Įrašo „Nemokamas maistas“ komentarai

Autorius: Atnaujintas tinklapis, angliška knyga ir kita - Augusto ir Katjos kelionė per pasaulį autostopu

Thu, 04 Jun 2009 00:40:05 +0000

[...] brangioje Danijoje maitinosi tik duona ir sviestu. (ačiū Lietuvos veganams už išsamią intro: #1, [...]

Autorius: Nemokamas maistas, #2 « Gyventi sąmoningai

Nemokamas maistas, #2 « Gyventi sąmoningai — Wed, 17 Dec 2008 07:36:57 +0000

[...] maistas, #2 17Dec08 Kaip jau buvo rašyta spalio mėnesį, pasaulyje susidaro milžiniškos maisto (ir ne tik) atliekos. Yra kažkas keisto tame, kad vienoje [...]

Autorius: sigurdas

sigurdas — Sun, 16 Nov 2008 06:15:04 +0000

Čia pas mus Stokholme vokiška Lidl parduotuvė prieš keletą dienų užpilė savo konteinerius su maisto atliekomis toksine medžiaga analogiška chlorui - žiniasklaida aišku iškart pakėlė triukšmą, policija galvoja, kaip čia dabar šį įvykį įforminti, o Lidl vadovai apgalėstauja dėl savo darbuotojų elgesio. Gražiausiai pasakė Stockholmo benamių asociacijos pirmininkas: Tiek daug tas „saugumas“ šiom dienom visiems rūpi: saugumo garantija, namų apsauga, saugi aplinka... Visi nori žūtbūt apsaugyti kažką savo. Su tokių mąstymu mes pradedame izoliuoti žmones. Tie, kurie gyvena gatvėse, tampa dar labiau izoliuoti.

Autorius: sigurdas

sigurdas — Thu, 30 Oct 2008 11:22:54 +0000

Perspausdinta „Ozone“ http://www.meniu.lt/downloads/documents/OzonasNr14.pdf
bei su savotiška įžanga Pravdoj ;) http://www.pravda.lt/#item_id=28730&js=1

Pradėjau dokumentuoti savo nereguliarų fryganavimą, kurį atradau per savo jaunesnį brolį, neseniai apsilankiusį Stokholme:
http://picasaweb.google.com/sigurdas/DumpsterDivingFreegan#

Beje, visai įdomi yra dumpster diving skirtingose šalyse viki dokumentacija: http://trashwiki.org/

Autorius: Nemokamas maistas « Gyventi sąmoningai | Vilniaus Meras

Nemokamas maistas « Gyventi sąmoningai | Vilniaus Meras — Fri, 10 Oct 2008 12:13:13 +0000

[...] Nemokamas maistas « Gyventi sąmoningai. [...]

Autorius: vejas

vejas — Thu, 09 Oct 2008 21:23:16 +0000

Cia isties gera ideja, vercianti susimastyti…….

Autorius: Matas

Matas — Wed, 08 Oct 2008 21:57:42 +0000

„Norfa“ irgi parduoda nukainotas negražias prekes. O draugas turguj pirko baklažanų, kurių kainą 1,5Lt už kg nusiderėjo iki 1Lt/kg. Apipuvusių baklažanų :)

Autorius: Gyventi sąmoningai

Gyventi sąmoningai — Wed, 08 Oct 2008 18:49:47 +0000

Man atrodo, kad nieko daug aukoti nereikia: labdaringų valgyklų ir taip yra, jos pačios gali atvykti ir pasiimti išmetamą maistą.
Dėl likučių/nuostolių buvimo, tai pats taip maniau, kol neteko pafryganauti užsienio valstybėse – randi kalnus pačių įvairiausių produktų, maišais išmetamų duonų/batonų ir pan. Tad arba „protingų galvų“ trūkumas, arba pigiau užsakyti iš anksto ir paskui išmesti nei kurti kažkokį planavimų padalinį. Ar taip negalėtų būti?
Kiek žinau, valstybė nereikalauja iš prekybos išimti palamdytų pakuočių, pavytusių obuolių ir pan. dalykų. Kokios maksimos tokias prekes atpigina ir pardavinėja (kas, aišku, visai gerai), bet kiti prekybos centrai – ne ir net dykai nedalina. Kur čia valstybės kišimasis?
Ir „dar daugiau reguliavimų“ aš nesišaukiu, tiesiog jie galėtų būti kitokie, kitaip sutvarkyti.

- Linas D

Autorius: Mindaugėlis

Mindaugėlis — Wed, 08 Oct 2008 14:22:37 +0000

Norėčiau priminti aukojimo kaštų klausimą. Dažniausiai būna taip, kad atliekų rūšiavimas gali būti brangesnis nei atskiras aukojimas [pinigais]. Kai apgalvosite rūšiavimą prisiminkite, kad reikia organizuoti visą atvirkščią tiekimo grandinę nuo rūšiavimo iki gavėjo. Tam reikia organizavimo ir kontroliavimo pastangų, žmonių, laiko ir kitų išteklių, kas sukuria kaštus (prie nemokamo maisto). Jei nėra pakankamai didelių kiekių dažniausiai tie kaštai būna didesni už galiausiai paskirstomą nemokamą maistą, todėl įmonės (ir potencialaus) maisto gavėjo atžvilgiu daug naudingiau maisto rūšiavimą palikti „pigiausiai“ tai atliekantiems žmonėms, t.y. tiems, kurie patys gaišta savo laiką ir ateina bei atsirenka. Ar įmonė aukos „sutaupytas“ lėšas čia kita šneka, tačiau faktas tas, kad efektyviausias būdas padėti tikrai ne visada yra visų atliekų rūšiavimas ir paskirstymas.
Slidus tamstos argumentas apie gamybos ir prekybos nuostolius/likučius, t.y. gaminama pagal savaitės planą, vežama visą laiką vienodi kiekiai ir pan. Šiais laikais parduotuvės su tiekėjais keičiasi informacija real-time, gamyba planuojama vis trumpesniems laikotarpiams į priekį ir labai dažnai gaminama tiek, kiek yra užsakyta pagal naujausias prognozes, kurios sudaromos iš didžiūūlių DB, apimančių istorinius duomenis, statistines analizes, kainodaros ir rinkodaros poveikius, elgesio prognozes ir dar gyvą velnią visokių technologijų, kad tik geriau nuspėti būsimą paklausą. Galiu užtikrinti, kad didžiausi tinklai visada turi mažiausius likučius, nes likučiai yra nuostoliai, o jų visos protingos galvos ir galingos technikos nukreiptos nuostoliams sumažinti.
„Ateityje toks atsainumas, tikėsimės, bus griežčiau reguliuojamas.“ Galiu tamstą užtikrinti, kad didžiausia švaistymo priežastis YRA valstybė, kuri su savo higienos, įpakavimo, ženklinimo, laikymo ir t.t.t.t. normomis pati neleidžia pateikti į ar reikalauja išimti iš prekybos bent truputi „idealių reikalavimų“ neatitinkančias prekes ar produktus. Patikėk, „storos kapitalistinės kiaulės“ dėl savanaudiškų paskatų labiausiai suinteresuotos turėti kuo mažiau likučių ir viską parduoti bent už kažkokią kainą. Net dalinti dykai parduotuvei apsimoka, nes taip sukuriami klientų srautai ir pan. Liūdna klausytis, kai žmogus, kenčiantis nuo valstybės veiklos pasekmių šaukiasi dar daugiau „reguliavimo“..

Autorius: Gyventi sąmoningai

Gyventi sąmoningai — Tue, 07 Oct 2008 18:38:36 +0000

Reikia bandyti ir tiek. Pirmiausia atkreipti dėmesį, ar parduotuvė neišparduoda nupigintų neprekinės išvaizdos vaisių ar besibaigiančio galiojimo produktų, o tada tiesiog patikrinti konteinerius ;-)

- LinasD