Nereikia pamiršti, tiesa, ir gamtos teršimo, nežmoniško Žemės resursų eikvojimo (laaaabai didelio, palyginus su kitų maisto produktų gamyba) bei miškų kirtimo, kur gyvulinikystės rolė yra viena pagrindinių.

O kas būtų, jei būtų… sunku spėlioti, bet karvių ir kiaulių tiek daug vargu ar būtų, o būtent jos ir atsakingos už šiltnamiodujiškus pirstelėjimus ir riaugėjimus. Jei būtų daugiau kitų laukinių gyvūnų, irgi nieko tokio: Australijoje, tarkim, yra net siūloma valgyti kengūras labiau, nes jos klimato atžvilgiu yra neutralesnės.

O del zmogaus itakos klimato atšilimui – manau ji tikrai didelė, ir ne tik tiesiogiai išskiriamas CO2, bet ir metanas, ir naikinimas tų gamtos išteklių, kurie padeda mažinti CO2 kiekius, ir dar daug.

Noriu pataisyti, beje, kad Kioto protokolo buvo inicijuotas Jungtinių Tautų, o Al Gore’as ten ne prie ko apskritai. Kad tau neatrodytų, kad šis protokolas yra nesamonė, galime paanalizuoti turimą informaciją apie jį.
Taigi, protokolas apibrėžia tam tikrus mechanizmus, pavyzdžiui, Prekybą emisijų kvotomis arba Švarios plėtros mechanizmą, kurie leidžia nustatyti tam tikrų ekonominių sektorių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo apribojimus, kur yra išperkami išmetamo ŠESD kiekio mažinimo kreditai vietoje to remiant įvairius projektus ir veiksmus, mažinančius emisijų išmetimus. Praktiškai tai reiškia, kad pačių kažkokių konkrečių ŠESD išmetimo apribojimų nėra, tačiau tai sukuria finansines paskatas kurti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo projektus per „anglies dvideginio kreditų“ sistemą, kuri realiai daro įtaką darniam vystymuisi: yra investuojama į žalią technologiją, sodinami medžiai, vyksta švietimas, ir pan.
Iš esmės, tai nėra galbūt geriausia priemonė mažinti ŠESD (geriausia yra anti-konsumacija), tačiau tai yra jau kažkas apčiuopiamo. Ir iš Kioto protokolo gali juoktis nebent tie, kurie apskritai nieko dėl aplinkos nedaro. Kas, deja, Lietuvoje yra madinga, nes paprastam, vidutiniam lietuviui iki susirūpinimo aplinkosauga yra labai toli, ypač po tokių paminėtų tavimi vienapusiškų straipsnių, kurie pateikia viską labai jau į vienus vartus skatindami požiūrį „aj nesijaudinkime mes, lietuvaičiai, tais amerikonų ir vakarų europiečių išmislais apie klimato kaitą, žmogus čia tikrai ne prie ko ir gyvenkime ir toliau kaip gyvename“.

Dar kartą – nesakau, jog neegzistuoja tikimybė, kad žmogaus įtaką klimatui yra minimali, ir kad tie keli mokslininkai, pagal kurių ataskaitas ir buvo parašytas/išverstas tavo nurodytas straipsnis, yra labiau teisūs (beje, jei pastebėjai, jų duomenys yra jau kiek pasenę, 2001 m., – nuo to laiko visą „klimato karų“ revoliuciją praėjo; tiesa, nesigilinau, ar būtent tų nurodytų lentelių duomenys kiek pasikeitė, ar ne) – tačiau, dar kartą kartoju, dauguma, t.y. ne mažiau kaip 30 mokslininkų ir akademinio mokslo bendrijų, įskaitant VISAS svarbiausių industrinių šalių nacionalines akademinio mokslo įstaigas, sutinka, kad būtent aktyvi antropogeninė veikla sukelė staigų pastarąjį klimato kitimą.

beje, gal gali keliais sakiniai paaiškinti, kuo ipcc.ch taip reikia pasitikėti? nes, kadangi tokio tipo organizacijom neypatingai domiuosi, tai ir apie šią nežinau nieko :)

labai neblogas straipsnelis yra čia – http://www.technologijos.lt/n/mokslas/straipsnis?name=straipsnis-3637&t=&l= . tokių minčių mačiau daugybėje užsienio puslapių. beje, kaip minėjau, informacijos poreikiams labai geras šaltinis yra laida „the climate wars“. man labai patiko :)

o šiaip tai, pagyvensim, pamatysim :) aš tai manau, kad nieko baisaus nebus ir viskas bus tik geriau ir geriau :) žmonės jau po truputį stengiasi gyventi ekologiškiau, miestai, tikėkimės, bus teršiami mažiau, o gal kada nors ir baltijos jūroj bus galima maudytis :)

> Klimato kaita yra natūralus žemės gyvenimo periodas.
Taip. Tačiau yra vienas bet – tokiu greitu tempu niekas niekada iki šiol nesikeitė. Dėl to konsensusą priėjo visos rimtos mokslinės org-cijos, kurios sutinka, kad be AKIVAIZDŽIOS (o ne 2-3%) žmogaus įtakos čia nebuvo apsieita – jei žinai bent vieną rimtą mokslo bendriją, kuri tam prieštarauja ir turi tam įrodymų, prašom, įmesk duomenis, paskaitysim, paanalizuosim.

Keista, kad prisiminei Amazonės miškus ir biokurus – aš kaip tik šiandien peržiūrėjau naują GreenPeace ataskaitą apie Amazonės miškų kirtimus, kuri teigia, kad 3/4 Amazonės miškų yra iškertama dėl mūsų įpročio valgyti mėsą. Ataskaitos apžvalgą išversiu ir įmesiu į blogą artimiausiom dienom.

Apie biokurus ir pan., beje, jau buvo kažkada kalbėta šio mūsų straipsnio komentaruose: Ekologiniai mėsos mokesčiai. Esmė ta, kad biokuras iš grūdų, nors ir kontraversiška alternatyva benzinui, kol kas toli gražu nesiekia tų pačių mastų kaip kultūrų auginimas gyvulių sektoriui: su kolega iš „Švedijos maisto ir aplinkos informacijos“ kažkada skaičiavom, kad biokuras net 3% kultūrų auginimo rinkos kol kas nesiekia.

Iš tikrųjų, Čekuolis nėra klimatologas-mokslininkas. Jis yra publicistikos žmogus, daro tai gerai, profesionaliai, jaukiai, bet tai nereiškia, kad jis nusimano visuose dalykuose puikiai, ir kad visai nedaro klaidų. Mes visi klaidas darom.

Kiek žinau, Kioto protokolo pagrindas buvo sumažinti šiltnamio dųjų emisijas iš esmės, o ne vien apmokestinti kvotom jau esančias (pastarasis tik kaip tramplynas į pirmajį).

Žinoma, gamtos teršimas ir šiltnamio efektas yra du skirtingi dalykai. Tačiau turint omenyje tai, kaip veikia šiuometinė industrija + gi tas CO2 iš auto sektoriaus ar metanas bei azoto dioksidas iš gyvulininkystės sektoriaus, gaunasi taip, kad šitie du dalykai kol kas eina koja į koją: ir vanduo/dirvožemis teršiami, ir negeros dujelės išskiriamos. Todėl bent teisingai sako Buržujus, kad visi šitie „skandalai“ dėl klimato atšilimo bent jau skatina žmones gyventi eko-sąmoningiau ir mažiau teršti aplinką.

P.S. Gal bus įdomu į šį trumpą liet. pdf žvilgtelti: Gavybos pramonė ir klimato kaita.