Gyventi sąmoningai

Sveikinimai su gruodžio 10-tąja – tarptautine žmogaus ir gyvūnų teisių diena. Tegul ji būna paskatinimas palaikyti ir praktikoje įgyvendinti visas iniciatyvas, kuriomis siekiama, kad nei žmonės, nei gyvūnai nebūtų vertinami kaip daiktai ar kažkieno nuosavybė, nepatirtų išnaudojimo, kankinimo, niekinamo, nepagrįstos diskriminacijos, prievartos, nebūtų žudomi. Tai mažiausia ko žmogaus ir gyvūnų teisės reikalauja iš mūsų, bet kartu tai turi ypatingai didelę reikšmę tiems, kuriuos šios teisės gina.

***

^{foto: M1keez}

Kiekvienais metais galima išgirsti nepasitenkinimo balsus dėl to, jog viename ar kitame planetos kampelyje žmonės žudo delfinus. Tuo yra pagarsėję Islandai, Norvegai, bet tikriausiai nesuklysiu pasakęs, kad didžiausio dėmesio lig šiol yra sulaukę Danijai priklausančios Farerų salos ir žymiai toliau nuo mūsų esanti Japonija. Tad kas gi ten vyksta?

Farerų salose, esančiose į šiaurę nuo Didžiosios Britanijos, daugelis žmonių verčiasi žvejyba, nes dėl didelės paklausos Europoje ir kitur, tai yra pelningas verslas. Kasmet ten vyksta ir pastaruoju metu daug dėmesio sulaukianti nekomercinė delfinų medžioklė, vietine kalba vadinama „grindadráp“. Jos metu į pakrantę atvyti gyvūnai ištempiami į seklesnę vietą, kur jiems perpjaunamas stuburas, o tuo pačiu ir pagrindinės arterijos. Vėliau delfinų mėsa yra išdalinama visiems norintiems ir sunaudojama kaip maistas.
Read more…

Vakar Delfi ir Lytas svetainėse pasirodė straipsniai, pavadinti „Kontrolierė sukritikavo vegetariškai vaikus maitinančius tėvus“ ir „Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama“. Šiandien juos papildė Kauno Diena, saviškį pavadinusi „Vaikų vegetarų nebūna“. Visi trys paremti Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės keliamu susirūpinimu, jog tėvai, maitindami vaikus augaliniu maistu, elgiasi neatsakingai ir neatlieka jiems priklausančios pareigos užtikrinti sveika savo atžalų augimą ir vystymąsi. Kaip pagrindinis argumentas cituojamas Maisto ir mitybos mokslo komiteto pirmininko Almanto Kranausko pranešimas, kuriame teigiama:

„Vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis – baltymais, nepakeičiamomis amino rūgštimis, geležimi, kitais mineralais ir vitaminais, dėl to vaiko organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis yra nepakankamas. Paprastai vegetarai, siekdami bent dalinai kompensuoti baltymų stygių, vartoja sojų produktus, tačiau naujausiais duomenimis, sojų produktai slopina virškinimo fermentus, baltymų, kalcio, geležies, vario ir cinko pasisavinimą, tuo dar labiau padidindami maisto medžiagų trūkumą“

Read more…

… (pirma dalis)

Kokia galėtų būti išeitis iš čia aprašytos moralinės šizofrenijos? Pasirinkimai yra du. Arba mes nekeičiame savo elgesio su gyvūnais ir sutinkame, jog visos pastangos išvengti „bereikalingo“ skausmo sukėlimo yra farsas, arba pripažįstame, kad gyvūnai turi moraliai reikšmingus poreikius, į kuriuos mes turime atsižvelgti ir pakeisti savo elgesį. Pastarasis žingsnis reikalautų, jog mes vienodus gyvūnų ir žmonių interesus vertintume vienodai. Nors akivaizdu, jog šių dviejų grupių atstovai yra skirtingi daugeliu savybių (tarkime, mes turime aukštesnį intelektą nei žuvys, o šios gali plaukioti geriau nei žmonės), tačiau mes visi esame vienodi savo sąmoningumu, gebėjimu jausti skausmą ar malonumą. Šios bendros žmonių ir gyvūnų savybės turėtų būti vertinamos kaip lygiavertės, t.y. mes turime neiškelti savų antraeilių interesų (patirti malonumą, pramogą ir pan.) dėl gyvūnų pirmaeilių (negyventi skausme, likti gyviems ir pan.) ir jų kankinimo nepateisinti lygiai kaip nepateisiname žmonių kankinimo.

Užrašas: Ar tu tuo pasipiktinęs? Ar tu tuo vis dar pasipiktinęs? Vertink vienodai. Read more…

Įsivaizduokime, kad yra toks žmogus vardu Simas, kuris mėgsta deginti šunis. Skausmo sukėlimas kitiems jam yra malonus ir linksmas laiko praleidimo būdas, o gyvūnai tėra patogūs to taikinys. Jeigu Simas kalbėtų nuoširdžiai, jis pripažintų, kad mėgaujasi kiekviena tokio savo elgesio minute. Paprasčiau tariant, šis žmogus yra sadistas.

Sakykime, kad istorija apie Simą susidomi žiniasklaida ir jo elgesys tampa žinomas visos šalies mastu. Tai nesunku įsivaizduoti, nes yra buvę daugybė atvejų, kuomet siaubingai kankinamus gyvūnus sužinojo visa Lietuva. Labai tikėtina, kad Simo atvejis taip pat visiems sukeltų šoką ir jį pasmerktų dauguma žmonių, nepaisant jų gyvenamosios vietos, politinių pažiūrų ar socialinės padėties. Išskyrus tikrus sociopatus, niekas nesakytų, jog Simo elgesys yra pagirtinas.

Didelė dalis žmonių apie Simą tikriausiai išgirstų vakarienės metu žiūrėdami televizijos žinias. Valgydami kepsnį su bulvėmis jie dalintųsi nustebimu, jog vis dar esama tokių nesveikų žmonių. Kitas žiūrovas, kramtydamas vištieną, pasakytų, jog baisu, kad kažkas gali būti toks beširdis. Kažkur kitur, mergina jau ruoštųsi valgyti picą su sūriu, tačiau išgirdusi baisią naujieną nuliūstų ir apkabintų šalia esantį savo šunį. Kaip ir dauguma žmonių, ji nesuvoktų, kad kažkas gali kankinti tokią pačią būtybę, kokią ji tik ką buvo apkabinus. Read more…

Tikriausiai tai bus dar vienas iš kelių šimtų (tūkstančių?) įrašų, kurio parašymą paskatino tiek daug diskusijų sukėlusios gegužės pradžioje vyksiančios eitynės. Tačiau nenoriu kartotis nagrinėdamas su pačiu homoseksualumu susijusius klausimus ar gilindamasis ko LGBT bendruomenė siekia kaip socialinis ar politinis judėjimas. Palikime tai kitiems blogams ar kitiems kartams. Šįkart siūlyčiau į tai pažvelgti kiek iš kito kampo ir pagalvoti apie kai kurias itin dažnai vartojamas savokas – „demokratija“, „žmogaus teisės“, „žodžio laisvė“. O tiksliau – ką jos mums reiškia, ko jos vertos Lietuvoje ir kaip tai siejasi su siekiu drausti žmonių grupei rengti taikų susirinkimą.

Read more…

Aliejinių palmių plantacija Indonezijai priklausančioje Sumatros saloje.

Per paskutinius 25 metus Indonezija prarado apie pusę anksčiau turėtų atogrąžų miškų, kasmet netekdama apie 1,2 mln hektarų. Kaimyninėje Malaizijoje padėtis geresnė – per metus iškertama apie 80 000 ha miškų, tačiau jų plotai taip pat mažėja, nes natūralaus atsistatymo arba atsodinimo tempai žymiai mažesni. Pagrindinė viso to priežastis – augantis medienos, kaučiuko ir, svarbiausia, palmių aliejaus eksportas. Apie pastarąjį dalyką ir norėtųsi parašyti šiek tiek plačiau.

Palmių aliejus yra gaunamas iš aliejinės palmės, augančios tropinio klimato šalyse, sėklų. Šiuo metu tai yra vienas iš plačiausiai naudojamų augalinių aliejų pasaulyje ir jo populiarumas dėl pigumo ir kai kurių techninių savybių sparčiai auga. Paskaitę etiketes, palmių aliejų galite rasti maisto produktuose (įvairūs kepiniai, saldumynai, bulvių traškučiai, margarinas), kosmetikoje (muilas, kremai) ar buitinės chemijos gaminiuose. Be to, šis aliejus vis plačiau naudojamas biokuro gamyboje arba Read more…

Nuo tilto numestas šunelis Lietuvoje sukėlė netikėtą reakciją (plačiau apie įvykį). Daugybė žmonių pasipiktinę tokiu siaubingu elgesiu su gyvūnu. Gyvūnais besirūpinančios organizacijos (1, 2, 3 ir kitos) sulaukė daugybės laiškų tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos, kuriuose reikalaujama „nedelsiant imtis veiksmų“. Veiksmų ėmėsi atitinkamos institucijos ir šią bylą lyg ir būtų galima užmiršti. Žiaurių, psichiškai nestabilių žmonių buvo ir bus. Antra vertus, vienoks ar kitoks susidorojimas su gyvūnu mūsų kraštuose nėra jokia naujiena. Nušaunant, nuskandinant, užmigdant… Ir nieko, gal tik koks vaikas ašarą nubraukia, kad „katukų gaila“, bet tik tiek. Ir nemojuoja vėliavomis žurnalistai, nesispjaudo tūkstančiai interneto komentatorių. Read more…

Jau trečius metus iš eilės itin įdomių filmų programą siūlantis festivalis Ad Hoc: Nepatogus Kinas šiemet žvilgsnį nukreips ne tik į žmogaus teisių, bet ir į ekologines problemas. Pradedant spalio 22 d. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiūrovai galės nemokamai pamatyti 45 filmus, iš kurių 5 priskirti „žaliajai programai“: The Age of Stupid (Kvailumo amžius), Crude (Žaliava), The Planet (Planeta), Earth Days (Žemės dienos) ir Everything is Cool (Viskas tvarkoj). Pilną programą ir išsamesnius filmų aprašymus galite rasti nepatoguskinas.lt

Iki susitikimo prie ekranų!

Delfi.lt pasirodė dar vienas straipsnis vegetarizmo tema. Šį kartą savo nuomonę išsako Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja dietologė Rūta Petereit ir Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė docentė Ksavera Vaištarienė. Norėčiau pakomentuoti kelis straipsnyje paminėtus teiginius. Kadangi daugelis prieš augalinę mitybą nukreiptų argumentų kartojasi nebe pirmą kartą, galite žvilgtelti ir į ankstesnes Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizes: 1, 2, 3, 4 ir 5.

„Vegetarinė mityba tampa mada – atsisakoma riebių maisto produktų, pusfabrikačių, grietinės, pieno, kiaušinių, netgi mėsos.“

Jeigu jau kalbama apie vegetarinę mitybą, teiginys „atsisakoma netgi mėsos“ skamba gana keistai, nes pati vegetarinės mitybos esmė – nevalgyti mėsos. Read more…