Gyventi sąmoningai

Ilgą laiką maniau, jog moralė yra natūraliai duota kiekvienam ir tą suteikia Dievas kiekvienam savo tvariniui. Niekad neabejojau, kad esu neteisi ar nežinau, nebent tai būdavo akivaizdu ir man.

Vėliau suabejojau Dievo buvimu. Todėl pradėjau manyti, kad nesuprantu moralės, nes ji atrodė lyg diktatas, neatitinkantis vidinių mano nuostatų. Jau neminint Sodomos ir Gomoros, gyvūnų laikymas žemesnėmis būtybėmis, pagarba bet kuriai žmogaus sakomai nuomonei, net, jei ji iš smės yra pavojinga kažkieno sveikatai bei gyvybei. Noras savo gyvenime tapti vis geresniu, toleruoti net netoleranciją man visad atrodė šiek tiek „dieviška“, nes neįgyvendinama ir labai painu… tarsi savo valia bandytum mažiau vertinti save, nes kažkas mano, jog esi blogas, daug labiau blogesnis už tokį, kuris nusipelnytų ne tik pagarbos, bet ir supratimo ir pan. Nes tokia nuomonė yra kito žmogaus, kurią reikia gerbti ir bandyti suprasti, nes kiekvieną gyvenimo dieną rekia stengits tapti geresniu… Visa tai atrodydavo tiek absurdiška ir tiek painu, kad manydavau, jog esu amorali, t.y. nesuprantanti moralės ir kam ji tokia egzistuoja.

Nuo kovo pabaigos maždaug vis paskaitydavau Richard Dawkins knygą „Dievo iliuzija“ leistą Lietuvoje įkurtos VegaLine leidyklos (vienas iniciatorių – mano bičiulis Julius Mikalajūnas). Knyga parašyta tokiame puikiame ir tirštame faktų, teorijų, filosofijos bei humoro stiliuje, jog ilgainiui „prilipau“ prie šio veikalo. Supratau, jog esu morali ir, pasirodo, netgi kiek pralenkusi savo moraliniais įsitikinimais daugumą žmonių, kaip ir dažnas mano artimesnis bičiulis ar bendramintis, kuriuos palaikau, kaip ir jie mane. Gegužės gale „teko“ kiek pasirgti, todėl mintis, kurią noriu užrašyti subrendo dar labiau.

Įžangai dar noriu pasakyti, jog visuomet iki šios knygos autoriaus mokslinės patirties sužinojimo maniau, jog Read more…

Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje daugėja vegetariško maisto alternatyvų kartu su augančių vegetariškų ir vegan kavinių skaičiumi. Šiuo metų Lietuvoje tokių yra 12, daugiausia Vilniuje ir Kaune. Atrodo, verslininko gyslelę turintys žmonės pagaliau suprato, kad šią spragą užlipdyti yra naudinga tiek iš ekonominės, tiek iš sveiko maitinimosi perspektyvos.

Naujausi atradymai, kurie papildo mūsų veg sąrašą, yra:

„Vegafé“, Augustijonų g.2, Vilnius (vegetariška kavinė; prie jogos centro „Savitri“)

„Rasajana“, Savanorių a. 12, Panevėžys (vegetariškų patiekalų kavinė)

^{Ieva Vaivaraitė / Gerbk Gyvūnų teises}

Vakar Delfi ir Lytas svetainėse pasirodė straipsniai, pavadinti “Kontrolierė sukritikavo vegetariškai vaikus maitinančius tėvus” ir “Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama”. Šiandien juos papildė Kauno Diena, saviškį pavadinusi “Vaikų vegetarų nebūna”. Visi trys paremti Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės keliamu susirūpinimu, jog tėvai, maitindami vaikus augaliniu maistu, elgiasi neatsakingai ir neatlieka jiems priklausančios pareigos užtikrinti sveika savo atžalų augimą ir vystymąsi. Kaip pagrindinis argumentas cituojamas Maisto ir mitybos mokslo komiteto pirmininko Almanto Kranausko pranešimas, kuriame teigiama:

„Vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis – baltymais, nepakeičiamomis amino rūgštimis, geležimi, kitais mineralais ir vitaminais, dėl to vaiko organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis yra nepakankamas. Paprastai vegetarai, siekdami bent dalinai kompensuoti baltymų stygių, vartoja sojų produktus, tačiau naujausiais duomenimis, sojų produktai slopina virškinimo fermentus, baltymų, kalcio, geležies, vario ir cinko pasisavinimą, tuo dar labiau padidindami maisto medžiagų trūkumą“

Read more…

Delfi.lt pasirodė dar vienas straipsnis vegetarizmo tema. Šį kartą savo nuomonę išsako Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja dietologė Rūta Petereit ir Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė docentė Ksavera Vaištarienė. Norėčiau pakomentuoti kelis straipsnyje paminėtus teiginius. Kadangi daugelis prieš augalinę mitybą nukreiptų argumentų kartojasi nebe pirmą kartą, galite žvilgtelti ir į ankstesnes Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizes: 1, 2, 3, 4 ir 5.

„Vegetarinė mityba tampa mada – atsisakoma riebių maisto produktų, pusfabrikačių, grietinės, pieno, kiaušinių, netgi mėsos.“

Jeigu jau kalbama apie vegetarinę mitybą, teiginys “atsisakoma netgi mėsos” skamba gana keistai, nes pati vegetarinės mitybos esmė – nevalgyti mėsos. Read more…

Prieš keletą dienų gatve.delfi.lt portale pasirodė Luko Simono Zadaracko straipsnis „Vegetarizmas: mada ar mitybos sutrikimų ženklas?“, atakuojantis vegetarišką mitybą neva dėl jos ryšio su valgymo sutrikimais. Iš pirmo žvilgsnio, straipsnis atrodo solidus, nes jo pagindas – neseniai aprašytas „Amerikos dietologų asociacijos žurnale“ 2500 mergaičių ir moterų (nuo 15 iki 23 metų amžiaus) tyrimas, kuris nustatė, kad vegetariškai besimaitinančios mergaitės ir moterys, nors ir labiau linkusios būti sveiko svorio ir turėti geresnius mitybinius įpročius nei tos, kurios valgo mėsą, turi didesnę riziką susirgti įvairiais valgymo sutrikimais.

Šis naujas mitybos įpročių tyrimas iškėlė keletą visiškai nereikalingų abejonių dėl vegetariškos dietos. Kaip pareiškė dietologė Virginia Messina, išanalizavusi tyrimo rezultatus, vegetarams šis tyrimas neturėtų kelti susirūpinimą. Kodėl? Keletas ankstesnių tyrimų parodė ne tik panašius rezultatus, bet ir tai, kad didžioji dauguma šių paauglių, tapusių „vegetarais“, jau prieš tai turėjo valgymo sutrikimų. Ekspertai nustatė, kad merginos, norėdamos sulieknėti ir pateisinti kitiems savo mažesnį svorį bei nevalgymą, naudoja „vegetarizmą“ kaip priedangą. Kitaip tariant, tai yra paprasčiausiai viena iš taktikų Read more…

Sostinėje daugėja vegetariškų kavinių skaičius: neseniai Ignoto g. 12 atsidarė sveiko maisto kavinė „Baraka“, o visai šalia jos neužilgo atsidarys panaši kavinė „Banzai“ (vietoje baro „Bruce Lee“). Daugiau vegetariškų įstaigų Lietuvoje: žr. čia.

^penguincakes

Kas važiuos iš Vilniaus ar kitų miestų – pasiskelbkite štai čia, gal rasite su kuo važiuoti.

Ką tik praūžė didžiausia Skandinavijoje vegetariškų prekių mugė Vegomässan 2008. Viskas vyko pačiame Stokholme centre, vienos galerijos patalpose.

Lankytojų buvo tiek daug (pagal parduotų bilietų skaičių – 2500 per 8 valandas), kad nemažai jų turėjo gerą pusvalandį (ar igiau?) laukti eilėje, kad patekti į vidų.

O viduje… galima buvo pasimėgauti naujų, dar nematytų vegetariškų produktų degustacija (atrodo, kad absoliuti dauguma prekių buvo vis tik vien augalinės kilmės); ant scenos pamatyti veganus-virėjus ir jų kulinarinių gebėjimų šou, atskleidžiantį pubikai veganiškos virtuvės paslaptis; čia taip pat buvo kalbų apie laboratorijose auginamą mėsą; galima buvo taip pat gauti atsakymus į visus klausimus, pvz.,  kokius ir kada prieskonius yra geriausia naudoti vegetariško maisto ruošimo procese, kaip užsiauginti raumenis maitinantis vien augaliniu maistu, ir pan. Read more…

Vegetarams dažnai priekaištaujama, kad jie neva yra labai liesi – „nedavalgo“. Tokiais atvejais praverstų pasidomėti savo kūno masės indeksu (KMI). Šiuolaikinė medicina naudoją šį ūgio ir svorio santykio rodiklį tam, kad įvertinti, ar žmogaus svoris normalus, ar jis turi antsvorį, nutukimą, nepakankamą svorį. Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = Kūno masė (kg) / Ūgis (m2).

Paspaudę ant dešinėje esančio paveiksliuko ir įvedę savo ūgio ir svorio duomenis, galite apskaičiuoti savo KMI – ir galbūt tai leis jums apsiginti nuo įvairių nepagrįstų kitų žmonių pastebėjimų dėl jūsų mitybos. (Lietuviškai kūno masės indeksą (nors ir ne taip vizualiai gražiai) galite apskaičiuoti štai čia.)

KMI kategorijos:
* nepakankamas svoris = mažiau 18.5
* normalus svoris = 18.5-24.9
* viršsvoris = 25-29.9
* nutukimas = 30 ar daugiau Read more…