Atlikti šį pilietinį veiksmą labai paprasta – tereikia kelių pelės paspaudimų, sistema pati sugeneruoja parašo dokumentą, kurį galima pažiūrėti prieš galutinai patvirtinant. Tiesa, reikia būti pasiruošus prisijungti prie savo „elektroninės bankininkystės“ ir turėti asmens tapatybės dokumento numerį.

Piliečių referendumas – savaime unikalus veiksmas, kuris nevyko nuo pat 1994 metų. Tačiau elektroninis pasirašymo būdas Lietuvoje – tai revoliucinis, beprecedentis žingsnis į priekį. Tai ne šiaip interneto peticija, kurių poveikis neaiškus. Balsavimas už referendumą Seimui bus privalomas, pasirašymo veiksmu išreikšite pilietinę valią.

Elektroninis pasirašymas – tai proga balsą parodyti ir išvykusiems mūsų šalies piliečiams. Dalinkitės šia nuoroda su savo draugais, pažįstamais, klasiokais, artimaisiais ir tolimaisiais. Kartu tikrai galime išvystyti grandininį veiksmą, peržengti abejingumo ir užkulisinių susitarimų barjerus. Kad ir koks bus sprendimas dėl atominės elektrinės statybų, sprendimas turi būti mūsų, o ne grupelės suinteresuotų asmenų.

Kadangi politikai Lietuvoje mėgsta už viską nuspręsti neatsiklausus liaudies, ir kadangi naujos atominės elektrinės statymas yra gan didelis ir kontraversiškas dalykas, šalyje atsirado nemažai iniciatyvių piliečių, raginančių lietuvius priversti valdžią pasakyti TAIP referendumui dėl naujos atominės jėgainės.

Visi-visi-visi kviečiami pasirašyti už referendumą. Surinkus parašus ir įvykus referendumui, piliečių valia įstatymų leidėjams būtų privaloma. Kur ir kaip pasirašyti, žr. www.uzreferenduma.lt.

JAV

Department of Health and Human Services („Sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų departamento“) kas penkerius metus leidžiamas leidinys „Dietary Guidelines for Americans“ („Mitybos gairės amerikiečiams“, naujausia 2010 m. versija):

• pateikiami pilnavertę mityba užtikrinantys patarimai vegetarams ir veganams;
• vegetariško tipo mityba įvertinta kaip sveikesnė nei tipiška visavalgiška;
• teigiama, kad vegetariško tipo mityba yra sveika, tačiau siekiant jos pilnavertiškumo gali būti reikalingas papildų naudojimas (kaip kad vitamino B12 veganams).

Anglija (Jungtinė Karalystė)

National Health Service („Valstybinės sveikatos tarnyba“) priklausantis visuomenės sveikatos švietimo puslapis NHS Choices:

• vegetariška ir veganiška mityba tinkama visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus;
• pateikiami pilnavertės vegetariškos ir veganiškos mitybos patarimai ir dažniausiai užduodami klausimai bei atsakymai į juos.

Vokietija

Bundesministerium für Gesundheit („Federalinė sveikatos ministerija“) oficialiame puslapyje informacijos apie vegetarizmą ir veganizmą nėra pateikiama. Atskiras straipsnis yra publikuotas ministerijai priklausančiame Bundeszentrale für gesundheitliche Aufklärung („Federalinis sveikatos švietimo centras“) puslapyje, skirtame vaikų sveikatai. Jame teigiama, kad tinkamai suplanuotas vegetarizmas yra tinkamas vaikams, tačiau nerekomenduojama rinktis veganiškos mitybos.

Šveicarija

Bundesamt für Gesundheit („Sveikatos ministerija“) 2012 m. ataskaita apie vegetarišką mitybą:

• įvairi vegetariška ir veganiška mityba gali užtikrinti reikiamų maistinių medžiagų gavimą;
• būtinas kruopštesnis tokios mitybos planavimas tam tikrais gyvenimo etapais (vaikystėje, nėštumo metu ir kt.)

Švedija

Livsmedelsverket („Nacionalinė Švedijos maisto administracija“) savo puslapyje teigia, kad vegetariška ir vegetariška mityba tinkama tiek suaugusiems, tiek vaikams, tačiau reikalauja kruopštesnio planavimo. Taip pat pateikiamas maistinių medžiagų, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, sąrašas.

Latvija

Reaguodama į nevyriausybinės organizacijos prašymą, Veselības ministrija („Sveikatos ministerija“) 2007 m. išleido pranešimą nr. V-01-20fiz-14/1308, kuriame teigė, kad vegetariška ir veganiška mityba gali užtikrinti visų reikiamų maistinių medžiagų gavimą. Šis pranešimas nėra skelbiamas ministerijos tinklapyje, tačiau apie jį buvo pranešę keli naujienų puslapiai, kaip kad delfi.lv.

Kanada

Health Canada („Kanados Sveikatos ministerija“) leidžiamos mitybos gairės Canada’s Food Guide („Kanados maisto gidas“):

• vegetarizmas (atskirai nėra išskiriamas veganizmas) įvardinamas kaip sveika mityba;
• pateikiamos galimos mėsos ir pieno alternatyvos bei pavyzdinis dienos meniu.

***

^{Šis sąrašas bus reguliariai atnaujinamas bei atrandamas štai čia.}

^{Jeigu rasite pasikeitimų valstybių pozicijose arba žinote apie poziciją valstybės, kurios šiuo metu nėra sąraše, parašykite komentarą. Ačiū!}

^{Vėliavėlės iš Free Country Flags}

Norėdamas sužinoti, kuo paremta tokia mitybos specialisto Almanto Kranausko pozicija, parašiau jam laišką. Susirašinėjimas truko kelias dienas, tačiau į mano klausimą taip ir nebuvo atsakyta. Šis įrašas ir susidės iš apsikeitimo laiškais. Kadangi iš Kranausko negavau aiškaus sutikimo, kad jo atsakymus galiu viešinti (nors rašiau ne į jo asmeninį, bet į ministerijos darbinį adresą), pateiksiu tik apibendrinimus ir atskiras citatas. Pradėkime…

Mano pirmasis laiškas skambėjo taip:

neseniai puslapyje Delfi radau prieš daugiau nei pusantrų metų paskelbtą straipsnį apie jūsų parengtą pranešimą dėl vegetariškos mitybos – http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/article.php?id=32169533
Norėjau paklausti, kur galėčiau gauti pilną pranešimo tekstą su faktų, kurie jame minimi, šaltiniais?

Atsakymas atkeliavo greitai. Jame buvo vienas sakinys, jog prie laiško prisegama literatūros šaltinių apžvalga „šia tema“. Prisegtą failą galima rasti čia ir kituose interneto puslapiuose. Toje apžvalgoje, parengtoje Amerikos nevyriausybinės organizacijos Weston A. Price Foundation, kritiškai pasisakoma sojos produktų atžvilgiu ir rekomenduojama vengti jų vartojimo. Minėtoji organizacija yra pagarsėjusi savo kritika sojai ir gan šališka tyrimų apžvalga, ką nuorodoje pateiktas straipsnis gerai atspindi, jeigu turėsite noro ir laiko jį perskaityti. Bet aš Kranausko klausiau ne apie soją, todėl rašau dar vieną laišką:

ačiū už atsakymą, tačiau jame randu informaciją tik apie soją, o ne apskritai apie vegetarišką mitybą (kurios nebūtina sieti su soja; yra daug vegetarų, kurie sojos visiškai nevalgo). Mane labiausiai domina teiginio, kad „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“ pagrindimas, nes JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos ir kitų valstybių dietologų asociacijos savo ataskaitose, apžvelgę esamus mokslinius įrodymus, apie vegetarišką mitybą teigia visiškai priešingai.

Tuo pačiu noriu pastebėti, kad jūsų prisegtas straipsnis yra pakankamai šališkas, balansuotai neapžvelgiantis visų apie soją žinomų faktų. Manau sutiksite, kad sojos klausimas nėra iki galo atsakytas. Nuolat pasirodo naujų studijų, kurios rodo, jog nėra viskas juodai balta, kad saikingas sojos produktų vartojimas gali būti neutralus arba teigiamai veikti sveikatą.

Antras bandymas taip pat nesėkmingas. Gautame atsakyme Kranauskas mano prašymą pateikti šaltinius paliko nuošalyje ir vietoje to teigė, kad vegetarizmas yra moksliškai nepagrįstas; kad jis, kaip profesionalas ir Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) atstovas Lietuvai, yra dalyvavęs „pasauliniuose forumuose“, kur vegetarizmo klausimas „seniai ir galutinai išdiskutuotas“, todėl neverta prie jo grįžti; galiausiai, jokiame oficialiame šaltinyje neįmanoma rasti „vegetarizmo skatinimo“, kaip kad PSO mitybos strategijoje arba ES mitybos strategijoje.

Iš tiesų, PSO ir ES dokumentuose vegetarizmas praktiškai neminimas. Bet neminėjimas juk nereiškia įrodymo, kad vegetarizmas kenkia sveikatai, neužtikrindamas maistinių medžiagų gavimo. Todėl rašau dar vieną laišką:

aš neabejoju jūsų profesionalumu, tiesiog noriu gauti konkrečius mokslinius šaltinius. Man taip pat nereikia „skatinimo“, pakanka objektyvaus požiūrio, pripažįstant tiek teigiamas, tiek neigiamas tam tikros mitybos puses.

Teigiate, kad nėra oficialių šaltinių, kurie „skatintų“ (arba bent jau būtų neutralūs). Kaip tuomet vertinti Amerikos ir Kanados dietologų asociacijų oficialią ataskaitą vegetariškos mitybos klausimu, kurioje sakoma: „A vegetarian, including vegan, diet can meet current recommendations for all of these nutrients. <…> Well-planned vegan and other types of vegetarian diets are appropriate for all stages of the life cycle, including during pregnancy, lactation, infancy, childhood, and adolescence. <…>“ („vegetariška, įskaitant veganišką, dieta gali užtikrinti visas dabartines maistinių medžiagų rekomendacijas. Subalansuota veganiška mityba yra sveika ir tinkama visiems žmonėms ir visuose gyvenimo etapuose, įskaitant nėščiąsias, maitinančias kūdikius moteris, paauglius ir vaikus bei senyvo amžiaus žmones.“) ^{(„Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Canada: Vegetarian Diets“. Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, Summer 2003; vėliau, 2009 metais buvo išleista atnaujinta pozicija, kurioje iš esmės teigiama tas pats)}

British Dietetic Association kalbėdama apie vaikų mitybą taip pat teigia: „Children can grow and develop normally on a vegetarian or vegan diet, although more attention needs to be given to ensure that nutritional needs are met.“ („vaikai gali normaliai augti ir vystytis maitindamiesi vegetariškai arba veganiškai, tačiau turi būti kreipiamas didesnis dėmesys maistinių medžiagų poreikių užtikrinimui“) ^{(http://www.bda.uk.com/foodfacts/WeaningYourChild.pdf)}

Ir sulaukiau. Jame pabrėžiama, kad įvairių šalių didžiosios dietologų asociacijos nėra „oficialūs šaltiniai“, o tiesiog nevyriausybinės organizacijos, turinčios savo asmeninę nuomonę. Įdomi pozicija, žinant, kad šioms organizacijoms priklauso ne šiaip žmonės iš gatvės, bet savo srities specialistai, dirbantys gydymo įstaigose. Be to, JAV ir Kanados dietologų pozicija yra išleista akademiniame žurnale, kur straipsniai papildomai peržiūrimi ir patikrinami kitų tos srities profesionalų, todėl nuomonės negalima priimti kaip grynai šališkos. Tuo labiau neminiu fakto, kad pats Kranauskas pirmame laiške atsiuntė straipsnį, kurį parašė nevyriausybinė, įvairiausius žmones vienijanti organizacija, o pats straipsnis nebuvo publikuotas moksliniame žurnale ir patikrintas kitų specialistų.

Tame pačiame laiške Kranauskas šiek tiek pakeitė savo pradinę poziciją, parašydamas „žinoma, teoriškai įmanoma susirankioti viską ko trūksta, atsisakius kai kurių gyvūninės kilmės produktų, tačiau taip išgyventi yra sunku ir rizikinga“. Nors ir nedidelis, bet vis dėl to žingsnelis į šoną nuo pradinio teiginio „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“.

Kadangi klausimai lieka taip ir neatsakyti, rašau dar vieną laišką:

ačiū už atsakymą.

Supratau jūsų „oficialaus šaltinio“ apibrėžimą. Tokiu atveju galiu pateikti dar kelias citatas:

“Vegetarian diets can meet all the recommendations for nutrients.” („vegetariška mityba gali atitikti visas maistinių medžiagų rekomendacijas“) ^{(už maistą atsakingo United States Department of Agriculture parengtas puslapis: http://www.choosemyplate.gov/healthy-eating-tips/tips-for-vegetarian.html)}
“Provided a vegetarian diet is well balanced, it should provide all the nutrients needed.” („subalansuota vegetariška mityba suteikia visas reikiamas maistines medžiagas“) ^{(Britanijos Food Standart Agency; Sveikatos departamentas Department of Health savo sveikos mitybos patarimuose (the eatwell plate) taip pat rašo, kad “The eatwell plate is a policy tool that defines the Government’s recommendations on healthy diets. [...] It is also suitable for vegetarians.”)}

Iš jūsų tebelaukiu oficialios ataskaitos ar kitokio apibendrinančio dokumento, kuriame būtų teigiama, kad „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“. Kadangi, kaip teigėte, “tie dalykai jau seniai ir galutinai išdiskutuoti”, ją turėtų būti lengva pateikti.

Šį laišką galima papildyti informacija, kad JAV Žemės ūkio departamentas yra viena iš visuomenės sveikata JAV besirūpinančių institucijų, glaudžiai bendradarbiaujanti su Department of Health and Human Services, kas būtų Sveikatos ministerijos atitikmuo. Šios dvi institucijos bendromis jėgomis ruošia kas kelerius metus skelbiamas “Dietary Guidelines for Americans” („Mitybos rekomendacijos amerikiečiams“), kuriose taip pat galima rasti parašytus “vegetarians of all types can achieve recommended nutrient intakes” („visų rūšių vegetarai gali įgyvendinti maistinių medžiagų gavimo reikalavimus“) ir panašius teiginius. Tuo tarpu Food Standart Agency ir Department of Health yra dvi visuomenės sveikata besirūpinančios Didžiosios Britanijos valstybinės institucijos. Be JAV ir Britanijos, panašią poziciją yra išsakiusios ir kitų šalių valstybinės sveikatos apsaugos organizacijos, bet apie tai išsamiau kitame įraše.

Atsakymas iš Kranausko vėl buvo nekonkretus: vegetarai buvo įvardinti kaip „mitybos ekstremalai“, į kuriuos Sveikatos ministerija neturėtų atsižvelgti darydama rekomendacijas visai visuomenei; mūsų susirašinėjimas pavadintas „aklu teoriniu ginču“, man pateikiant klausimą „ko jūs siekiate atkakliai atakuodamas mane savo laiškais?“.

Rašau jau paskutinį laišką:

ačiū už laiškus ir skirtą laiką. Aš nesiekiu pakeisti jūsų pozicijos (nesuprantu, iš kur toks požiūris), kaip tik domiuosi, kokiu pagrindu ji suformuota. Man užtektų paprastos mokslinių tyrimų apžvalgos, kurios išvadose būtų pakartoti jūsų žodžiai, kad “vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“. Jeigu pirmame atsakyme būčiau tokį šaltinį gavęs, nebūtų buvę būtinybės apsikeisti visu pluoštu laiškų ir gaišti vienas kito laiką. Deja, lig šiol jo nesugebėjote pateikti.

Taip pat esu nustebintas, kad mano domėjimąsi jūsų darbu ir žiniomis laikote „ataka“. Nieko panašaus nesiekiau, jau pirmame laiške atskleidžiau savo pagrindinį tikslą – sužinoti pranešimo mokslinius šaltinius – ir jo laikiausi. Iš mano pusės nebuvo jokių siūlymų ministerijai propaguoti vegetarizmą, siūlyti žmonės gyventi pagal vegetarišką modelį ar vadovautis vegetarų pavyzdžiu. Šie teiginiai jūsų pačio interpretacija.

Į tai buvo sureaguota žodžiais, kad aš „atkakliai stumiu savo teoriją“, lig šiol nepateikiau nė vieno „kompetentingo“ šaltinio ir turėčiau „nesivarginti“ duodamas nuorodas į JAV ir Anglijos institucijas, kurios nėra Sveikatos ministerijų atitikmuo. Galiausiai pridedamas apgailestavimas, kad dėl šios diskusijos teko sugaišti daug laiko, kad ji buvo panaši į „astrologo ginčą su astronomu“, ir kad daugiau į mano laiškus nebus atsakinėjama.

Toks tad malonus pabendravimas su Sveikatos ministerijos atstovu. Vietoje mano prašyto savo pozicijos pagrindimo tiksliais šaltiniais, be viso kito gavau:

• vieną straipsnį apie soją;
• apeliavimą į savo profesionalumą ir iš to sekantį jo pozicijos teisingumą;
• kitų valstybių su mityba ir sveikatos apsauga susijusių institucijų išvadinimą nekompetentingomis;
• kaltinimus atakavimu laiškais ir savo pozicijos piršimu.

Gal aš čia kažko nesuprantu manydamas, kad bendravimas iš ministerijos turėjo būti kitoks? Pasidalinkite įspūdžiais komentaruose.

Nors ši aštuntoji analizė kiek kitokia nei ankstesnės, tikiuosi, kad savo uždavinį ji įvykdė :)

***

^{foto: superbez}

Tačiau faktas, kad konfliktas yra. Iš vienos pusės, mes matome gražiai tautiniais drabužiais apsirengusius žmones, kurie nori paminėti tam tikras datas, svarbias Lietuvos istorijoje. Na, gerai. Iš kitos pusės, už šių tautininkų nugarų alsuoja žymiai radikalesnis judėjimas (t.y. neonaciai), kuris pasisako už „gryną tautą“, nešioja nacių svastiką ir šiaip negražiai kalba apie visus, kuriems nelemta buvo gauti lietuviško kraujo, tačiau buvo lemta apsistoti Marijos žemėje (lygiai taip pat, kaip ir pirmieji „lietuviai“, dabar vadinami grynakraujais, prieš daug metų patys atvyko į dabartinės Lietuvos teritoriją iš pietvakarių bei šiaurės rytų).

Dabartinis konfliktas pirmiausiai susideda iš to, kad neonaciai prisidengia tautiškumu bei patriotizmu, pateisindami savo eisenas meile Lietuvai. Tačiau nemanau, kad reikia būti Einšteinu, kad suprastum, jog tautiniais drabužiais apsirengęs bei šventiškai nusiteikęs lietuvis yra viena, o agresyviai nusiteikęs skustagalvis niūria veido išraiška skanduojantis „Lietuva lietuviams“ yra visai kas kita. Su pirmuoju aš ko gero mielai išgerčiau giros, tačiau su antruoju vargu ar susirasčiau bendrą kalbą – ne todėl, kad aš to nenoriu, o todėl, kad tam net neturėsiu galimybės – busiu iškart išvadintas „tolerastu“ (nes matyt busiu iš tų, kurie nenori kištis į žmonių seksualinį gyvenimą) bei dėl mano nelietuviško kraujo man bus pasiūlyta „dingti iš čia“ (čia net nepaisant to, kad lietuviškai galbūt moku geriau už tam tikrus patriotus, kurių pusę šnekamosios ir rašomosios lietuvių kalbos sudaro rusiški keiksmažodžiai bei normaliam žmogui nesuprantamas žargonas).

Nekartojant minčių, jau išsakytų praėjusiais metais, bei Arnoldo Lūkošiaus pastebėjimo, kad įdiegti meilę Tėvynei per neapykantą vargu ar įmanoma, norėčiau tik stabtelėti prie labai paprastos minties, kuri yra esminė šioje diskusijoje, tačiau mažai aptariama. Tai yra – koks kam skirtumas, ar žmogus, gyvenantis tam tikroje valstybėje, moka šios valstybės kalbą ir visas tradicijas, ar ne? Ar kas nors nukenčia nuo to? Kodėl tai apskritai tampa diskusija, kai iš tikrųjų kalba eina apie individualų žmogaus pasirinkimą? Kokią teisę turi vienas žmogus nurodinėti kitam, kaip jam gyventi ir kokia kalba kalbėti? Na, nemoka koks nors rusas Lietuvoje lietuvių kalbos – na ir kas? Galbūt jam jo gyvenime tos kalbos nė nereikia – o jei valstybinės kalbos nemokėjimas apriboja, tarkim, jo galimybes darbo rinkoje, tai tik jo asmeninė problema. Palikime tautines mažumas ramybėje. Jei nerimaujama dėl lietuvių kalbos ir tradicijų išnykimo, geriausia, ką galime padaryti, tai sustabdyti esamų lietuvių emigraciją ir asimiliavimą užsienio kultūrose, vietoje to, kad per prievartą ir neapykantą „verbuotume“ tautines mažumas į lietuvių gretas (arba, kaip siūlo, radikalai, išsiųsti/išnaikinti visus).

O šiaip, lietuvių kalba yra graži kalba. Kaip ir nemažai lietuvių tradicijų. Todėl nemažai žmonių, nieko bendro su Lietuva neturinčių, domisi Lietuvos kultūra ir kalba – ir tam nereikia prievartos, tam nereikia išpūsto patriotizmo, žmonės patys su mielu noru čia atvažiuoja ir su laiku tampa lietuvių kultūros atstovais. Ir tai – kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Nes kiekvienas turi į tai teisę, ir nėra nė vieno gero argumento tam, kad šią teisę atimti.

Tad tie „patriotai“, kurie susirūpinusiai dievagoja, kad tautininkų eisenos nieko bendro su Hitlerio ideologija neturi, galbūt vietoje to, kad vaikščioti į sporto klubus, burtis į smurtaujančias grupuotes bei fotografuotis su kalašnikovais, Hitlerio paveikslais ir Sieg Heil pasisveikinimais galėtų labiau rūpintis tradicinėmis lietuviškomis šventėmis, šokiais, bei išreikšti meilę Lietuvai per sutartinių dainavimą ir tradicinių amatų lavinimą.

***

^{foto: Lietuvos Paštas}

Įkvėptas pro-kapitalistinių 1940-ųjų metų filmukų stiliaus, šis filmas yra įvadas į energijos dilemas, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis. Be to, išryškinama nedarni dabartinės ekonomikos plėtra, kuri jau lėmė padidėjusius anglies dioksido, azoto oksido ir metano kiekius atmosferoje, ozono sluoksnio ardymą, didžiųjų potvynių gausą, vandenynų ekosistemų  žalą, azoto nuotėkius, nuostolius atogrąžų miškams, spartų gėlo vandens mažėjimą, biologinės įvairovės mažėjimą, ir t.t. Aiškiai parodoma, kaip gali neužilgo iškilti grėsmė maisto gamybai, kuri labai priklauso nuo iškastinio kuro.

„There’s no tomorrow“ filmukas lengvai ir suprantamai pristato plačiai paplitusias pastaruoju metu niūrias perspektyvas į mūsų vartotojišką visuomenę, ir supaprastinant turinį filmuko mintis skamba taip: begalinis ir pastovus ekonominis augimas baigtinėje mūsų planetos sistemoje yra neįmanomas. Tai nėra labai sudėtinga mintis, nes sąvoka „Limits to growth“ (ribos augimui) jau 1972 metais atsirado ekonominės politikos arenoje. Tačiau tam, kad sustabdyti idealiu (tradicinių ekonomistų atžvilgiu) 3% kasmetiniu augimu paremtą kapitalizmo paleistą ekonominį ratą reikia ryžto ekonomikos pertvarkyme bei teisingų prioritetų išdėstyme. Tokioje naujojoje ekonomikoje prioritetais taptų stabilių ir kiek įmanomai labiau nepriklausomų vietinių ekonomikų kūrimas,  su akcentu į vietinius resursus bei prioritetais laikant aplinkos faktorius, o ne kuo didesnį ekonominį pelną. T.y., kitaip tariant, dabartinis eksponentinis ekonomikos augimas negali tęstis amžinai, ir kad išvengtume staigaus ekonomikos kolapso, kuris nematomas iki paskutinio momento (žr. žemiau eksponentinio vandens lelijos augimo tvenkinyje istorijos vertimą), turime jau dabar galvoti, kaip pamažu pereiti prie paprastesnio, ne naftos ir tradicinių bankų paremto gyvenimo būdo.

Filmą galite peržiūrėti čia:

***

Vandens lelija

Ši istorija yra taip vadinamoji Prancūzų Mįslė, dažnai naudojama eksponentinio augimo ir „staigios mirties“ iliustravimui kiek ekonominių, tiek aplinkosaugos ir klimato kaitos dilemų problematikoje. Įsivaizduokite tvenkinį su paviršiuje plūduriuojančia vandens lelija. Lelijos populiacija padvigubėja kasdien, ir jei nieko nedaryti, ji užimtų visą tvenkinį per 30 dienų, užmušant visus kitus augalus. Pirmosiomis dienomis lelijos nėra labai daug, ir todėl tvenkinio šeimininkas nusprendžia nieko nedaryti – tol, kol lelija pagaliau neapima pusės tvenkinio. Kaip manote, kokią dieną lelijos bus per pusę tvenkinio? Ogi 29-tą dieną, tai yra liks tik 1 diena imtis gelbėti tvenkinį. 

Prie AM vidurdienį susirinkę aktyvistai surengė teatralizuotą antiatominę akciją „Branduolinės atliekos – ne sprendimas“. Susivienijimo ŽALI (žali.lt) atstovai, aktyvistas bei tyrėjas iš Vokietijos Falk Beyer bei kiti aktyvistai atsinešė radioaktyvumo simboliais bei kaukolėmis padabintas kartonines dėžes ir tvirtino, kad tai radioaktyvios atliekos. Aktyvistai iš „radioaktyvių atliekų“ statė įvairaus dydžio bokštus, kurie vis griūdavo, juos nešdavo vėjas. „Tai simbolis, kokie nepatikimi yra radioaktyvių atliekų saugojimo ir laidojimo būdai, kaip lengvai radiacija gali pasklisti į aplinką,“ – sakė viena akcijos organizatorių Laura Gintalaitė.

-

ŽALI teigė, kad vienintelis būdas sumažinti šią problemą yra  atsisakyti naujų atominių elektrinių statybos ir uždaryti jau veikiančias.

„Gal Aplinkos ministerija nori atliekų, jei nuolat pritaria Visagino atominės elektrinės statybai?“ – klausė aktyvistai. Jie priminė, kad AM yra patvirtinusi Visagino atominės elektrinės Poveikio Aplinkai Vertinimo (PAV) ataskaitą, kurioje nėra numatytas joks realus būdas, kaip saugiai tvarkyti radioaktyvias atliekas.

Akcijos dalyviai sakė, kad šiuo metu vykstančioje Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje Durbane (Pietų Afrikos Respublika) atominė energetika pristatoma kaip sprendimas kovai su klimato kaita. Aplinkosaugos aktyvistai teigė, kad planai statyti atomines elektrines trukdo spartesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai, kuri kartu su energijos efektyvumo didinimu yra realesnės priemonės sumažinti katastrofišką klimato kaitą. Tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos susitarimo Durbane dalyvauja ir Aplinkos ministerijos delegacija, vadovaujama viceministro A.Spruogio.

Prieš akciją išplatintame aktyvistų pranešime žiniasklaidai teigiama, jog AM pozicija dėl Visagino AE užkerta ministerijai kelią reikalauti atsisakyti atominės energetikos Durbane bei sumažina galimybes efektyviau kovoti su kaimynų planais statyti atomines elektrines Kaliningrado srityje (Rusija) ir Baltarusijoje.

Aktyvistai taip pat kalbėjo apie, pasak jų, atominės pramonės generuojamus mitus, kad atominė energetika yra pigi, švari ir saugi. Vadindami tokius teiginius propaganda ir iliuzijomis, ŽALI priminė apie keliskart išaugusias atominės elektrinės statybos kainas Suomijoje.

Aktyvistai teigė, jog skaičiuojant atominės elektrinės šiltnamio dujų emisijas būtina įskaičiuoti viso energijos būvio ciklo emisijas – nuo urano rūdos išgavimo iki galutinio atliekų sutvarkymo. „Tada ir paaiškėja, kad atominės energetikos poveikis klimato kaitai panašus į naftos ar dujų,“ – sakė susivienijimas.

Akcijos dalyvių platintose skrajutėse taip pat rašoma apie visada išliekančią katastrofos bei terorizmo tikimybę bei gamtinės aplinkos kaitą, kuri neleidžia tvarkyti atliekų saugiai. Teatralizuotoje akcijoje skambėjo ir akcijos išvakarėse perkurta A.Baranausko „Anykščių šilelio“ pradžia:

Kalnai kelmuoti, lietuviai nuplikę,

Vaikai mutuoti, kas mums belikę -

Nes nuo atomo viskas sunykę…

Bus tuoj „ragas“ tiems, kurie likę!

Ši akcija buvo dalis renginio „COP17: Durbanas Vilniuje“, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į tarptautines derybas dėl klimato kaitos Durbane. Primename, kad jis tęsis rytoj, gruodžio 10 d., šeštadienį, 12 – 22 val., Gedimino pr. 9, „Gedimino9”, „NVO Avilys” (3 aukštas).

Šeštadienio PROGRAMA:

• 12.00-12.15 – Susipažinimas
• 12.15 – 13.45 – Julija Kuklytė, AM Klimato kaitos ir hidrometeorologijos skyriaus vyr.specialistė „COP17: Tarptautinės derybos ir Lietuvos vaidmuo jose“ (pranešimas ir diskusija)
• 13.45- 14.00 – Kavos pertraukėlė
• 14.00 – 14.45- Skype konferencija su YFoEE ir „Žvejonės“ atstove iš Briuselio apie COP17: rezultatai ir kovos su klimato kaita perspektyvos
• 15.00-16.30 – Pertrauka užkandžiams
• 16.30 – 22.00 Laisvoji programa: diskusijos, filmų, video peržiūros, galimas antras susijungimas su Briuseliu, tolesnių akcijų planavimas (laukiame jūsų pasiūlymų ir pageidavimų)

P.S. Jei planuojate eiti į profsąjungų mitingą, kuris rytoj taipogi vyks 12val., Vinco Kudirkos aikštėje, po jo užsukite į šalia esantį „NVO Avilį“.

Penktadienį, kai bus galimai priimti patys svarbiausi sprendimai JT konferencijoje, kur dalyvauja ir Aplinkos viceministras A.Spruogis su delegacija, kviečiame į antiatominę akciją prie Aplinkos ministerijos. Norime pareikšti, kad branduolinių atliekų kūrimas nėra tinkamas sprendimas kovai su klimato kaita.

Akcijoje pažadėjo dalyvauti Vokietijos žurnalistas, aktyvistas Falk Beyer, daug žinantis apie nenusisekusius Vokietijos bandymus spręsti radioaktyvių atliekų problemą.

Akcijai nėra išimtas leidimas. Tai reiškia, kad stovėti prie Aplinkos ministerijos gali tik 9 žmonės. Kiti gali vaikščioti netoliese ir dalinti skrajutes, vaikščioti pvz., po tris kažkur toliau su antiatominiais ženklais ir pan.

Akcijos laikas: 2011 m. gruodžio 9 d., penktadienis, 12 val. 

Vieta: prie LR Aplinkos ministerijos, Jakšto 4/9, Vilnius

ŠEŠTADIENĮ – DISKUSIJOS

Antiatominė akcija yra didesnio renginio – „COP17: Durbanas Vilniuje“ dalis. Jis tęsis gruodžio 10 d., šeštadienį, 12 – 22 val., Gedimino pr. 9, „Gedimino9”, „NVO Avilys” (3 aukštas).

Šeštadienio PROGRAMA:

• 12.00-12.15 – Susipažinimas
• 12.15 – 13.45 – Julija Kuklytė, AM Klimato kaitos ir hidrometeorologijos skyriaus vyr.specialistė „COP17: Tarptautinės derybos ir Lietuvos vaidmuo jose“ (pranešimas ir diskusija)
• 13.45- 14.00 – Kavos pertraukėlė
• 14.00 – 14.45- Skype konferencija su YFoEE ir „Žvejonės“ atstove iš Briuselio apie COP17: rezultatai ir kovos su klimato kaita perspektyvos
• 15.00-16.30 – Pertrauka užkandžiams
• 16.30 – 22.00 Laisvoji programa: diskusijos, filmų, video peržiūros, galimas antras susijungimas su Briuseliu, tolesnių akcijų planavimas (laukiame jūsų pasiūlymų ir pageidavimų)

Klausimai, pasiūlymai, etc.:

Valdonė Daugėlaitė: vald.daugelaite@gmail.com, 861595760; Laura Gintalaitė: 864626599

Facebook:

http://www.facebook.com/events/258247844211693/#!/events/258247844211693/

http://www.facebook.com/?ref=tn_tnmn#!/events/179028048859165/

http://www.facebook.com/events/314885675202749/

***

^{foto: Ligavox, greensefa}

Gruodžio 6-8 dd., t.y. antradienį-ketvirtadienį Vilniuje vyks pirmoji tokio pobūdžio tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Atominė energetika – iššūkiai aplinkai, sveikatai, ekonomikai, ir teisei“. Konferencijos metu aplinkosaugininkai, biologai, medikai, ekonomistai, teisininkai ir kiti ekspertai, visuomenės veikėjai diskutuos dėl šiuolaikinės atominės energetikos daromo poveikio ir problemų. Praktinis dėmesys bus skiriamas Visagino, Astravo ir Baltijos (Kaliningrado) atominių elektrinių plėtros planams. Konferencijos rėmuose bus pristatyti visuomenei skirti nauji tyrimai ir leidiniai apie atominę energetiką.

Konferencija nemokama ir atvira visiems norintiems. Siūlau pasinaudoti unikalia proga pasiklausyti, ką apie atominę energetiką turi pasakyti, pavyzdžiui, patarėjas „Greenpeace“ ES branduolinės politikos klausimais Jan Haverkamp arba britų mokslininkas Chris Busby bei kiti mokslininkai, aplinkosaugininkai, teisininkai ir politikai.

Programa gruodžio 6-8 konferencijai

Dėl patekimo į Seimą tvarkos, ribotos konferencijos salių talpos ir kitų praktinių sumetimų (kavos pertraukos, ausinės vertimui, kt.) organizatoriai prašo užpildyti registracijos formą ir atsiųsti el.paštu linas@atgaja.lt iki pirmadienio vakaro.  Galima dalyvauti visos konferencijos darbe ar pasirinktinai norimą dieną ar sesijoje. Pažymėti tai registracijos formoje. Ji štai čia:

1. Vardas, pavardė:

2. Organizacija/institucija (jei yra):

3. Pažymėti kuriomis dienomis ar tik atskirose sesijose dalyvausite (taip, ne):

- visa konferencija;

- tik gruodžio 6/ 7/ ar 8 d.

- tik šios sesijos pasirinktinai (detaliau žr. programą):

# 12.6 „Atominė energetika: bendra situacija, tendencijos ir problemos“;

# 12.6 „Atominės atliekos – tvarkymo ir perdirbimo problemos“;

# 12.7 „Radiacijos poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai“;

# 12.7 „Atominės energetikos ekonomiškumas“;

# 12.7 „Atominė energetika, tarptautinė teisė, žmogaus teisės. Tarptautinių konvencijų (Espoo, Aarhus) įgyvendinimo problemos ir žmogaus teisių pažeidimai planuojant atominės energetikos projektus”;

# 12.8 „Naujos AE Baltijos regione: Astravo, Visagino ir Kaliningrado AE – grėsmės ir rizikos“;

# 12.8 Konferencijos uždarymo sesija. Rezoliucijos svarstymas ir priėmimas;

# 12.8 Knygos „Branduolinių atliekų tvarkymas Europos Sąjungoje“ pristatymas;

# 12.8 Knygos „Branduolinės energetikos mitai. Antras leidimas“ (rusų k.) pristatymas.

Konferencija vyks lietuvių, anglų, rusų kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Atsakingi organizatoriai: bendrija „Atgaja“ (Lietuva); Visuomeninės ekologinės ekspertizės dėl Baltarusijos AE komisija.

Organizacinis komitetas: bendrija „Atgaja“ (Lietuva), visuomeninė asociacija “Ecodom” (Baltarusija), aktyvistų grupės komitetas “Mokslininkai už nebranduolinę Baltarusiją“, Baltarusijos žaliųjų partija, „Moterys už taiką“ (Suomija), MILKAS (Švedija), The Heinrich Boell Foundation (Vokietija), Green European Foundation ir Europos žaliųjų partija.

Informacija: t. (699) 33661; e-paštas: linas@atgaja.lt Linas Vainius

Informacija rusų k.: t. +375291065901, e-paštas: novikova@gmail.com Tatiana Novikova

Taip pat savaitės pabaigoje planuojama antiatominė akcija, siejama su JT Klimato kaitos konferencija, jau prasidėjusia Durbane (Pietų Afrikos Respublika). Daugiau informacijos apie šią akciją – vėliau. O dabar – paskubėkite registruotis į konferenciją!

Vėliau suabejojau Dievo buvimu. Todėl pradėjau manyti, kad nesuprantu moralės, nes ji atrodė lyg diktatas, neatitinkantis vidinių mano nuostatų. Jau neminint Sodomos ir Gomoros, gyvūnų laikymas žemesnėmis būtybėmis, pagarba bet kuriai žmogaus sakomai nuomonei, net, jei ji iš smės yra pavojinga kažkieno sveikatai bei gyvybei. Noras savo gyvenime tapti vis geresniu, toleruoti net netoleranciją man visad atrodė šiek tiek „dieviška“, nes neįgyvendinama ir labai painu… tarsi savo valia bandytum mažiau vertinti save, nes kažkas mano, jog esi blogas, daug labiau blogesnis už tokį, kuris nusipelnytų ne tik pagarbos, bet ir supratimo ir pan. Nes tokia nuomonė yra kito žmogaus, kurią reikia gerbti ir bandyti suprasti, nes kiekvieną gyvenimo dieną rekia stengits tapti geresniu… Visa tai atrodydavo tiek absurdiška ir tiek painu, kad manydavau, jog esu amorali, t.y. nesuprantanti moralės ir kam ji tokia egzistuoja.

Nuo kovo pabaigos maždaug vis paskaitydavau Richard Dawkins knygą „Dievo iliuzija“ leistą Lietuvoje įkurtos VegaLine leidyklos (vienas iniciatorių – mano bičiulis Julius Mikalajūnas). Knyga parašyta tokiame puikiame ir tirštame faktų, teorijų, filosofijos bei humoro stiliuje, jog ilgainiui „prilipau“ prie šio veikalo. Supratau, jog esu morali ir, pasirodo, netgi kiek pralenkusi savo moraliniais įsitikinimais daugumą žmonių, kaip ir dažnas mano artimesnis bičiulis ar bendramintis, kuriuos palaikau, kaip ir jie mane. Gegužės gale „teko“ kiek pasirgti, todėl mintis, kurią noriu užrašyti subrendo dar labiau.

Įžangai dar noriu pasakyti, jog visuomet iki šios knygos autoriaus mokslinės patirties sužinojimo maniau, jog veganizmo bei gyvūnų teises pripažįstančių žmonių veikla iš esmės yra teisinga ir pažangi, bet visad maniau, jog gyvūnų skausmo, išnaudojimo, akivaizdaus kankinimo demonstravimas yra šioks toks „skiedalas“, kad pajudinti jautresnes širdis, negalinčias pakelti kitos gyvos būtybės kančios… Tai nėra labai kilni pozicija, bet buvau įsitikinus, jog, jei jau žmogui būtų tikrai reikalingi bent 50 proc. gyvulinės kilmės produktų jo maisto racione, klausimo apie gyvūnų teises net neliesčiau ir neabejočiau gyvulininkystės reikalingumu. Taigi, gyvūnų kančios kėlimas ant pjedestalo rodant žmogaus amoralumą man atrodė perdėtas ir vargiai laikiau jį svariu argumentu šioje žmonių sąmoningumą skatinančioje veikloje.

Grįžtant prie Richard Dawkins minties apie moralės atsiradimo mokslines hipotezes bei jas atitinkančius gyvūnų elgesio modelius:

1) Mintis yra ta, kad atlikus moralę tikrinančius eksperimentus atsakymai visiškai nepriklausė nuo žmonių tikėjimo ar netikėjimo. Nepateiksiu čia šių eksperimentų aprašymų, tai užimtų per daug laiko ir vietos. Jie yra išsamiai ir iš įvairaus požiūrio kampo aprašyti „Dievo iliuzijoje“. Taigi, moralė greičiausiai yra atsiradusi prieš religijas ir nėra Dievo „diktatas“. Apie moralės mokslinę atsiradimo teoriją ir atitikimus gyvūnų pasaulyje galite rasti šių samprotavimų pabaigoje. Pati laikausi šios hipotezės ir vėliau kalbėsiu būtent iš šios pozicijos.

2) Moralė atsirado [žmogui (red.pastaba)] evoliucionuojant, evoliucijos raidoje smarkiai kito, kaip ir mūsų organizmai. Kažkada vergovė buvo įprastas reiškinys bet kuriam išsilavinusiam žmogui. Beje, kaip ir rasizmas. Vėliau sukilo moterys, kad būtų pripažįstamos lygiavertėmis būtybėmis, o ne „turto dalimi“. Feministinis judėjimas tebevyksta jau nebepaisant vien moterų stereotipinės priespaudos, bet ir dėl vyrų spaudimo į konservatyvius „vyriškumo“ rėmus. Tebevyksta ir kitokio seksualumo žmonių – LGBT aktyvumas. Yra žmonių atsilikusių nuo moralinio evoliucionavimo ir teigiančių, jog ne baltos odos žmonės yra žemesni, prastesni, kaip ir kitos socialinės grupės istoriškai kažkada laikytos antrarūšėmis. Yra žmonių, kurie pralenkia savo laikmečio moralės dvasią.

Ir čia yra pagaliau ta mintis, kuri man buvo atradimas Dawkinso svarstymuose: gyvūnų teisių judėjimas yra logiška moralės evoliucijos tąsa. Moraliai yra pasenusi norma išnaudoti ir žeminti žmogų remiantis jo kažkuriomis prigimtinėmis savybėmis, nesvarbu ar tai – rasė, lytis, lytinė orientacija ar jo neįgalumas. Visi žmonės pagal prigimtį yra lygiaverčiai. Kiekviena gyvybė, jei ji yra mūsų – žmonių rūšies – atstovas, yra jau vertybė.

Čia norėčiau įterpti argumentus atitinkamoms galimybėms spekuliuoti:

- dėl kitokio seksualumo žmonių:

Homo-, bi-, trans-, panseksualumo atveju sueityje, būtų ji vien lytinė ar/ir emocinė-sociali, dalyvauja žmonės pilnai atsakantys už savo veiksmus ir einantys į tokį ryšį savo noru. Tuo šios grupės skiriasi nuo nekrofilijos, zoofilijos ir pedofilijos, kurios kaip tik turi išnaudojimo bruožus.

- dėl žmogaus gyvybės vertybės ir teisės į abortą:

Laikausi pozicijos leisti abortus. (Šios pozicijos esminiai kriterijai taip pat išdėstyti „Dievo iliuzijoje“).

- dėl žmonių neįgalumo (prigimtinio ar ne):

Tai yra pakankamai plati tyrinėjimų sfera, kurioje nesu kompetetinga tiek, kad galėčiau išsamiai komentuoti. Jau vien neįgalumo sąvoka formuoja tam tikras klišes.

Taigi, kiekviena žmogaus gyvybės forma yra vertybė. Grįžtant prie evoliucijos:

1) Yra aibė žmonių, kurie galvoja, jog mes kaip gyvūnai esame mėsėdžiai, t.y. panašiai kaip katės ar šunys su visa jų rūšine įvairove. Labiau susipažinę su žmogaus organizmo sandara tiki, jog esame visaėdžiai kaip meškos ar kiaulės su visa jų rūšine įvairove. Galų gale kiekvienas įgali prieiti prie primatų rūšies, jei dar tiksliau prie žmogbeždžionių – artimiausių mūsų rūšiai. Nė viena žmogbeždžionių rūšis nėra mėsaėdė… Bet kai kurių jų racione galima rasti kelis procentus gyvulinio maisto. Šimpanzės kartais medžioja, nors yra iškelta hipotezė, jog jos tai daro ne dėl maisto, bet dėl socialių ryšių sustiprinimo: jos netgi nesuėda viso savo laimikio (na, čia panašu į amerikiečius (jei lyginsime juos su šimpanzėmis) ir teroristus (katrie atliktų medžiojamų žvėrelių vaidmenį) – kartais reik pajusti „bendrumo dvasią“ (toks kiek juodas humoras, bet ne kiekvienas žmogus nusileidžia iki tokio primityvumo). Be šių ritualų šimpanzių dietoje dar yra termitai, bet tai pagal vieną iš hipotezių siejama taip pat su aukštesniu sąmonės išsivystymo lygiu ir priskiriama gyvūnų smalsumui – išėjimui iš jiems gamtos sukurtų mitybos rėmų. Visi likę 95 ir daugiau proc. maisto yra augalai. Jų ir mūsų virškinimo sistema yra panaši veikiau į arklio nei į tigro ar jūsų naminio katino.

2) Yra aibė žmonių, kurie įsivaizduoja, jog mes – žmonės – kažkuriuo būdu esame išskirtiniai, kad įgavome tokio sudėtingumo ir pajėgumo smegenis, dėl kurių kadaise išmokome nukauti mums grėsmę kėlusį gyvį, o vėliau tai darėme ir dėl to, kad pramisti ypač tose vietovėse, kur augalinio, įprasto mums maisto buvo labai skurdus racionas. Daugelis tikime, jog likę gyvūnai, ypač gyvuliai, yra skirti gamtos ar Dievo tam, kad mes juos žudytume ir valgytume, nes jie yra „žemesnės kastos“. Nežinau, kaip dėl religijų, ten – painiava… Bet vėl gi grįžtant prie evoliucijos: mes kaip rūšis įgavome tam tikrų pakitimų mūsų organizme bei smegenyse ne dėl to, kad buvome to kažkaip nusipelnę. Sąmonės atsiradimas, kaip ir gyvybės atsiradimas, vis dar yra „baltoji dėmė“ moksle, kurią, žinoma, su laiku pavyks paaiškinti. Vis dėl to sąmonės atsiradimas yra veikiau evoliucinės savotiškos loterijos produktas, kaip ir aplamai gyvybės atsiradimas, nei mūsų kaip rūšies kažkuom grįstas nuopelnas. Lygiai toks pats netikėtumas, kaip ir tai, jog iš nesuskaičiuojamo DNR variantiškumo gimėte būtent jūs.

Darant galutinę išvadą ir žinant aukščiau išvardintus du faktus nėra prasmės abejoti, kad manymas, jog kitos gyvybės rūšys privalo būti mums pavaldžios ir išnaudojamos, yra morališkai neteisingas. Nepaisant to, kad gyvūlinės kilmės maistas „įprastiniais“ kiekiais yra žalingas žmogaus organizmui, kad gyvulininkystė (jūrinė taip pat) yra žalinga taip pat ir mūsų gyvenamai aplinkai – planetai. Neturime jokios kažkieno nulemtos teisės negerbti kitos formos gyvybės, kiek tai įmanoma.

Belieka pridurti, kad, kaip Linas Didvalis – mano bičiulis (tikiuosi) ir gyvūnų teisių aktyvistas yra pasakęs, net jei žmogui ir yra reikalingi tie 3-5 proc. gyvulio maisto raciono, juos tikrai galima gauti nežudant suaugusių gyvūnų individų, kurie jaučia absoliučiai visus pojūčius, kuriuos turime ir mes.

Akivaizdesniam įsivaizdavimui, 3-5 proc. gyvulinio maisto (jei manote, kad be jo vis tik numirsit) yra tiek: jei jūs normaliai maitinatės ir suvalgote apie 2,5 kg įvairaus maisto per parą, jūsų dienos racione turėtų būti iki 50 g gyvulinės kilmės maisto. Tarkime, kad per dieną jums tereikia išgerti „stopkę“ pieno.

Grubi santrauka apie mokslu paremtą moralės kilmę per žmogiško altruizmo prizmę:

Vienas dalykas – altruizmas šeimoje, kur jis stipriausias, norint pratęsti savo genus. Tai gan paprasta. Kitas altruizmo pavyzdys – grupėse. Socialiai padedant viens kitam grupėse gauni didesnę grupės individų genų išlikimo ir tobulėjimo galimybę. Tai – dvi pagrindinės linijos būdingos mūsų protėviams, kaip antai jos tebėra beždžionių bendruomenėse. Jos pakankamai socialios ir altruistiškos. Kiti gi aspektai atėję evoliucionuojant yra tiesiog materialaus atlygio be jokių genų pratęsimo siekimas. Vienas iš rezultatų altruistiškumo  - gera reputacija. Kuo daugiau ir kokybiškiau tu duodi, tuo geresnės reputacijos tavasis ar tavo rūšies vardas, tuo daugiau tu gauni „atsiliepimų“ ir „užsakymų“. Taip yra ir tarp gyvūnų, ir pvz. indėnų gentyse, kada susitinkant jų vadams vyksta ilgiausia apsikeitimo dovanomis ceremonija iki tol, kol kažkuri gentis „laimi“ tokias savotiškas rungtynes. Dar vienas aspektas – būdamas altruistiškas rodai savo aukštesnę socialinę padėtį. Na, tarkime, štai aš duodu benamiui maisto ir pinigų, o tu neduodi, nes esi arba per „biednas“ arba per šaltas arba per žiaurus ir pan. Bet kuriuo atveju, darydamas neatlyginamą gėrį rodai, jog esi pranašesnis. Tarp tam tikros varnėnų rūšies taip pat egzistuoja rungtyniavimas, kuris paukštis tupės sargyboje vietoj to, kad skraidytų sau nevaržomas, lestų ir t.t. Paukštį sargyboje gali pagauti katė, paukštis visuomet turi stebėti aplinką, bet tuo jis rodo, jog štai – kol jūs visi darote, ką norit, aš saugau visą būrį, tuo būdamas pranašesnis ir svarbesnis už visus likusius „dykaduonius“.

Turim: mažos (šeimos) ir didelės grupės altruizmo pavyzdžius dėl užtikrintesnio išlikimo.

Turim: geros reputacijos bei pranašumo rodymo altruizmu pavyzdžius, kurie užtikrina „kolegų“ pagarbą bei geresnį gyvenimą.

Tai gan paprasta, bet labai fun, kai žinai, jog tavasis pasirinkimas būti altruistišku nėra paremtas gera dūšia, dievo valia ar noru būti atlygintam po mirties ir pan., bet atitinka visas klasikines evoliucijos konkurencines savybes – tobulėti; ir pūstis per daug nėra ko.

Džiaugiuos šiuo suvokimu. Kiekvienas gali sekti humanizmu bet kada tiek etikoje, tiek filosofijoje.

Ačiū kiekvienam už dėmesį. Ir, tikiuosi, jog ateistų visuotinis judėjimas taip pat bus moralumo pavyzdys. Man tereikėjo gilesnių evoliucijos žinių, kad geriau suprasčiau moralę.

Šiuos pamąstymus skiriu minėtiems juose bičiuliams bei Aušrinei Zaleckytei su palinkėjimais sėkmės gyvūnų teisių veikloje.

Autorė: Laura Sadzevičiūtė

***

^{iliustracija:  Jeroen van Valkenburg}