Prie AM vidurdienį susirinkę aktyvistai surengė teatralizuotą antiatominę akciją „Branduolinės atliekos – ne sprendimas“. Susivienijimo ŽALI (žali.lt) atstovai, aktyvistas bei tyrėjas iš Vokietijos Falk Beyer bei kiti aktyvistai atsinešė radioaktyvumo simboliais bei kaukolėmis padabintas kartonines dėžes ir tvirtino, kad tai radioaktyvios atliekos. Aktyvistai iš „radioaktyvių atliekų“ statė įvairaus dydžio bokštus, kurie vis griūdavo, juos nešdavo vėjas. „Tai simbolis, kokie nepatikimi yra radioaktyvių atliekų saugojimo ir laidojimo būdai, kaip lengvai radiacija gali pasklisti į aplinką,“ – sakė viena akcijos organizatorių Laura Gintalaitė.

-

ŽALI teigė, kad vienintelis būdas sumažinti šią problemą yra  atsisakyti naujų atominių elektrinių statybos ir uždaryti jau veikiančias.

„Gal Aplinkos ministerija nori atliekų, jei nuolat pritaria Visagino atominės elektrinės statybai?“ – klausė aktyvistai. Jie priminė, kad AM yra patvirtinusi Visagino atominės elektrinės Poveikio Aplinkai Vertinimo (PAV) ataskaitą, kurioje nėra numatytas joks realus būdas, kaip saugiai tvarkyti radioaktyvias atliekas.

Akcijos dalyviai sakė, kad šiuo metu vykstančioje Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje Durbane (Pietų Afrikos Respublika) atominė energetika pristatoma kaip sprendimas kovai su klimato kaita. Aplinkosaugos aktyvistai teigė, kad planai statyti atomines elektrines trukdo spartesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai, kuri kartu su energijos efektyvumo didinimu yra realesnės priemonės sumažinti katastrofišką klimato kaitą. Tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos susitarimo Durbane dalyvauja ir Aplinkos ministerijos delegacija, vadovaujama viceministro A.Spruogio.

Prieš akciją išplatintame aktyvistų pranešime žiniasklaidai teigiama, jog AM pozicija dėl Visagino AE užkerta ministerijai kelią reikalauti atsisakyti atominės energetikos Durbane bei sumažina galimybes efektyviau kovoti su kaimynų planais statyti atomines elektrines Kaliningrado srityje (Rusija) ir Baltarusijoje.

Aktyvistai taip pat kalbėjo apie, pasak jų, atominės pramonės generuojamus mitus, kad atominė energetika yra pigi, švari ir saugi. Vadindami tokius teiginius propaganda ir iliuzijomis, ŽALI priminė apie keliskart išaugusias atominės elektrinės statybos kainas Suomijoje.

Aktyvistai teigė, jog skaičiuojant atominės elektrinės šiltnamio dujų emisijas būtina įskaičiuoti viso energijos būvio ciklo emisijas – nuo urano rūdos išgavimo iki galutinio atliekų sutvarkymo. „Tada ir paaiškėja, kad atominės energetikos poveikis klimato kaitai panašus į naftos ar dujų,“ – sakė susivienijimas.

Akcijos dalyvių platintose skrajutėse taip pat rašoma apie visada išliekančią katastrofos bei terorizmo tikimybę bei gamtinės aplinkos kaitą, kuri neleidžia tvarkyti atliekų saugiai. Teatralizuotoje akcijoje skambėjo ir akcijos išvakarėse perkurta A.Baranausko „Anykščių šilelio“ pradžia:

Kalnai kelmuoti, lietuviai nuplikę,

Vaikai mutuoti, kas mums belikę -

Nes nuo atomo viskas sunykę…

Bus tuoj „ragas“ tiems, kurie likę!

Ši akcija buvo dalis renginio „COP17: Durbanas Vilniuje“, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į tarptautines derybas dėl klimato kaitos Durbane. Primename, kad jis tęsis rytoj, gruodžio 10 d., šeštadienį, 12 – 22 val., Gedimino pr. 9, „Gedimino9”, „NVO Avilys” (3 aukštas).

Šeštadienio PROGRAMA:

• 12.00-12.15 – Susipažinimas
• 12.15 – 13.45 – Julija Kuklytė, AM Klimato kaitos ir hidrometeorologijos skyriaus vyr.specialistė „COP17: Tarptautinės derybos ir Lietuvos vaidmuo jose“ (pranešimas ir diskusija)
• 13.45- 14.00 – Kavos pertraukėlė
• 14.00 – 14.45- Skype konferencija su YFoEE ir „Žvejonės“ atstove iš Briuselio apie COP17: rezultatai ir kovos su klimato kaita perspektyvos
• 15.00-16.30 – Pertrauka užkandžiams
• 16.30 – 22.00 Laisvoji programa: diskusijos, filmų, video peržiūros, galimas antras susijungimas su Briuseliu, tolesnių akcijų planavimas (laukiame jūsų pasiūlymų ir pageidavimų)

P.S. Jei planuojate eiti į profsąjungų mitingą, kuris rytoj taipogi vyks 12val., Vinco Kudirkos aikštėje, po jo užsukite į šalia esantį „NVO Avilį“.

Penktadienį, kai bus galimai priimti patys svarbiausi sprendimai JT konferencijoje, kur dalyvauja ir Aplinkos viceministras A.Spruogis su delegacija, kviečiame į antiatominę akciją prie Aplinkos ministerijos. Norime pareikšti, kad branduolinių atliekų kūrimas nėra tinkamas sprendimas kovai su klimato kaita.

Akcijoje pažadėjo dalyvauti Vokietijos žurnalistas, aktyvistas Falk Beyer, daug žinantis apie nenusisekusius Vokietijos bandymus spręsti radioaktyvių atliekų problemą.

Akcijai nėra išimtas leidimas. Tai reiškia, kad stovėti prie Aplinkos ministerijos gali tik 9 žmonės. Kiti gali vaikščioti netoliese ir dalinti skrajutes, vaikščioti pvz., po tris kažkur toliau su antiatominiais ženklais ir pan.

Akcijos laikas: 2011 m. gruodžio 9 d., penktadienis, 12 val. 

Vieta: prie LR Aplinkos ministerijos, Jakšto 4/9, Vilnius

ŠEŠTADIENĮ – DISKUSIJOS

Antiatominė akcija yra didesnio renginio – „COP17: Durbanas Vilniuje“ dalis. Jis tęsis gruodžio 10 d., šeštadienį, 12 – 22 val., Gedimino pr. 9, „Gedimino9”, „NVO Avilys” (3 aukštas).

Šeštadienio PROGRAMA:

• 12.00-12.15 – Susipažinimas
• 12.15 – 13.45 – Julija Kuklytė, AM Klimato kaitos ir hidrometeorologijos skyriaus vyr.specialistė „COP17: Tarptautinės derybos ir Lietuvos vaidmuo jose“ (pranešimas ir diskusija)
• 13.45- 14.00 – Kavos pertraukėlė
• 14.00 – 14.45- Skype konferencija su YFoEE ir „Žvejonės“ atstove iš Briuselio apie COP17: rezultatai ir kovos su klimato kaita perspektyvos
• 15.00-16.30 – Pertrauka užkandžiams
• 16.30 – 22.00 Laisvoji programa: diskusijos, filmų, video peržiūros, galimas antras susijungimas su Briuseliu, tolesnių akcijų planavimas (laukiame jūsų pasiūlymų ir pageidavimų)

Klausimai, pasiūlymai, etc.:

Valdonė Daugėlaitė: vald.daugelaite@gmail.com, 861595760; Laura Gintalaitė: 864626599

Facebook:

http://www.facebook.com/events/258247844211693/#!/events/258247844211693/

http://www.facebook.com/?ref=tn_tnmn#!/events/179028048859165/

http://www.facebook.com/events/314885675202749/

***

^{foto: Ligavox, greensefa}

Gruodžio 6-8 dd., t.y. antradienį-ketvirtadienį Vilniuje vyks pirmoji tokio pobūdžio tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Atominė energetika – iššūkiai aplinkai, sveikatai, ekonomikai, ir teisei“. Konferencijos metu aplinkosaugininkai, biologai, medikai, ekonomistai, teisininkai ir kiti ekspertai, visuomenės veikėjai diskutuos dėl šiuolaikinės atominės energetikos daromo poveikio ir problemų. Praktinis dėmesys bus skiriamas Visagino, Astravo ir Baltijos (Kaliningrado) atominių elektrinių plėtros planams. Konferencijos rėmuose bus pristatyti visuomenei skirti nauji tyrimai ir leidiniai apie atominę energetiką.

Konferencija nemokama ir atvira visiems norintiems. Siūlau pasinaudoti unikalia proga pasiklausyti, ką apie atominę energetiką turi pasakyti, pavyzdžiui, patarėjas „Greenpeace“ ES branduolinės politikos klausimais Jan Haverkamp arba britų mokslininkas Chris Busby bei kiti mokslininkai, aplinkosaugininkai, teisininkai ir politikai.

Programa gruodžio 6-8 konferencijai

Dėl patekimo į Seimą tvarkos, ribotos konferencijos salių talpos ir kitų praktinių sumetimų (kavos pertraukos, ausinės vertimui, kt.) organizatoriai prašo užpildyti registracijos formą ir atsiųsti el.paštu linas@atgaja.lt iki pirmadienio vakaro.  Galima dalyvauti visos konferencijos darbe ar pasirinktinai norimą dieną ar sesijoje. Pažymėti tai registracijos formoje. Ji štai čia:

1. Vardas, pavardė:

2. Organizacija/institucija (jei yra):

3. Pažymėti kuriomis dienomis ar tik atskirose sesijose dalyvausite (taip, ne):

- visa konferencija;

- tik gruodžio 6/ 7/ ar 8 d.

- tik šios sesijos pasirinktinai (detaliau žr. programą):

# 12.6 „Atominė energetika: bendra situacija, tendencijos ir problemos“;

# 12.6 „Atominės atliekos – tvarkymo ir perdirbimo problemos“;

# 12.7 „Radiacijos poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai“;

# 12.7 „Atominės energetikos ekonomiškumas“;

# 12.7 „Atominė energetika, tarptautinė teisė, žmogaus teisės. Tarptautinių konvencijų (Espoo, Aarhus) įgyvendinimo problemos ir žmogaus teisių pažeidimai planuojant atominės energetikos projektus“;

# 12.8 „Naujos AE Baltijos regione: Astravo, Visagino ir Kaliningrado AE – grėsmės ir rizikos“;

# 12.8 Konferencijos uždarymo sesija. Rezoliucijos svarstymas ir priėmimas;

# 12.8 Knygos „Branduolinių atliekų tvarkymas Europos Sąjungoje“ pristatymas;

# 12.8 Knygos „Branduolinės energetikos mitai. Antras leidimas“ (rusų k.) pristatymas.

Konferencija vyks lietuvių, anglų, rusų kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Atsakingi organizatoriai: bendrija „Atgaja“ (Lietuva); Visuomeninės ekologinės ekspertizės dėl Baltarusijos AE komisija.

Organizacinis komitetas: bendrija „Atgaja“ (Lietuva), visuomeninė asociacija „Ecodom“ (Baltarusija), aktyvistų grupės komitetas „Mokslininkai už nebranduolinę Baltarusiją“, Baltarusijos žaliųjų partija, „Moterys už taiką“ (Suomija), MILKAS (Švedija), The Heinrich Boell Foundation (Vokietija), Green European Foundation ir Europos žaliųjų partija.

Informacija: t. (699) 33661; e-paštas: linas@atgaja.lt Linas Vainius

Informacija rusų k.: t. +375291065901, e-paštas: novikova@gmail.com Tatiana Novikova

Taip pat savaitės pabaigoje planuojama antiatominė akcija, siejama su JT Klimato kaitos konferencija, jau prasidėjusia Durbane (Pietų Afrikos Respublika). Daugiau informacijos apie šią akciją – vėliau. O dabar – paskubėkite registruotis į konferenciją!

Vėliau suabejojau Dievo buvimu. Todėl pradėjau manyti, kad nesuprantu moralės, nes ji atrodė lyg diktatas, neatitinkantis vidinių mano nuostatų. Jau neminint Sodomos ir Gomoros, gyvūnų laikymas žemesnėmis būtybėmis, pagarba bet kuriai žmogaus sakomai nuomonei, net, jei ji iš smės yra pavojinga kažkieno sveikatai bei gyvybei. Noras savo gyvenime tapti vis geresniu, toleruoti net netoleranciją man visad atrodė šiek tiek „dieviška“, nes neįgyvendinama ir labai painu… tarsi savo valia bandytum mažiau vertinti save, nes kažkas mano, jog esi blogas, daug labiau blogesnis už tokį, kuris nusipelnytų ne tik pagarbos, bet ir supratimo ir pan. Nes tokia nuomonė yra kito žmogaus, kurią reikia gerbti ir bandyti suprasti, nes kiekvieną gyvenimo dieną rekia stengits tapti geresniu… Visa tai atrodydavo tiek absurdiška ir tiek painu, kad manydavau, jog esu amorali, t.y. nesuprantanti moralės ir kam ji tokia egzistuoja.

Nuo kovo pabaigos maždaug vis paskaitydavau Richard Dawkins knygą „Dievo iliuzija“ leistą Lietuvoje įkurtos VegaLine leidyklos (vienas iniciatorių – mano bičiulis Julius Mikalajūnas). Knyga parašyta tokiame puikiame ir tirštame faktų, teorijų, filosofijos bei humoro stiliuje, jog ilgainiui „prilipau“ prie šio veikalo. Supratau, jog esu morali ir, pasirodo, netgi kiek pralenkusi savo moraliniais įsitikinimais daugumą žmonių, kaip ir dažnas mano artimesnis bičiulis ar bendramintis, kuriuos palaikau, kaip ir jie mane. Gegužės gale „teko“ kiek pasirgti, todėl mintis, kurią noriu užrašyti subrendo dar labiau.

Įžangai dar noriu pasakyti, jog visuomet iki šios knygos autoriaus mokslinės patirties sužinojimo maniau, jog veganizmo bei gyvūnų teises pripažįstančių žmonių veikla iš esmės yra teisinga ir pažangi, bet visad maniau, jog gyvūnų skausmo, išnaudojimo, akivaizdaus kankinimo demonstravimas yra šioks toks „skiedalas“, kad pajudinti jautresnes širdis, negalinčias pakelti kitos gyvos būtybės kančios… Tai nėra labai kilni pozicija, bet buvau įsitikinus, jog, jei jau žmogui būtų tikrai reikalingi bent 50 proc. gyvulinės kilmės produktų jo maisto racione, klausimo apie gyvūnų teises net neliesčiau ir neabejočiau gyvulininkystės reikalingumu. Taigi, gyvūnų kančios kėlimas ant pjedestalo rodant žmogaus amoralumą man atrodė perdėtas ir vargiai laikiau jį svariu argumentu šioje žmonių sąmoningumą skatinančioje veikloje.

Grįžtant prie Richard Dawkins minties apie moralės atsiradimo mokslines hipotezes bei jas atitinkančius gyvūnų elgesio modelius:

1) Mintis yra ta, kad atlikus moralę tikrinančius eksperimentus atsakymai visiškai nepriklausė nuo žmonių tikėjimo ar netikėjimo. Nepateiksiu čia šių eksperimentų aprašymų, tai užimtų per daug laiko ir vietos. Jie yra išsamiai ir iš įvairaus požiūrio kampo aprašyti „Dievo iliuzijoje“. Taigi, moralė greičiausiai yra atsiradusi prieš religijas ir nėra Dievo „diktatas“. Apie moralės mokslinę atsiradimo teoriją ir atitikimus gyvūnų pasaulyje galite rasti šių samprotavimų pabaigoje. Pati laikausi šios hipotezės ir vėliau kalbėsiu būtent iš šios pozicijos.

2) Moralė atsirado [žmogui (red.pastaba)] evoliucionuojant, evoliucijos raidoje smarkiai kito, kaip ir mūsų organizmai. Kažkada vergovė buvo įprastas reiškinys bet kuriam išsilavinusiam žmogui. Beje, kaip ir rasizmas. Vėliau sukilo moterys, kad būtų pripažįstamos lygiavertėmis būtybėmis, o ne „turto dalimi“. Feministinis judėjimas tebevyksta jau nebepaisant vien moterų stereotipinės priespaudos, bet ir dėl vyrų spaudimo į konservatyvius „vyriškumo“ rėmus. Tebevyksta ir kitokio seksualumo žmonių – LGBT aktyvumas. Yra žmonių atsilikusių nuo moralinio evoliucionavimo ir teigiančių, jog ne baltos odos žmonės yra žemesni, prastesni, kaip ir kitos socialinės grupės istoriškai kažkada laikytos antrarūšėmis. Yra žmonių, kurie pralenkia savo laikmečio moralės dvasią.

Ir čia yra pagaliau ta mintis, kuri man buvo atradimas Dawkinso svarstymuose: gyvūnų teisių judėjimas yra logiška moralės evoliucijos tąsa. Moraliai yra pasenusi norma išnaudoti ir žeminti žmogų remiantis jo kažkuriomis prigimtinėmis savybėmis, nesvarbu ar tai – rasė, lytis, lytinė orientacija ar jo neįgalumas. Visi žmonės pagal prigimtį yra lygiaverčiai. Kiekviena gyvybė, jei ji yra mūsų – žmonių rūšies – atstovas, yra jau vertybė.

Čia norėčiau įterpti argumentus atitinkamoms galimybėms spekuliuoti:

- dėl kitokio seksualumo žmonių:

Homo-, bi-, trans-, panseksualumo atveju sueityje, būtų ji vien lytinė ar/ir emocinė-sociali, dalyvauja žmonės pilnai atsakantys už savo veiksmus ir einantys į tokį ryšį savo noru. Tuo šios grupės skiriasi nuo nekrofilijos, zoofilijos ir pedofilijos, kurios kaip tik turi išnaudojimo bruožus.

- dėl žmogaus gyvybės vertybės ir teisės į abortą:

Laikausi pozicijos leisti abortus. (Šios pozicijos esminiai kriterijai taip pat išdėstyti „Dievo iliuzijoje“).

- dėl žmonių neįgalumo (prigimtinio ar ne):

Tai yra pakankamai plati tyrinėjimų sfera, kurioje nesu kompetetinga tiek, kad galėčiau išsamiai komentuoti. Jau vien neįgalumo sąvoka formuoja tam tikras klišes.

Taigi, kiekviena žmogaus gyvybės forma yra vertybė. Grįžtant prie evoliucijos:

1) Yra aibė žmonių, kurie galvoja, jog mes kaip gyvūnai esame mėsėdžiai, t.y. panašiai kaip katės ar šunys su visa jų rūšine įvairove. Labiau susipažinę su žmogaus organizmo sandara tiki, jog esame visaėdžiai kaip meškos ar kiaulės su visa jų rūšine įvairove. Galų gale kiekvienas įgali prieiti prie primatų rūšies, jei dar tiksliau prie žmogbeždžionių – artimiausių mūsų rūšiai. Nė viena žmogbeždžionių rūšis nėra mėsaėdė… Bet kai kurių jų racione galima rasti kelis procentus gyvulinio maisto. Šimpanzės kartais medžioja, nors yra iškelta hipotezė, jog jos tai daro ne dėl maisto, bet dėl socialių ryšių sustiprinimo: jos netgi nesuėda viso savo laimikio (na, čia panašu į amerikiečius (jei lyginsime juos su šimpanzėmis) ir teroristus (katrie atliktų medžiojamų žvėrelių vaidmenį) – kartais reik pajusti „bendrumo dvasią“ (toks kiek juodas humoras, bet ne kiekvienas žmogus nusileidžia iki tokio primityvumo). Be šių ritualų šimpanzių dietoje dar yra termitai, bet tai pagal vieną iš hipotezių siejama taip pat su aukštesniu sąmonės išsivystymo lygiu ir priskiriama gyvūnų smalsumui – išėjimui iš jiems gamtos sukurtų mitybos rėmų. Visi likę 95 ir daugiau proc. maisto yra augalai. Jų ir mūsų virškinimo sistema yra panaši veikiau į arklio nei į tigro ar jūsų naminio katino.

2) Yra aibė žmonių, kurie įsivaizduoja, jog mes – žmonės – kažkuriuo būdu esame išskirtiniai, kad įgavome tokio sudėtingumo ir pajėgumo smegenis, dėl kurių kadaise išmokome nukauti mums grėsmę kėlusį gyvį, o vėliau tai darėme ir dėl to, kad pramisti ypač tose vietovėse, kur augalinio, įprasto mums maisto buvo labai skurdus racionas. Daugelis tikime, jog likę gyvūnai, ypač gyvuliai, yra skirti gamtos ar Dievo tam, kad mes juos žudytume ir valgytume, nes jie yra „žemesnės kastos“. Nežinau, kaip dėl religijų, ten – painiava… Bet vėl gi grįžtant prie evoliucijos: mes kaip rūšis įgavome tam tikrų pakitimų mūsų organizme bei smegenyse ne dėl to, kad buvome to kažkaip nusipelnę. Sąmonės atsiradimas, kaip ir gyvybės atsiradimas, vis dar yra „baltoji dėmė“ moksle, kurią, žinoma, su laiku pavyks paaiškinti. Vis dėl to sąmonės atsiradimas yra veikiau evoliucinės savotiškos loterijos produktas, kaip ir aplamai gyvybės atsiradimas, nei mūsų kaip rūšies kažkuom grįstas nuopelnas. Lygiai toks pats netikėtumas, kaip ir tai, jog iš nesuskaičiuojamo DNR variantiškumo gimėte būtent jūs.

Darant galutinę išvadą ir žinant aukščiau išvardintus du faktus nėra prasmės abejoti, kad manymas, jog kitos gyvybės rūšys privalo būti mums pavaldžios ir išnaudojamos, yra morališkai neteisingas. Nepaisant to, kad gyvūlinės kilmės maistas „įprastiniais“ kiekiais yra žalingas žmogaus organizmui, kad gyvulininkystė (jūrinė taip pat) yra žalinga taip pat ir mūsų gyvenamai aplinkai – planetai. Neturime jokios kažkieno nulemtos teisės negerbti kitos formos gyvybės, kiek tai įmanoma.

Belieka pridurti, kad, kaip Linas Didvalis – mano bičiulis (tikiuosi) ir gyvūnų teisių aktyvistas yra pasakęs, net jei žmogui ir yra reikalingi tie 3-5 proc. gyvulio maisto raciono, juos tikrai galima gauti nežudant suaugusių gyvūnų individų, kurie jaučia absoliučiai visus pojūčius, kuriuos turime ir mes.

Akivaizdesniam įsivaizdavimui, 3-5 proc. gyvulinio maisto (jei manote, kad be jo vis tik numirsit) yra tiek: jei jūs normaliai maitinatės ir suvalgote apie 2,5 kg įvairaus maisto per parą, jūsų dienos racione turėtų būti iki 50 g gyvulinės kilmės maisto. Tarkime, kad per dieną jums tereikia išgerti „stopkę“ pieno.

Grubi santrauka apie mokslu paremtą moralės kilmę per žmogiško altruizmo prizmę:

Vienas dalykas – altruizmas šeimoje, kur jis stipriausias, norint pratęsti savo genus. Tai gan paprasta. Kitas altruizmo pavyzdys – grupėse. Socialiai padedant viens kitam grupėse gauni didesnę grupės individų genų išlikimo ir tobulėjimo galimybę. Tai – dvi pagrindinės linijos būdingos mūsų protėviams, kaip antai jos tebėra beždžionių bendruomenėse. Jos pakankamai socialios ir altruistiškos. Kiti gi aspektai atėję evoliucionuojant yra tiesiog materialaus atlygio be jokių genų pratęsimo siekimas. Vienas iš rezultatų altruistiškumo  - gera reputacija. Kuo daugiau ir kokybiškiau tu duodi, tuo geresnės reputacijos tavasis ar tavo rūšies vardas, tuo daugiau tu gauni „atsiliepimų“ ir „užsakymų“. Taip yra ir tarp gyvūnų, ir pvz. indėnų gentyse, kada susitinkant jų vadams vyksta ilgiausia apsikeitimo dovanomis ceremonija iki tol, kol kažkuri gentis „laimi“ tokias savotiškas rungtynes. Dar vienas aspektas – būdamas altruistiškas rodai savo aukštesnę socialinę padėtį. Na, tarkime, štai aš duodu benamiui maisto ir pinigų, o tu neduodi, nes esi arba per „biednas“ arba per šaltas arba per žiaurus ir pan. Bet kuriuo atveju, darydamas neatlyginamą gėrį rodai, jog esi pranašesnis. Tarp tam tikros varnėnų rūšies taip pat egzistuoja rungtyniavimas, kuris paukštis tupės sargyboje vietoj to, kad skraidytų sau nevaržomas, lestų ir t.t. Paukštį sargyboje gali pagauti katė, paukštis visuomet turi stebėti aplinką, bet tuo jis rodo, jog štai – kol jūs visi darote, ką norit, aš saugau visą būrį, tuo būdamas pranašesnis ir svarbesnis už visus likusius „dykaduonius“.

Turim: mažos (šeimos) ir didelės grupės altruizmo pavyzdžius dėl užtikrintesnio išlikimo.

Turim: geros reputacijos bei pranašumo rodymo altruizmu pavyzdžius, kurie užtikrina „kolegų“ pagarbą bei geresnį gyvenimą.

Tai gan paprasta, bet labai fun, kai žinai, jog tavasis pasirinkimas būti altruistišku nėra paremtas gera dūšia, dievo valia ar noru būti atlygintam po mirties ir pan., bet atitinka visas klasikines evoliucijos konkurencines savybes – tobulėti; ir pūstis per daug nėra ko.

Džiaugiuos šiuo suvokimu. Kiekvienas gali sekti humanizmu bet kada tiek etikoje, tiek filosofijoje.

Ačiū kiekvienam už dėmesį. Ir, tikiuosi, jog ateistų visuotinis judėjimas taip pat bus moralumo pavyzdys. Man tereikėjo gilesnių evoliucijos žinių, kad geriau suprasčiau moralę.

Šiuos pamąstymus skiriu minėtiems juose bičiuliams bei Aušrinei Zaleckytei su palinkėjimais sėkmės gyvūnų teisių veikloje.

Autorė: Laura Sadzevičiūtė

***

^{iliustracija:  Jeroen van Valkenburg}

Nemaža dalis žmonių, ypač pasižyminčių socialiniu aktyvumu (veganus priskaitysim prie tokių), turi tatuiruotes. Didžioji dalis spalvotų rašalų, naudojamų tatuiruotėms, veganams yra tinkami, nes jų pagrindinės sudėtinės dalys dažniausiai yra geležis ir varis – tačiau juodasis pigmentas dažnai yra anglis, gaunama deginant gyvūnų kaulus, t.y. nėra veganiškas, ir net ne vegetariškas. Žinoma, kartais pasitaiko meistrų, kurie naudoja tik vegan rašalus, bet tai nėra norma. Todėl prieš darant vegan tatuiruotę, būtina įsitikinti, kad meistras žino, kokį rašalą naudoja. Jei jis to nežino, rašalas tikriausiai nėra vegan.

Štai čia yra vegan rašalų kompanijų pavadinimai. Jūs galite paprašyti savo meistrą užsisakyti tokių dažų.

Grįžtam į Lietuvą. Ar čia naudojami vegan rašalai? Užklausa buvo nusiųsta į porą Vilniuje esančių tatuiruočių studijų, atsakymai tokie:

Angis Tattoo:

Naudojame Intenz, Star brite bei Pantera dažus. Jei netinka – su savo dažais welcome.

Ramas Tattoo:

Deja, bet tokių dažų mes nenaudojame, ir su savo dažais klientų nepriimame vardan išvengti nesusipratimų higienos bei sterilumo klausimais. Tačiau pasistengsime ateityje turėti ir tokių dažų.

***

^{foto (su autoriaus sutikimu): Erik Schölin}

1) Ar fryganavimas yra tik rausimasis šiukšliadėžėse? Turbūt šis judėjimas apima daugiau sričių? Kokiais dar būdais galima išsaugoti pasaulio išteklius?

Fryganavimas nėra vien tik rausimasis šiukšliadėžėse, bet kadangi pati idėja yra panaudoti tai, kas yra išmesta arba ko yra atsisakyta, didelė dalis fryganiškojo gyvenimo būdo ir yra šiukšlių „skenavimas“. Tačiau nereikia pamiršti ir apie kitas fryganizmo praktikas, pvz., partizaninį ūkininkavimą, dalinimasį daiktais ir pan. Fryganizmas, iš esmės, turi glaudžių sąsajų su bet kokiomis praktikomis, kur Žemės resursai yra panaudojami minimaliai, arba perdirbami ir/ar panaudojami dar kartą, iki tol, kol jų jau negalima panaudoti. Jei šalia namų yra lopinėlis nepanaudotos žemės, kodėl nepasodinus jame bulvių? Jei turi kažkokį jau daugelį metų nenaudojamą daiktą, kodėl neatidavus jo kam nors, kam to daikto reikia (arba kodėl neapsikeitus į kitą daiktą)? Fryganizmas, galima sakyti, yra bet kokia praktika, kuri prisideda prie vartojimo mažinimo. Tai gali netgi būti paprasčiausias prekių pasirinkimas, kai pasirenkamas toks produktas, kuris turi mažiau pakuotės, arba turintis lengvai perdirbamą pakuotę.

2) Gajus stereotipas, kad ekonominiame visuomenes gyvenime nedalyvaujantys fryganai nieko naudingo ir nenuveikia. Tik naudojasi kitų darbo rezultatais. Taigi ką fryganai veikia likusį laiką, kai nesirausia šiukšliadėžėse? Galbūt savanoriauja? Įgyvendina kokius nors projektus? Gal kokių pavyzdžių galėtum pateikti arba papasakoti, ką pats veiki?

Fryganai nėra nieko stebuklingo, jie kaip ir kiti normalūs žmonės užpildo savo gyvenimą tam tikrais darbais, veiklom, studijom. Nemanau, kad yra daug tokių 100% procentinių fryganų, kai žmogus nemokamai suranda ir visą jam reikiamą maistą, ir būstą, daiktus ar net paslaugas. Tokių yra, skvotojančių didmiesčiuose arba gyvenančių už miestų ribų savo žemėje arčiau gamtos, tačiau dauguma fryganų, sakyčiau, yra lygiai tokie patys žmonės, kaip ir ne fryganai, kurie turi panašių poreikių (tarkim, turėti namuose elektrą ir šildymą ir pajėgti susimokėti už tai), ir todėl jie bent dalinai turi būti tos visuomenės, kuriuoje gyvena, dalis bei darbo jėga. Konteineriavimas (angl. „dumpster diving“) pvz. gali galbūt suteikti didelę dalį maisto produktų, tačiau gyvenime žmogui reikia daugiau nei tik maisto, todėl fryganai dažniausiai dirba ir studijuoja, kaip ir visi kiti, nors kitą vertus, kadangi jie dažniausiai turi mažesnes išlaidas, jie turi daugiau laisvės pasirinkti, ką ir kokiu mąstu jie nori/gali veikti ir dirbti. Aš pats šiuo metu nepraktikuoju konteineriavimo labai aktyviai, daugiausia dėl to, kad gyvenu kaime ir čia nėra tam galimybių, užtat atsiveria kitos antivartotojiško gyvenimo būdo galimybės, t.y. pvz. maisto laukinėj gamtoj surandimas ir konservavimas, arba vietinių žemės ir vandens resursų panaudojimas. Tačiau tai irgi yra darbas, kuris užima laiko, todėl neturiu per daug laiko kitom veikloms, nors jų irgi turiu. Žinoma, kalbėti apie fryganizmą tai ne tas pats kaip kalbėti apie gyvenimą kaime – tačiau abu gyvenimo būdai prisideda prie vartojimo mažinimo, o tai ir yra svarbiausias tikrojo fryganizmo aspektas.

3) Jau turi fryganavimo patirties Skandinavijoje. Kaip manai, ar Lietuvoje tai daryti yra įmanoma?

Taip, Lietuvoje tai įmanoma, tačiau yra mažiau galimybių, daugiausia dėl to, kad Lietuvoje žmonės patys dažniausiai nėra labai pasiturintys, ir todėl yra išmetama mažiau vertingų daiktų ar maisto.

4) Kurioje šalyje fryganavimas labiausiai paplitęs? Kaip tai pasireiškia?

Daugumoje gerai išsivysčiusiuose šalyse fryganavimas yra normalus ir logiškas reiškinys, kadangi būtent tose šalyse yra daiktų ir maisto perteklius. JAV, Didžioji Britanija ir Skandinavija yra greičiausiai pirmaujantys šia prasme regionai. Fryganavimas šiose šalyse yra lengvas arba sąlyginai lengvas (tik „sąlyginai lengvas“ dėl to, kad kai kur fryganavimas yra ribojamas teisinių aktų, arba yra tiesiog aktyviai įgyvendinama šiukšlių rakinimo praktika), nes surasti nemokamai tai, ko tau reikia, nėra taip jau sunku. Pvz., tik visiškas kvailys išliktų alkanas tokiuose miestuose kaip Londonas, o štai Stokholme galima lengvai surasti bet kokį baldą, dviratį ar ką nors kitą, jei tik žinai, kur ieškoti.

5) Kaip verslininkai (tie, kurie išmeta atliekas) užsienio šalyse žiūri į fryganus? Gal tas atliekas kaip nors specialiai sukrauna tokiems žmonėms? Kaip vertini didžiųjų Lietuvos prekybos centrų politiką?

Verslininkų įvairių būna. Vieną šiukšlėse besirausiančią draugę Stokholme buvo kartą pamatęs parduotuvės savininkas, ir viskas, ką jis padarė, tai tiesiog paklausė, kodėl tai jinai daro, o po to net davė jai kažkiek pinigų. Yra parduotuvių, kurios slepia savo šiukšles už uždarų durų ar konteinerių, bet yra ir tokių, kurios nesiima jokių panašių priemonių. Labai retai, bet vis tik pasitaiko ir tokių, kurioms pelno siekimas yra ne vienintelis tikslas šioje žemėje: jos palieka maistą su pasibaigusia galiojimo data lengvai prieinamoj vietoj, kur fryganai ar šiaip alkani žmonės visada gali ateiti ir paimti tai, ko jiems reikia. Tačiau apie tokių neegoistinių parduotuvių Lietuvoje neteko girdėti. Maža to, Lietuvoje net juodi bananai dar gali būti pardavinėjami – tai daug sako apie verslininkų taupymą, kai iš kiekvienos prekės bandoma užsidirbti tiek, kiek įmanoma, todėl apie kažkokį jų nuolankumą fryganams ar mažiau pasiturintiems žmonėms negali būti nė kalbos.

6) Kiek laiko pats neperki maisto?

Aš daugiausia perku, arba surenku savo maista iš gamtos, ir retsykiais, kai būnu mieste, nuvažiuoju surinkti parduotuvių išmetimui paliekamo maisto. Tam tikrais periodais mano gyvenime sufryganautas mieste maistas mano virtuvėj siekė 50-75%, tačiau šiuo metu gyvenu kitoje vietoje su kitais prioritetais ir galimybėmis. Tuo pačiu galima pasakyti, kad tarp man pažįstamų yra tokių, kurie surenka praktiškai viską iš gatvės. Mano jaunesnis brolis, pvzd., gyvena Kopenhagoj, kur maistui jis neišleidžia nė cento.

***

^{Klausimai: Viktorija Zavistanovič
Atsakymai: Romuald Bokėj}

Nors politikai vangiai arba apskritai nediskutuoja šia tema, ekoaktyvistai Lietuvoje nesnaudžia. Vakar Vilniuje įvyko greitai bet tvarkingai Lietuvos progresyvių žaliųjų dėka suorganizuota spontaniška akcija – flešmobas – kur žmonės išreiškė savo nepasitenkinimą Lietuvos politika, kurioje taip trūksta atominei energetikai kritiškų balsų.

Vilniaus aktyvistai - už Lietuvą be atominių elektrinių

Ir tai ne viskas. Antiatominis judėjimas žada ir toliau rengti akcijas, organizuoti peticijas ir diskusijas su politikais. Štai dvidešimt šeštą dieną visi kviečiami į akciją prie Seimo „NE“ – NAUJIEMS ČERNOBYLIAMS IR FUKUŠIMOMS! „TAIP“ – SAUGIAI ATEIČIAI BE ATOMINIŲ ELEKTRINIŲ!

2011 m. balandžio 21 d. akcija - iš viršaus

***

^{foto (su autorių sutikimu): Darius Chmieliauskas, Ričardas Lenart}

Kai buvau jaunas ir daug keliavau, kartą nukentėjau nuo grupės nacionalistiškai nusiteikusių piliečių Kroatijoj – jie prisikabino tiesiog gatvėj, be jokios aiškios priežasties, o mano praskelta lūpa ir sudaužyta gitara buvo tokio „malonaus“ susidūrimo rezultatas. Tie jaunuoliai nieko nesiskyrė nuo tų „patriotų“, kuriuos matėme kovo 11 dieną Vilniuje. Visa laimė, tada Kroatijoj atsirado visiškai pašalinių žmonių, kurie man padėjo ir kurie bandė įrodyti, kad kroatai – ne blogi žmonės, kad man tiesiog „pasisekė“ susidurti su idiotais. Tai man iki šiol padeda išsaugoti viltį, kad ir Lietuvoje tų idiotų – tik vienas tūkstantis, ir kad kiti žmonės yra kaip tie kroatai, kurie vietoj to, kad praskelti lūpą užsieniečiui-svečiui, padeda jam viskuo, kuo gali. Nes ne prievarta sukuria stabilios visuomenės pagrindą, o visuomenės narių geri darbai ir tolerancija kitokiems.

O gal čia man vienam tik atrodo, kad teisingai sakė Leopoldas: „Vaikai, gyvenkime draugiškai“, m?

Naujausi atradymai, kurie papildo mūsų veg sąrašą, yra:

„Vegafé“, Augustijonų g.2, Vilnius (vegetariška kavinė; prie jogos centro „Savitri“)

„Rasajana“, Savanorių a. 12, Panevėžys (vegetariškų patiekalų kavinė)

^{Ieva Vaivaraitė / Gerbk Gyvūnų teises}