Miesto indėnai

Jau kurį laiką Skandinavijos didmiesčiuose veikia vadinamieji „miesto indėnai“, pasirinkę labai savotišką ir kiek kontraversišką protesto formą savo eko-idėjoms išreikšti. Vakarais jie susirenka mažomis grupėmis ir traukia… nuleidinėti džipams padangas. Be to, ant automobilio priekinio stiklo jie palieka laišką džipo savininkui – raštelyje jie mandagiai paaiškina savo veiksmus ir paragina vairuotojus naudotis visuomeniniu transportu (žr. laiško lietuvišką vertimą apačioje).

pysning2.jpg
foto: Asfaltsdjungelns Indianer

Taip žalieji aktyvistai įspėja vairuotojus apie tai, kad automobilių, ypač didesnių ir galingesnių (pvz., LandCruiser, Hummer) savininkai yra atsakingi už klimato kaitą. Vieni svarbiausių aktyvistų tikslų yra sumažinti visureigių pardavimus bei priversti didesnius automobilius pasitraukti iš miestų gatvių. Iš tiesų, kam reikalingi džipai, skirti bekelei, mieste? Maža to, kad visureigiai ryja labai daug kuro (o Žemės resursai, žinoma, nėra begaliniai), jie taip pat į atmosferą dažnai išmeta dvigubai daugiau anglies dioksido, nei vidutinis automobilis.

Šių eko-protestų pradininkai yra stokholmiečiai-aktyvistai, susibūrę į iniciatyvinę grupę pavadinimu „Asfaltuotų džiunglių indėnai“ (Asfaltsdjungelns Indianer). Jie turi savo svetainę, kurioje atvirai rašo, kaip reikia veikti per tokias akcijas, kiek džipų jie “neutralizavo” tą ar aną dieną, ir pan. Pažymėtina, kad jie niekada negadina pačius automobilius, t.y. nepjauna padangų – tik nuleidžia joms orą. Visa procedūra tetrunka 10 sekundžių.

Aišku, tokioje veikloje pasitaiko ir nemalonių dalykų, pvz., kartą džipo savininkas, užklupęs „indėną“, persekiojo jį 20 minučių; o aktyvistų žiniatinklio svetainėje gausu džipų savininkų grasinimų susidoroti. Ir nors mažiausiai 3 Stokholmo aktyvistai jau buvo suimti policijos, tai ne kiek neatgrasina „miesto indėnų“ nuo naujų išpuolių.

Tiesa, neseniai Švedijos „indėnai“ paskelbė laikinas paliaubas. „Atrodo, kad mūsų veiksmai sulaukė tam tikrų padarinių. Mūsų žinutė visuomenei apie tai, kad mieste džipams ne vieta, yra išgirsta. Tačiau jei mes artimoje ateityje nematysime mažėjančių šių automobilių pardavimų, karo kirvis nebus taip lengvai palaidotas“, – tvirtino aktyvistų atstovas Švedijoje.

Tuo tarpu ši veikla populiarėja Danijoje, ir, galimas dalykas, artimiausiu metu bus pastebima ir kitose šalyse. Kai kur jau yra vykdomos panašios, nors kiek taikingesnės, akcijos. Štai Belgijoje aktyvistai organizuoja spalvingas viešas akcijas ir rodo raudonas korteles pravažiuojantiems džipams imituojant futbolo varžybų nubaudimus už daromas pražangas. Paklausti, kodėl vairuoja tokias stambias mašinas mieste, džipų vairuotojai net nesugeba sklandžiai pateikti argumentuotų priežasčių – štai vienas vairuotojas tiesiog pasakė: „Na, dėl saugumo…

Kai kur kitur tokių akcijų kaip ir nebereikia. Londone, pavyzdžiui, nuo rudens įsigalios įstatymas, didesnės masės automobiliams numatantis £25 mokestį/dienai už įvažiavimą į pirmąją Londono zoną. „Tie, kas nori ir toliau vairuoti labiausiai teršiančias transporto priemones, turės tiesiogiai mokėti už aplinkos teršimą, kurį sukelia. Tai yra ‘kas-terša-tas-ir-moka’ principas,“- sako Londono meras Ken Livingstone.

Tokie pasaulyje vykstantys procesai turėtų paraginti Lietuvos didmiesčių valdžias atsižvelgti į ekologinius savo miestų santvarkos principus, o žaliuosius aktyvistus – imtis naujų kovos su tarša būdų.

Iš tiesų, Lietuvoje, kur 1000 gyventojų tenka 600 automobilių (vienas didžiausių rodiklių Europoje) , valdžia turėti labiau šviesti visuomenę ekologijos klausimais. Tik visiškas valstybinių įstaigų abejingumas gali pagimdyti vadinamųjų „ekoteroristų“ išpuolius – nebūtų problemų, nebūtų ir tokio radikalaus aktyvizmo.

„Asfaltuotų džiunglių indėnų“ laiškas visureigių savininkams:

Jūsų džipas užmuša!
Mes nuleidome vieną ar kelias jūsų visureigio padangas. Nieko asmeniško. Problema yra jūsų automobilyje – būtent jo mes nemėgstame. Jūs tikriausiai žinote, kiek daug kuro jis sunaudoja – neturime šviesti jūsų dėl to. Tačiau arba jūs nežinote, arba jums nusispjauti į tai, kad visas kuras, kuriuo dėka jūsų automobilis važiuoja, turi niokojančias pasekmes aplinkai. Mokslininkai yra visiškai įsitikinę, kad mes esame vieną žingsnį nuo to, kad klimato kaita taptų visiškai mūsų nebekontroliuojama.

Kai ledynai tirpsta, dingsta gėlo vandens šaltinis. Kai plečiasi dykumos, dirbama (žemės ūkiui tinkama) žemė tampa nebekultivuojama. Kai jūros lygis kyla, gyvenvietės atsiduria po vandeniu. Rezultatas: milijardai pabėgėlių, begalinės mirtys. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, 160’000 žmonių kasmet miršta dėl klimato kaitos padarinių.

Kaip viskuom aprūpintas švedas jūs išgyvensite ilgiau, nei dauguma kitų Žemės gyventojų. Pažeidžiamiausi globaliniam atšilimui, sukelto mūsų prabangos, yra neturtingų šalių žmonės. Tačiau pabaigoje klimato chaosas paveiks mus visus, kiek vargingus žmones, tiek turtingus.

To nebus, jei mes radikaliai sumažinsim anglies dioksido emisijas. Dabar. Ne rytoj. Štai kodėl mes „nuginklavome“ jūsų visureigį, nuleisdami padangas. Kadangi jūs gyvenate mieste, kur yra prieinamas viešasis transportas, jūs neturėsite jokių problemų atsidurti ten, kur norite, net ir nenaudodami savo džipo.

„Asfaltuotų džiunglių indėnai“

13 responses

  1. Taigi , jeigu visi koperuosis yra galimybe pristabdyti globalini atsilima. Beje Londone elektra varomiems automobiliams nera mokescio ivaziuoti i centra, taip yra skatinama persijungti i ekologiskai svaresnes transporto priemones.
    Kaip jums atrodo ar yra dar kokiu nors priemoniu reguliuoti kamscius ir padidejusius transporto srautus?

  2. Na, reguliavimas, IMHO, jau yra “dealing with the consequences” – t.y. post factum: mokesčių auto pramonei ir labiausiai teršantiems vairuotojams didinimas, visuomeninio transporto sistemos plėtojimas ir gerinimas, gal dar kažkas. Prioritetu vis tik yra, mano mamymu, prevencija, t.y. ekologinis švietimas: tai ilgiau trunkantis procesas, bet, atrodo, vertas investicijų. Kad ir dviračių propagavimas (kartu ir “bike lanes” gerinimas); kad ir pastoviai visuomenei teikiama žinutė apie išmetamų į atmosferą CO2 pasekmes – nes kol kas mažai kas ir tepagalvoja, koks yra jo(jos) ekologinis pėdsakas, nesuko per daug dėl to galvos. O reikėtų. ;)

  3. super idėja! man ypatingai patinka judėjimai, kurie, kad ir nestipriai nusižengdami įstatymams, skleidžia gerą žinią. o tas nusižengimas tik sutraukia daugiau dėmesio. sakyčiau Robino Hudo stiliukas beveik!

    dideli sveikinimai. ir jei kas Vilniuje atsirastų panašaus, labai labai palaikyčiau, o gal ir prisidėčiau :D

  4. Jei pamirštume tas visas tree hugging mintis, tai racionaliai mąstantis žmogus, kuris važinėja tik mieste niekada nepirks džipo, nes tai paprasčiausiai yra kvaila

  5. Tomas Juskevicius | Atsakyti

    Sveiki,
    is esmes pritariu judejimo idejoms, bet formai, deja, ne. Jei kiekviena nedidele grupe susigalvos kovos buda bet kokiu klausimu ir tokius darys – nezinau, ar cia labai jau gerai. Jei ryte zmogui reik skubiai i darba ir jis negali vaziuoti, esu 100% isitikines, kad jis tikrai nepamastys, kodel cia kas tai padare, o tiesiog prakeiks tuos, kas tai dare ir labiau saugos automobili (beje, daznai, kai kazkas stengiasi tau kazka uzdraust, ir ypac jei tai daro gana ikyriais budais, psichologiskai norisi daryti priesingai). Daug kalbama, kad reik demokratiskai problemas daryt, bet cia daugiau savarankiskas grupeles sprendimas, o ar tam dauguma zmoniu pritaria – sunku pasakyti.

  6. Del pačios judėjimo formos tinkamumo buvo kažkiek diskutuota ir šiuose kiek kitokio pobūdžio forumo pranešimuose: https://animalrights.lt/forum/viewtopic.php?p=12761&highlight=#12761
    Iš tikrųjų, toks aktyvizmas galbūt nėra pats tinkamiausias – bet tam tikrais atvejais, kaip parodė patirtis Stokholme, gali būti visai sėkmingai taikomas.

  7. Nemanau, kad tikslas pateisina tokias priemones. Kazkodel visi zalieji turi toki lengva nukrypima i teroristinius poelgius. Galima surasti tikrai kitokiu (neagresyviu) priemoniu daryti poveiki visuomenei.

  8. […] tokio automobilio lango trumpus KET paaiškinančius raštelius palikinėti (maždaug kaip miesto indėnai daro, tik tie su aplinkosauginiu potekstu, dėl kitų priežasčių); galima dar ant tokių […]

  9. […] tokio automobilio lango trumpus KET paaiškinančius raštelius palikinėti (maždaug kaip miesto indėnai daro, tik tie su aplinkosauginiu potekstu ir visai dėl kitų priežasčių); galima dar ant tokių […]

  10. Visu pirma, lietuviu mentalitetas tikrai zenkliai zemesnio lygio, nei skandinavu… Tokios ir panasios akcijos, mano manymu, sukeltu tik didesniu rupesciu teisesaugos organams. Nes laikas nuo laiko, spaudoje pasirodytu pranesimai: – Tokiam tai mieste, … gatveje, prie … namo kieme stovincio visureigio (nuleistomis padangomis) rastas negyvas zmogus praskeltu kausu, pareigunu duomenimis, jis priklause “Zaliuju aktyvistu” organizacijai… Ir taip Lietuvoje visokie draudimai, apribojimai, bei suvarzymai baigia zmogu pasmaugti (gal del to ir tos agresijos, bei neapykantos tiek daug). Ne nuo to galo pas mus viskas yra daroma…

  11. […] visureigių mieste buvimas, kuris pagimdo pačias įvairiausias aktyvizmo formas – nuo skandinavų miesto indėnų, nuleidinėjančių džipams padangas, iki britų, kurie 4×4 savininkams palikinėja štai […]

  12. pilietine akcija su tokiais tikslais tikrai grazus reiskinys, bet as asmeniskai tai nors neturiu tikrai pirkciau dzipa ir kuo didesni ot va butent vien del saugumo ir jei pamatyciau ka knisantis prie mano masinos maziausiai gautu i galva ir elektros kad tokios mintys nebekiltu teise ginti savo turta cia man yra svarbesne nei kaskieno gamtos saugojimo idejos as gamta saugau savaip ir nebandau primetineti savo metodu kitiems. Va taip turi buti.
    Kad ir grazus paveiksliukas nuleidineja padangas naujam volvo o uz jo stovi sukrioses mersas kazkoks ydomu palyginus kuris didesnis tersejas aplinkos butu. Kadangi jie negali nustatyti objektyviai kuriem reikia nuleist kuriem ne, tai nera tas teisingasis veiklos metodas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: