Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #2

Šiandien žvilgtelsime į internetinio dienraščio Bernardinai.lt sveikatos skyrelio straipsnį „Vegetarizmas“ (autorius: Andrius Pauliukevičius; šis straipsnis yra perspausdintas sveikatossodas.lt ir infosiauliai.lt svetainėse) bei į Rimanto Stuko trumpą straipsnelį, paskelbtą maxima.lt puslapyje ir pavadintą “Vegetarizmas – gerai ar blogai?” (šį straipsni taip pat perspausdino patiekalai.lt).

A.Pauliukevičius:

Problemų gali sukelti ir nepakeičiamų riebalinių rūgščių (…stoka)

Yra daug gerų augalinių nepakeičiamų riebiųjų rūgščių (Omega-3 ir Omega-6) šaltinių, tokių kaip graikiniai riešutai, linų sėmenų, kanapių, rapsų aliejai1 2.

A.Pauliukevičius:

(Problemų gali sukelti…) vitamino D (…stoka)

Pagrindinis daugumos žmonių vitamino D šaltinis yra saulė – organizmas jį pagamina veikiamas ultravioletinių spindulių. Užtenka 10-15 minučių saulės šviesos, kuri krenta ant veido bei rankų (arba panašaus ploto kitos kūno vietos), kad pasigamintų visa reikalinga vitamino D dienos normą3. Kadangi vitaminas yra kaupiamas, pakankamai būnant saulėje pavasarį, vasarą ir rudenį, šio vitamino užtenka ir per žiemą. Be to, vitaminas D randamas saulėje buvusiuose grybuose.

A.Pauliukevičius:

Problemų gali sukelti geležies…. kalcio …. kai kurių B grupės vitaminų …. stoka. …Vegetariška dieta gali atrodyti visiškai sveika tik iš pirmo žvilgsnio. Atsisakant mėsos ir pieno produktų, susidaro tam tikrų maisto medžiagų trūkumas, tai yra organizmas negauna visų jam reikalingų amino rūgščių, kadangi augalinės kilmės baltymai yra gerokai mažesnės biologinės vertės nei gyvulinės.

R.Stukas:

Didžiausias rizikos veiksnys vegetarų mityboje yra mikroelementų, ypač … vitamino B12 trūkumas. …Vegetarai dažnai kenčia dėl anemijos, gali susirgti geležies deficitine mažakraujyste, nes vitamino B12 yra tik gyvūniniuose produktuose.

Augaliniame maiste yra pakankamai visų B grupės vitaminų: puikūs jo šaltiniai yra visi grūdų produktai, vaisiai, ankštiniai, taip pat riešutai bei kitos sėklos1. Daugiau diskusijų kyla tik dėl vitamino B12 – apie jį bei apie geležį, kalcį ir aminorūgštis jau buvo rašyta Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizės 1-ame numeryje.

A.Pauliukevičius:

(Problemų gali sukelti…) cinko stoka.

R.Stukas:

Didžiausias rizikos veiksnys vegetarų mityboje yra mikroelementų, ypač cinko … trūkumas.

Cinko yra randama daugelyje augalinių produktų: grūduose, ankštiniuose, riešutuose ir kitose sėklose1. Atlikti tyrimai parodė4, kad pas vegetarus nebuvo rasta jokių mikroelementų, įskaitant ir cinką, trūkumo.

A.Pauliukevičius:

Žinoma, geležies labai daug žemuogėse. Tačiau kiek laiko per metus mes turime galimybę valgyti žemuoges? Be to, mėsoje esančią geležį žmogaus organizmas pasisavina lengviau nei iš daržovių ar vaisių. Geležies deficitas organizme gali sąlygoti anemiją.

R.Stukas:

Didžiausias rizikos veiksnys vegetarų mityboje yra mikroelementų, ypač … geležies …. trūkumas.

Geležies trūkumas gali grėsti tik valgant neįvairų maistą. Kaip anksčiau minėta, geležies randama ne tik žemuogėse, bet ir daugelyje kitų augalų. Kai kuriuose iš jų geležies kiekio santykis, palyginus su gyvūniniais produktais, yra didesnis, o pasisavinimas, turint galvoje vitamino C įtaką, toks pats arba net geresnis. Tyrimais patvirtinta, kad įvairiapusiška veganiška dieta užtikrina pakankamą geležies gavimą, o mažakraujystės paplitimas tarp veganų ir vegetarų nėra didesnis, nei tarp visavalgių. Plačiau apie geležį veganiškoje mityboje skaitykite čia.

A.Pauliukevičius:

Visi aukščiau minėti elementai būtini geram imuninės sistemos funkcionavimui, lytiniam brendimui. Kai kurių būtinų elementų reikiamas dienos normas galima gauti valgant didžiulius vaisių kiekius, tačiau tai tik teorinė galimybė, kadangi tai labai brangu, o didelis vaisių kiekis gali padidinti rūgštingumą ir pradėti ardyti skrandžio gleivinę.

Būtini elementai randami ne tik vaisiuose, bet ir daržovėse, grūduose, ankštiniuose, riešutuose ir kituose augaliniuose produktuose, kurie įeina į kasdienį racioną. Nėra jokio pagrindo teigti, kad norint gauti tam tikras maistines medžiagas, būtina valgyti didelius kiekius vaisių.

A.Pauliukevičius:

Vienas iš didžiausių sveikatos rizikos veiksnių yra didelė cholesterolio koncentracija kraujyje. Tačiau cholesterolis įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį ir yra būtinas organizmo veiklai. Problemų atsiranda tada, kai cholesterolio organizme yra per daug. Jo galima gauti tik iš gyvulinės kilmės produktų, nes augaliniame maiste cholesterolio nėra.

R.Stukas:

Mūsų dienomis vienas iš didžiausių geros sveikatos rizikos veiksnių yra didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje. Cholesterolis yra pagrindinė medžiaga, kuri įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį, jis būtinas mūsų organizmo veiklai ir su maistu turėtume gauti apie vieną trečdalį medžiagų apykaitoje dalyvaujančio cholesterolio (apie 300 mg per parą). Blogai, kai žmogaus organizmas cholesterolio gauna per daug. Cholesterolis randamas išimtinai gyvūniniuose produktuose. Augaliniame maiste cholesterolio nėra, todėl vartojant augalinį maistą pavyksta normalizuoti cholesterolio koncentraciją.

Visas žmogui būtinas cholesterolis (apie 1g per parą) yra susintetinamas kepenyse, todėl jo gavimas su maistu nėra būtinas. Priešingai, negaunant cholesterolio su maistu, jo kokybė tampa geresnė. Tyrimais parodyta6, kad lyginant su visavalgiais, veganų kraujyje aptinkamas žymiai didesnis santykis didelio tankio (arba taip vadinamo „gerojo“) cholesterolio, kuris siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Amerikos ir Kanados dietologų asociacijos tai yra įvertinę kaip vieną iš teigiamų veganiškos mitybos pusių.

A.Pauliukevičius:

Pradėjus laikytis vegetariškos dietos, pagerėja savijauta, kadangi daugelis tikrai vartoja pernelyg daug gyvulinės kilmės riebalų. Tačiau mokslininkų manymu, keli vegetariškos dietos metai, išderina imuninę sistemą, kadangi labai trūksta gyvulinių riebalų.

Nelabai aišku, kuo imuninė sistema susijusi su gyvūniniais riebalais ir kokiais moksliniais tyrimais yra pasiremta.

A.Pauliukevičius:

Šiauriečiai, prie kurių priskiriami ir mes, nėra dideli vegetarizmo šalininkai. Tokią padėtį lėmė istorinės ir gamtinės sąlygos. Pagrindinis mūsų protėvių, kurie buvo medžiotojai, maisto produktas buvo mėsa – žvėrys, paukščiai, žuvis. Mūsų senelių ir prosenelių racione mėsa taip pat sudarė labai svarbią raciono dalį. Natūralu, kad ir iki šių dienų, per šimtmečius susiformavęs, lietuvių polinkis vartoti maistą išliko.

Žmogus yra prisitaikęs valgyti viską, t.y. nėra nei grynai mėsėdis, nei grynai žolėdis. Mūsų protėviai taip pat valgė ne tik gyvūnus, bet ir augalus. Nereikia taip pat pamiršti, kad rankiojimas yra senesnis būdas žmogui gauti maistą, negu medžioklė. Bet kuriuo atveju, šiuo metu ledynmečio periodas jau seniai praėjęs ir Lietuvos gamtinės sąlygos leidžia užauginti pakankamai įvairių augalų bei sukaupti jų atsargas žiemai. Realios būtinybės valgyti gyvūninės kilmės maistą jau seniai nėra. Be to, yra nemažai įrodymų, kad augaliniu maistu paremta mityba turi daug privalumų7.

A.Pauliukevičius:

Nėščioms ir maitinančioms krūtimi moterims bei vaikams vegetarizmas gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų. Nėštumas, kūdikystė, vaikystė, netgi jaunystė ir vegetarizmas yra nesuderinami dalykai. Kodėl? Gyvulinės kilmės baltymų nebuvimas neabejotinai sutrikdytų vaiko augimo ir vystymosi procesus, kadangi žmogaus organizme nėra mechanizmų, kurie padėtų adaptuotis prie tokios mitybos. Dietos blogai veikia fizinį ir psichinį vaikų vystymąsi, be to, mokslininkų teigimu, valgydami įvairesnį maistą, vaikai turi aukštesnį intelektą ir geresnę sveikatą.

R.Stukas:

Vegetarizmas nerekomenduotinas nėščiosioms bei žindyvėms ir vaikams.

2003 metais paskelbtoje Amerikos Dietologų Asociacijos ir Kanados Dietologų ataskaitoje5 yra pranešama, kad tiek subalansuota vegetariška, tiek veganiška mityba yra sveika ir tinkama visiems žmonėms ir visuose gyvenimo etapuose, įskaitant nėščiąsias, maitinančias kūdikius moteris, paauglius ir vaikus bei senyvo amžiaus žmones. Kitas tyrimas8, kurio metu buvo išanalizuoti 2272 vegetarų moksleivių fiziniai duomenys, parodė, jog šie vaikai savo sveikata niekuo nesiskiria nuo nevegetarų. Dar vieno tyrimo9 duomenimis, vaikai vegetarai su maistu gauna daugiau ląstelienos, geležies, folinės rūgšties, vitaminų A ir C, nei vaikai nevegetarai. Tarp vegetarų taip pat pastebėtas didesnis vaisių suvartojimas, o saldumynų, greito maisto ir kitų nesveikų užkandžių – mažesnis. Tyrimo metu nepastebėtas jokių su maistu gaunamų medžiagų trūkumas, ir vaikai vegetarai pripažinti besimaitinantys sveikiau, nei nevegetarai.
Kai kurie tyrimai parodė, kad aukštesnio intelekto vaikai labiau nei kiti jų bendraamžiai yra linkę pasirinkti vegetarizmą.10

R.Stukas:

Be to, ypač vaikai, maitinami vien augaliniu maistu, negauna gyvulinės kilmės baltymų, kurie būtini augančiam organizmui.

Augaliniai baltymai gali užtikrinti pakankamą aminorūgščių gavimą. Yra įrodytą, kad įvairi veganiška mityba nesukelia jokio baltymų trūkumo. Plačiau – žr. Maistines medžiagas veganiškoje mityboje (baltymai).

A.Pauliukevičius:

Bet kuriuo atveju neteisinga ir neetiška, kai vaikai verčiami rinktis vegetarizmą. Tokį pasirinkimą galima daryti tik savavališkai ir tik visiškai suaugus bei subrendus. Geriausia, ką gali padaryti tėvai, tai pateikti vaikui teisingos ir nešališkos informacijos.

Kadangi, kaip rašyta anksčiau, vegetarinė mityba savo sveikumu nenusileidžia mitybai, į kurią įtraukiami gyvūniniai produktai, neteisingumo ir neetiškumo argumentas netenka prasmės. Be to, vegetarai statistiškai valgo daugiau vaisių, daržovių, kitų sveikatai naudingų produktų, bei turi mažesnę tikimybę susirgti dauguma dažniausiai šiuo metu pasitaikančių ligų.

A.Pauliukevičius:

Vieningos nuomonės apie tai, ar vegetarizmas tinka nėščiosioms, maitinančioms ir patiems vaikams nebuvo ir nėra. Tačiau ar verta rizikuoti sveikata? Ypač vaikų.

Vieninga nuomonė yra ir ji išsakyta jau anksčiau minėtoje 2003 metų Amerikos Dietologų Asociacijos ir Kanados Dietologų ataskaitoje, teigiančioje, kad pilnavertė vegetarinė mityba jokios rizikos sveikatai nesukelia. Įskaitant ir vaikus.

A.Pauliukevičius:

Žinoma, visam tam vegetarai turi savo kontrargumentų. Tiesa, pieno produktus iš vaiko raciono šalina ne visi vegetarizmo šalininkai, o kitų organizmui reikalingų medžiagų trūkumą vegetarai linkę kompensuoti vitaminų ir mikroelementų kompleksais.

Dar kartą galima pakartoti, kad pilnavertė vegetarinė mityba gali aprūpinti visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis ir nereikalauja jokių maisto papildų5.

A.Pauliukevičius:

Kūdikiui baltymų reikia kelis kartus daugiau nei suaugusiajam, jam labai svarbus motinos pienas, todėl krūtimi maitinanti motina turėtų atsisakyti vegetarizmo principų. Jai būtina savo racione turėti pieno produktų, kiaušinių ir, jei ne mėsos, tai bent žuvies.

Motinų, kurios nėštumo metu maitinasi vegetariškai, kūdikiai sveria nemažiau, nei nevegetarių motinų11. Dauguma vegetariškai besimaitinančių motinų renkasi kūdikius maitinti savo pienu, ir jo maistinė sudėtis nesiskiria nuo nevegetarių motinų pieno12.

A.Pauliukevičius:

Dar viena priežastis – gan šaltas mūsų klimatas, o norint palaikyti kūno temperatūrą, būtinas gyvulinės kilmės maistas.

Kūno temperatūra yra palaikoma dėl jame vysktančių metabolizmo procesų. Tam, kad jie vyktų, organizmas naudoja energiją, kuri, iš esmės, atsiranda skaidant angliavandenius, riebalus arba baltymus. Šios medžiagos pilnai gaunamos iš augalų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tam „būtinas gyvulinės kilmės maistas“.

R.Stukas:

Mitybos mokslas rekomenduoja mišrų – tiek augalinį, tiek gyvulinį maistą santykiu, atitinkančiu sveikos mitybos koncepciją.

Nors tokia rekomendacija visiškai suprantama, tačiau ji neįrodo, kad žmonės, dėl įvairių priežasčių pasirinkę valgyti augalinį maistą ir tai darantys protingai, kelia kažkokią grėsmę savo sveikatai.

***

[1] http://www.nutritiondata.com
[2] Deferne, J.L. and D. W. Pate, 1996. Hemp seed oil: A source of valuable essential fatty acids. Journal of the International Hemp Association 3(1): 1, 4-7.
[3] Holick MF. Vitamin D: the underappreciated D-lightful hormone that is important for skeletal and cellular health. Curr Opin Endocrinol Diabetes 2002;9:87-98.
[4] Gibson RS. Content and bioavailability of trace elements in vegetarian diets. Am J Clin Nutr. 1994 May;59:1223S-1232S.
[5] Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Canada: Vegetaran Diets. Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, Summer 2003
[6] De Biase SG, Fernandes SF, Gianini RJ, Duarte JL. Vegetarian diet and cholesterol and triglycerides levels. Arq Bras Cardiol. 2007 Jan;88(1):35-9.
[7] http://www.pcrm.org/health/veginfo/vegetarian_foods.html
[8] J Sabate, KD Lindsted, RD Harris, PK Johnston. Anthropometric parameters of schoolchildren with different life-styles. Am J Dis Child. 1990 Oct;144(10):1159-63
[9] CL Perry, MT McGuire, D Neumark-Sztainer, M Story. Adolescent Vegetarians: How Well Do Their Dietary Patterns Meet the Healthy People 2010 Objectives?, Arch Pediatr Adolesc Med. 2002;156:431-437
[10] „IQ in childhood and vegetarianism in adulthood: 1970 British cohort study“, Catharine R Gale, Ian J Deary, Ingrid Schoon, G David Batty, G David Batty. BMJ, doi:10.1136/bmj.39030.675069.55 (published 15 December 2006), Medical Research Council Epidemiology Resource Centre, University of Southampton, UK http://www.medicalnewstoday.com/articles/59220.php
[11] R Drake, S Reddy, J Davies. Nutrient intake during pregnancy and pregnancy outcome of lacto-ovo-vegetarians, fish-eaters and non-vegetarians, Veg Nutr. 1998; 2:45-52
[12] J M. O’Connell, M J. Dibley, J Sierra, B Wallace, J S. Marks, R Yip. Growth of vegetarian children. Pediatrics 84:33, 475-481

5 responses

  1. šituos straipsnius dėrėtų dėti į visus informacinius portalus ir skelbti viešai visose viešose vietose. žaviuosi tavo kantrybe viską išaiškinti :) taip ir toliau! pats nesu vegetaras, tačiau pykina nuo “žinovų” straipsnių, kuriuose rašomos visiškos nesąmonės. skelbk savo žodį! :)

  2. puikus straipsnis, kaip visada. ir iš tiesų, tavo (tiksliau – jūsų abiejų) kantrybe ir savitvarda kartojant tuos pačius, išsamių mokslinių tyrimų bei tiesiog empirinių stebėjimų ir gyvenimiškos patirties daugybę kartu patvirtintus, dalykus ir stengiantis bent šiek tiek prasklaidyti dezinformacijos bei tendencingų tyrimų išvadų „miglą“ belieka tik žavėtis :) reikėtų pabandyti šį bei ankstesnį „serijos“ tekstą paplatinti plačiajam skaitytojų ratui labiau pasiekiamais kanalais. pvz:. delfi.lt, bernardinai.lt ir pan. kuo daugiau nešališkos (kiek apskritai nešališkumas yra įmanomas kalbant apie dalykus, kurie tau asmeniškai yra svarbūs), įskiepyti tam tikro mąstymo ar idėjų nepretenduojančios, užtektinai vietos kritiškam mąstymui paliekančios, informacijos – tuo geriau. pompastiško komentaro pabaiga :)

  3. Čia rašoma pravda. Nors mes, skaitytojai, dauguma esame ne vegetarai, bet paskaičius apie ką susimąstyt tikrai yra.

  4. Neblogas straipsnis. Iš esmės ne vegetarai galėtų ginčytis :) Na, o tie kas ne kartą yra karščiau diskutavę už ir prieš žino, kad diskusija (ginčas) neretai baigiasi pakoreguotų, tačiau beveik identiškų pozicijų laikymųsi, vegetarai – nevalgo mėsos, visavalgiai – valgo mėsą. Straipsnį vertėtų publikuoti plačiau :)

  5. […] under: Autorius: Linas Didvalis, Autorius: Romuald Bokėj, Vegetarizmas |  4 Comments Tags: sveika mityba, veganai, veganizmas, baltymai, geležis, omega-3, omega-6, vitaminas D, B […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: