Ekologiniai mėsos mokesčiai [peticija]

Peticija – UŽ EKOLOGIJOS MOKESČIO MĖSAI ĮVEDIMĄ ir PRIEŠ PVM LENGVATAS MĖSAI IR JOS GAMINIAMS: http://peticija.lt/visos/1118

KažkasKažkodėl tapo įprasta matyti, kad kai pasaulis žengia vieną žingsnį pirmyn, Lietuva žengia vieną atgal. Taip galima įvertinti Seimo sprendimą siūlyti mažinti mokesčius mėsai ir jos gaminiams. Nepaisant to, kad vis daugiau pasaulio aplinkosauginių organizacijų praneša apie gyvūninių produktų gamybos žalą mūsų Žemės resursams, o Jungtinės Tautos pradeda raginti politikus imtis aiškių reformų, Seimo nariai (kaip visada?) siūlo eiti priešinga kryptimi, motyvuodami naujų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų įvedimą galimu mėsos kainų sumažėjimu, darbo vietų atsiradimu, ir kas juokingiausia, „suvienodėjimu konkurencinių sąlygų su turgaus prekeiviais“ (tiesą sakant, tikrai sunku patikėti, kad konkurencinės, tarkim, „Maximos“ ir turgaus prekeivių sąlygos realybėje yra vienodos, o dar sunkiau patikėti, kad siekiama didelių, pelningų įmonių dar didesnio pasipelnijimo). Pataisų iniciatorius V.Kurbauskis tvirtina, kad įvedus 5 proc. tarifą atšaldytai mėsai per 2003-2006 metus mėsos suvartojimas išaugo net 1,5 karto – lyg tai būtų kuo didžiuotis: gal tiesiog Lietuvos politikai (nors iš tikrųjų, ne tik Lietuvos) nėra susipažinę su įvairiomis publikacijomis gyvulininkystės tema, nurodančiomis jos neefektyvumą naudojant Žemės resursus bei maitinant sparčiai augančią žmonių populiaciją? Tiek aplinkosauginių, tiek valstybinių ir kitų institucijų ratuose (nekalbant jau apie sveikatos organizacijas) bei žiniasklaidoje (1, 2, 3, 4…) vis labiau raginama mažinti mėsos vartojimą (štai kad ir Londono taryboje) – būtų apmaudu, jei Lietuva šiuo klausimu liktų visiškai abejinga.

Net jei mes spjausime į aplinkosaugą, nekreipsime dėmesio į žmonių populiacijos ir pasaulinio bado problemas, ir, tuo labiau, į etiką ir „visas tas gyvūnų teises“, argumentas, kad mėsos kainos Lietuvoje sumažės įvedus papildomas PVM lengvatas, nėra visiškai teisingas: 2007 metais Valstybės kontrolė nustatė, kad didžiausią naudą dėl sumažinto PVM tarifo gauna ne prekių vartotojai (tai yra mes, paprasti piliečiai), o susijusios su gyvulininkyste įmonės; ir, beje, nereikia pamiršti, kad Europos Sąjungos gyvulininkystės sektorius ir taip gauna milžiniškas ES dotacijas (kartu su parama kitoms žemės ūkio sritims skaičius siekia €50-55 milijardų kasmet, įskaitant ir netiesiogines subsidijas).

Trumpas gyvenimas - toks yra karvių likimasPažiūrėkime, kas vyksta mėsos mokesčių linkme pasaulyje, o tiksliau, Švedijoje: kaip jau buvo rašyta pranešime „Kova už ekologinius mokesčius gyvūniniams produktams“, nors gyvulininkystės sektorius, anot Jungtinių Tautų ataskaitos, yra atsakingas už 18% šiltnamio efektą sukeliančių dujų (daugiau nei visas transportas – 13,5%), gyvūniniams produktams Švedijoje yra taikomas tik bendras maisto produktų pridėtinės vertės mokestis: 12%. Palyginimui, benzinas, kuris, sąlyginai, kiek netiksliai vis dar yra apibūdinamas kaip didesnis taršos šaltinis, Švedijoje yra apmokestinamas net 150% (energijos, CO2 bei pridėtinės vertės mokesčiai).

Šių metų kovo mėnesį, tiesa, Švedijos parlamentas diskutavo galimą mokesčių mėsai didinimą – aplinkosaugininkų nenaudai, kol kas jokiems pakeitimams Švedijos parlamentarai nesiryžo. Tačiau to kol kas nesitikėjo ir patys optimistiškiausi „žalieji“: atvirkščiai, tvirtinama, kad teigiamu rezultatu jau yra pačios diskusijos šiuo klausimu svarbiausioje šalies instancijoje. Tuo labiau, ekologinių mokesčių problema vis aštriau yra diskutuojama Švedijos žiniasklaidoje bet tarp politikų, gyvulininkystės (t.y. mėsos ir jos gaminių gamybos) įtaka Žemės resursams ir bendrajai pasaulio ekonomikai yra analizuojama analitinėse televizijos laidose (kur, be viso ko, galima buvo išgirsti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovo pareiškimą, kad šiuo metu nei Europos Sąjungoje, nei kitur pasaulyje gyvulininkystės sektorius nemoka tikrosios mėsos įtakos Žemei kainos, ir kad reikėtų skubiai raginti politikus pradėti daryti kažką šia linkme), o mėsos mokesčių kampanijos aktyvistai ir toliau renka parašus.

Teršimas - tai ir gyvulininkystės sektoriaus dalisPasaulinė tarša yra realus dalykas. Ir reikėtų jau pagaliau atsikratyti požiūrio, kad ją sukelia vien autopramonė, metalurgijos įmonės, ir pan. Gyvulininkystė yra ne mažiau atsakinga už taršą ir antropogeninę įtaką klimato kaitai, nei kitos industrijos šakos.

Dėl visų čia ir žemiau pateiktuose straipsniuose išvardintų priežasčių ir yra visai logiška siekti ne mažesnių, o didesnių mokesčių mėsai ir kitiems gyvūniniams produktams, nes mokesčių mėsos pramonei didinimas yra vienas būdų sumažinti mėsos vartojimą visuomenėje; juk nepamirškime, kad, anot Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) bei Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC), o taip pat neseniai paskelbtos Greenpeace ataskaitos, mažesnis mėsos suvartojimas turėtų stiprią įtaką mažinant anglies dioksido (CO2), metano (CH4) ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimą į atmosferą, bei išsaugotų milžiniškus kiekius vandens, žemės ir energijos resursų.

***

Papildomi skaitiniai (lietuvių kalba):

Mokslinės ataskaitos ir kitos publikacijos (anglų kalba): žr. čia

***

ccfoto: equality (1), glynnish (2), Miguel A.Lopez “Migufu“ (3)

17 responses

  1. Interesų žaidimas
    Mažesnis mėsos suvatojimas- iš ties ėjimas gera linkme, saugant gimtąją žemę. O tai kas dedasi Lietuvoje, seimūnų galvose- tai tik jų kišenės dydžio interesų klausimas. Beje, visi bando tiktai ir griebtis lengvatinių triukų, siekdami parodyti kuo geresnius rezultatus artėjančiuose rinkimuose. Kur kas svarbiau, ar tai naudinga mūsų ekonomikai, ar tik tam tikrai gyventojų grupei- turgų prekeiviams šiuo atveju..? Nedvejodamas pasilieku ties antru variantu. (Taškas)

  2. Absurdas, ne daugiau. Nusileiskit ant žemės, “išsigimę demokratai ir žalieji“. Kam čia tas tąsymasis, gal iš karto rašykit peticijas prieš žmogaus gyvenima Žemės planetoj, a? Nebevalgykim, nebevaikščiokim ir nebekvėpuokim. Bus geriau visiems, ane?

    Absurdas kažkoks. Ne prieš atšilimą reikia kovot, o prieš jo padarinius. Nes atšilimas jau prasidėjo ir jo neatidėsi.

    Vaikų darželis ir aiškus “neturėjimas ką veikti“. Kaip čia kai kurie mėgsta karoti: “get a life“ (lt. “susirask gyvenimą“).

    Sėkmės eikvojant savo laiką :)

  3. Tai seimūnai įstatymus rodos iš kavos tirščių brainstormina ;) (na išskyrus tuos už kuriuos sumokama vienaip ar kitaip). Su naujais reikalavimais dviratininkams tas pats – visiškai neapgalvotas, nevykęs ir niekam naudos neduodantis ir nieko nesprendžiantis įstatymas.

  4. @banditaz
    Sveikas! Būtų fantastiška, jei kitą kartą, kai ateisi ką nors pakomentuoti, konstruktyviai ir argumentuotai išreikštum savo nuomonę – nedarykime čia dar vieno delfi.lt, m? Niekas šiame tinklaraštyje, beje, ir nesiūlė „nieko nebevalgyti, nebevaikščioti, nebekvepuoti“ – siūloma tik kai kuriuos savo veiksmus pakeisti kitais, labiau eko-friendly, ir tiek (kas nėra nei radikalu, nei sudėtinga).
    Kadangi gyvulininkystė yra vienas didžiausių antropogeninių emisijų šaltinis, yra logiška siekti jas sumažinti, nes, mokslininkų teigimu, jei mėsos vartojimas augs tokiais tempais, kaip dabar (dėl sparčiai augančios pasaulinės populiacijos ir dėl Kinijos vidurinės klasės gyventojų vis išrankesnių prabangaus maisto pasirinkimų), 2050 metams gyvulininkystės sektorius bus jau atsakingas už maždaug 35% šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Tad tie „padariniai“ tik augs, jei nieko nedarysime (beje, o kaip siūlai kovoti su padariniais?), ir visai logiška yra siekti klimato kaitą sukeliančių veiksmų prevencijos: kiek mokesčiais, tiek švietimu.

  5. Bravo Sierra | Atsakyti

    @sigurdas.
    Būtų gerai, kad prieš rašant absurdiškas peticijas patys pasidomėtumėte faktais ir visomis reikalo pusėmis, o ne labai selektvyiai burti iš kavos tirščių. Jūsų žiniomis didžiausia problema yra ne mėsa, o tai, kad vis didesni žemės plotai atitenka kultūroms skirtoms gaminti biokurą, Viskas vardan ekologijos, ar ne?
    Grūdelius auginsit visai CO2 neišskirdami, ar kaip?
    Jūs pasirinkote savo gyvenimo būdą, valio, niekas nieko nesako.
    Bet kai įmate jį primetinėti kitiems ir dar tokiomis demagogiškomis priemonės – labai neskanu ir negražu.
    O kai visi argumentai iš animalrights ar greenpeace – jokio rimtumo neprideda.
    Čia ne delfis, čia blogiau…

  6. @Bravo Sierra
    Prieš rašant greitą ir emocingą atsakymą, patarčiau kitakart paklikinti nuorodas pranešime: pvz., vienas pagrindinių argumentų šaltinių yra NE animalrights ir NE greenpeace, o Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio ataskaita:
    http://www.fao.org/docrep/010/a0701e/a0701e00.htm
    Jūsų paminėtas biokuras žemės naudojimo prasme NUSILEIDŽIA mėsos gamybai: toj pačioj ataskaitoj juodai ant balto parašyta, kad šiuo metu gyvūnų auginimui yra naudojama 30% Žemės sausumos ir 70% dirbamos žemės.
    Ir kam čia kišti tą „savo pasaulėžiūrą“? Kai IPCC, Jungtinės Tautos, įvairios aplinkosauginės grupės tvirtina, kad mažesnė mėsos konsumacija turėtų teigiamos įtakos Žemės resursų tausojimui ir kovai su klimato kaita, kai apie šią problemą prabilstama įvairių šalių parlamentuose, yra nelogiška sakyti, kad mėsos gamybos apmokestinimas yra „burimas iš kavos tirščių“.
    „Grūdelius auginsit visai CO2 neišskirdami, ar kaip?“
    Bendros grūdų GHG (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos yra nuo 6 (palyginimui su paukštiena) iki net 30 kartų (palyginimui su raudona mėsa) mažesnės: jautienos gamyba išskiria 15-24 kg CO2-eq/kg, kiaulienos – 5,5 kg CO2-eq/kg, vištienos – 4,6 kg CO2-eq/kg, pieno produktų – 1,2 kg CO2-eq/kg, kiaušinių – 5,5 kg CO2-eq/kg, o grūdų – 0,8 kg CO2-eq/kg (kur CO2-eq reiškia visas GHG, ekvivalentiškas anglies dioksidui). Beje, daržovių ir daugelio kitų augalų auginimo GHG emisijos yra dar mažesnės (0,3kg CO2-eq/kg). Nereikia pamiršti, kad GHG gyvulininkystės sektoriuje yra ne tik CO2, bet ir metanas (CH4), 21-23 kartus labiau nei anglies dioksidas sukeliantis šiltnamio efektą, ir diazoto oksidas (N2O), kuris net 300 kartų stipresnis už CO2 kaip GHG. Prie progos žvilgtelk į „Taxation of Animal Food in the EU“, Kristina Mohlin, CHALMERS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY, Göteborg, Sweden 2008.

  7. apie 14 metų nevalgau mėsos
    ir mano ekologinė sąmonė jautri.

    bet:
    šioje šalyje dar neužtikrinti
    elementariausi žmogaus poreikiai,
    ir žmonių racionas ir taip PRASTAS, kad
    kas nors imtų protestuoti prieš kainų mėsai mažinimą.

    nors argumentas, kad tai pirmiausia lengvata įmonėms,
    o ne pirkėjams, galioja, aktualiau atrodytų diskusija
    apie LT-žmonių racioną ir alternatyvas.

    mielai pasirašyčiau, pvz. už normalių vaisių-daržovių
    importą į Lietuvą, nes nu kiek galima tuo
    silikonu [ar kas ten] mus maitint :]

    Pėdsakas

  8. @laimikis
    Vegetarų mitybos pagrindas – grūdai ir ankštiniai, t.y. tie produktai, kurie tikrai nebrangūs ir visų įperkami. Tačiau dauguma žmonių, net ir gyvendami varginai, vis gi renkasi pirkti brangstančius mėsos ar pieno gaminius, nes taip įpratę ir nelinkę keisti kasdienės rutinos. Todėl sutinku, kad diskusija apie tai reikalinga ir kiekvienas vegetaras gali prie to prisidėti, parodydamas, jog galima gyventi ir kitaip :-)

    Nemanau, jog būtų ekologiška atvežti vaisius ar daržoves iš kitų šalių, kai Lietuvos ūkininkai jų priaugina pakankamai. Turėtume paremti vietinius augintojus, ypač pasirinkusius ekologišką žemdirbystę. Jų išaugintų augalų tikrai nepavadinčiau “silikonu“. Kiek tekę ragauti, viskas labai skanu :-)

  9. bandytaz
    Jei jus nebevalgytumet, nebekvepuotumet, nebevaiksciotumet tai tikrai butu didele nauda, nes nuo tokio pykcio, neapykantos, priesiskumo ir prasideda visokie zudymai.

    Bravo Sierra
    Ar galima zmogu priversti kazka daryti? Idomu kas jus priverte cia rasyti, jau turbut gerai sniuru isvanojo, kad sedote ir cia parasete.
    Ir kas ka primetineja? Va, klausimas ka man daryti, jei as nevalgau mesos, o nuejes i bet kokia kavinuke nerandu nieko veganisko. Tai kas kam ka primetineja?

    laimikis
    Tai is kur gali buti racionas puikus, jei gyvuliai viska suvalgo? Pasiskaiciuokit kiek vienam kilogramui mesos, reikia kilogramu visokiu kruopu, vandens ir t.t. Ir suprasit kur tas puikus racionas dingsta.

  10. nevalgykit nieko kas meta seseli

  11. BlaBlaBla(Raudona Veliava) | Atsakyti

    Nus, tai ka, kovojame?
    Tik pries ka kovojame? Ar bekovodami pasirenkame tik tuos argumentus, kurie patogus ir ar nepatogiu paprasciausiai nematome…? Emisijos, sakote? O dirvu erozija, o gruntiniu vandenu svaistymas drekinimui, o upiu ekosistemu naikinimas puse ju vandens ispilant ant medvilniu ar abrikosu, o masinis pavirsinio ariamos dirvos sluoksnio isplovimas i vandenynus, o azotas, pesticidai, herbicidai kisami i musu gruntinius vandenis…? Cia yra augalininkystes daroma zala (tiesa, klimato pokyciams daroma daug mazesne zala, bet klimato pokyciams didziausia itaka turi ne CO2, o Saules aktyvumas ir magnetinis laukas).
    Dar, labai paprasta jums skaiciuoti emisijas kiogramui. O jus pasiskaiciuokite emisijas ir kitus faktorius tukstanciui kilokaloriju. Ir pamastykite, kiek jus trauksite su kilu jautienos ir kilu spinatu. Verta susimastyti? Reikia tureti noro ir kuo.

    BlaBlaBla (Raudona veliava i rankas ir po granata i viena vieta kiekvienam kapitaliugai)

  12. BlaBlaBla, ar bent paskaitėte prieš tai https://veganas.wordpress.com/2008/03/19/aplinkosauga-prasideda-nuo-virtuves/ ir kitas po straipsniu pateiktas nuorodas? Jose gana aiškiai išdėstyta, kad gyvulininkystė reikalauja žymiai didesnių resursų nei tą patį maisto kiekį (ne tik pagal svorį, bet ir pagal kalorijas bei maistines medžiagas) pagaminanti augalininkystė.
    Nesiginčysiu, kad dabartinė augalininkystė taip pat daro neigiamą įtaką aplinkai, bet to mastai gerokai mažesni. Tik 30% dirbamos žemės panaudojama auginti augalus tiesioginei žmonių mitybai, likusieji 70% yra vienaip ar kitaip susiję su gyvulininkyste. Nustojus auginti pašarus “maistiniams“ gyvūnams, žymiai sumažėtų trąšų, pesticidų naudojimas, atlaisvėtų žemės plotai, kurie galėtų būti skiriami laukinei gamtai ir pan. Smulkiau skaitykite duotose nuorodose.
    Paskaičiavimai pagal kalorijas buvo atlikti ir pateikti šioje svetainėje. Cituoju: “Priklausomai nuo mėsos, pieno ar kiaušinių gamybos būdo ir gyvūno rūšies, vienos kalorijos gyvūninio produkto gamybai reikia sunaudoti nuo 6 iki 40 kartų daugiau kalorijų, gaunamų iš kuro. Jautienos atveju šis santykis siekia 1:40, kiaulienos – 1:14, kiaušinių – 1:39, pieno – 1:14. Tuo tarpu augalinių produktų vidurkis yra tik 1:2.“
    Net jeigu teoriškai palygintume su tuo pačiu energijos kiekiu išaugintus špinatus ir jautieną, pamatytume, kad špinatai stipriai laimi tiek pagal kalorijas, tiek pagal mineralų ir vitaminų kiekį. (tai nesunkiai galite padaryti http://www.nutritiondata.com įvedę 1kg jautienos ir 20kg špinatų (pagal aukščiau paminėtą jautienos santykį 1:40 ir špinatų 1:2)).
    Vis gi, tai tik teorinis palyginimas, nes žmonės atsisakantys mėsos neminta tik špinatais (žvilgtelkite į veganiškos mitybos piramidę: http://docs.google.com/View?docid=dcscrjd4_29wxm2xtff) ir lygindami mėsą su grūdais ar ankštiniais, gautume dar didesnį augalinių produktų pranašumą prieš gyvūninius, nei kad buvo su špinatais.
    Tad susimąstyti tikrai verta.

  13. Linai, juk akivaizdu, kas gerbiamas blablabla atėjo čia „su tiesa“ ir viso labo norėjo „pasilazdavot“ ir parodyt, kaip kietai moka parašyt, o ne rimtai padiskutuot, tad neverta švaistyti savo laiko bandant jam ir kitiems tokiems kažką įrodyti – jie neigs, kad apelsinas oranžinis, kol gyvi bus ;)

  14. Kuo maziau mesos, tuo smagiau!!!!!!!!!!!!! ;)

  15. […] už 18% šiltnamio dujų emisijų (daugiau apie tai jau buvo rašoma kituose įrašuose – 1, 2). Transporto sektoriui gi priskiriamos 13,5% visų pasaulinių antropogeninių šiltnamio dujų […]

  16. Deje,žiemą Lietuvoje be mesos ir lasiniu butų sunku Afrikoje užtektų bananų…

  17. „Šalto klimato netinkamumas vegetarinei mitybai yra vienas iš dažniausiai kartojamų mitų. Pirmiausia, Lietuva nėra už poliarinio rato esantis kraštas, čia užauginama didelė įvairovė maistui tinkamų augalų, ir iš jų gauti pakankamai maistinių medžiagų yra nesudėtinga. Antra, augalinių produktų energetinė vertė nenusileidžia gyvūniniams, todėl nelogiška kalbėti apie energijos stoką. Pavyzdžiui, 100 gramų grūdų priklausomai nuo rūšies turi 300-400 kcal, riešutų ir sėklų – 400-700 kcal, ankštinių augalų – 300-600 kcal, aliejaus – apie 880 kcal17. Be to, jokiais moksliniais tyrimais nėra patvirtinta, kad kūno temperatūrai palaikyti būtinas gyvūninis maistas.
    Savaime aišku, kad ilgiau išlaikyti vaisiai ir daržovės praranda dalį maistinių medžiagų, tačiau tai priklauso nuo laikymo sąlygų (pavyzdžiui, šaldant, maistinių medžiagų praradimai yra labai maži17) ir produkto rūšies. Be to, ilgesnio laikymo problema praktiškai negalioja sėkloms (ankštiniams augalams, riešutams ir grūdams), kurios ir yra pagrindinis augalinis maistas (prisiminkime mitybos augaliniu maistu piramidę).“

    https://veganas.wordpress.com/2008/04/06/lmsra3/

    „Kūno temperatūra yra palaikoma dėl jame vysktančių metabolizmo procesų. Tam, kad jie vyktų, organizmas naudoja energiją, kuri, iš esmės, atsiranda skaidant angliavandenius, riebalus arba baltymus. Šios medžiagos pilnai gaunamos iš augalų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tam „būtinas gyvulinės kilmės maistas“.“
    https://veganas.wordpress.com/2008/03/18/lmsra2/

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: