Ar tikrai vegetarai „nedavalgo“?


Vegetarams dažnai priekaištaujama, kad jie neva yra labai liesi – „nedavalgo“. Tokiais atvejais praverstų pasidomėti savo kūno masės indeksu (KMI). Šiuolaikinė medicina naudoją šį ūgio ir svorio santykio rodiklį tam, kad įvertinti, ar žmogaus svoris normalus, ar jis turi antsvorį, nutukimą, nepakankamą svorį. Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = Kūno masė (kg) / Ūgis (m2).

Paspaudę ant dešinėje esančio paveiksliuko ir įvedę savo ūgio ir svorio duomenis, galite apskaičiuoti savo KMI – ir galbūt tai leis jums apsiginti nuo įvairių nepagrįstų kitų žmonių pastebėjimų dėl jūsų mitybos.

KMI kategorijos:
* nepakankamas svoris = mažiau 18.5
* normalus svoris = 18.5-24.9
* viršsvoris = 25-29.9
* nutukimas = 30 ar daugiau

T.p. reikia atsižvelgti į tai, kad:
* sportuojančių žmonių normalaus svorio KMI kategorija turi kiek aukštesnį indekso diapazoną;
* vyresnio amžiaus asmenų normalaus svorio KMI kategorija turi kiek žemesnį indekso diapazoną;
* KMI vaikams ir jaunimui iki 20 metų apskaičiuojamas papildomai pagal tam tikro standarto grafikus; t.y., iš pradžių paprasta tvarka yra apskaičiuojamas KMI kaip suaugusiųjų, o vėliau taikomos procentilio kategorijos: gautą indeksą reikia atsekti grafike pagal savo amžių (normalaus svorio kategorija yra nuo 5 iki 85 procentilio). Automatiškai visą tai galima padaryti štai čia. Pvz., jei žmogui yra virš 20 metų ir jo KMI lygus 17.7, jis patenka į nepakankamo svorio kategoriją; tačiau jei jis yra, pvz., 16 metų (vyr. lyties), indeksas 17.7 lygus 10-am procentiliui – tai yra visiškai normalus šios amžiaus grupės KMI.

Grįžtant prie vegetarizmo ir tariamo „nedavalgymo“, tiesa yra ta, kad vegetarai, nors ir turėdami bendrai paėmus mažesnius KMI, nei visavalgiai, kaip tik yra labiau linkę turėti normalų svorį: didžiausia problema pasaulyje yra ne svorio nepakankamumas, o viršsvoris ir nutukimas. Pagal International Journal of Obesity, vegetarizmas padeda geriau kontroliuoti savo svorį; kitas didelis tyrimas patvirtina tą patį. Tuo pačiu metu Jungtinių Tautų pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2005 metais pasauliniu mastu maždaug 1.6 milijardai suaugusių (15 m. amžiaus ir vyresnių) turėjo viršsvorį, o mažiausiai 400 milijonų buvo nutukę (t.y. KMI>30). Lietuvoje yra nutukę arba turi viršsvorį 57.6% vyrų ir 42.4% moterų – skaičiai, kurie priverčia sustoti ir apmastyti savo gyvenimo būdą ir valgymo įpročius. Ir tuo pačiu metu, palyginimui, šioks toks eksperimentas su Lietuvos vegetarais ir veganais parodė, kad dauguma jų turi normalaus svorio KMI.

Aišku, KMI yra daugiau naudojamas struktūrizuotai rizikos grupių kategorizacijai, bei nėra pripažįstamas kaip galutinė individo sveikatos diagnozė, kadangi KMI tikslumas gali būti iškreiptas tokių faktorių kaip fitneso lygis, raumenų masė, kaulų struktūra, individo lytis ir net tautybė. Nepaisant to, KMI dažniausiai apytiksliai teisingai nurodo, kokių negalavimų rizikos zonoje yra individas – jau aukščiau minėta Pasaulio sveikatos organizacija plačiai rekomenduoja KMI naudojimą medicinos įstaigose. Yra įrodyta (arba bent jau plačiai pripažįstama), kad kai KMI>30 (nutukimo kategorija), individas yra labiau lnkęs susirgti įvairiomis ligomis, pvz., daugiau kaip 3 kartus padidėja rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, tulžies pūslės akmenlige, hiperlipidemija, apsunkintu kvėpavimu, miego apnoja (kvėpavimo sustojimu); 2–3 kartus padidėja rizika susirgti koronarine širdies liga, hipertenzija, osteoartritu; iki 2 kartų padidėja rizika atsirasti vėžiui, vaisingumo sutrikimams, juosmens skausmams, nėštumo sutrikimams.

Tad – valgykime sveikai: valgykime vegetariškai!

PASTABA: šis straipsnis tėra šiuolaikinės medicinos požiūris į sveikus kūno masės standartus; autorius asmeniškai neturi nieko prieš žmones su viršsvoriu ar valgymo sutrikimais.

***

iliustracija: sąžiningo naudojimo, nhlbisupport.com

9 responses

  1. Žaviuosi žmonėm, kurie maitinasi sveikai. Bet man nuolat sportuoti yra paprasčiau nei nuolat sveikai maitintis, todėl renkuosi pirmąjį variantą.
    Nukrypstant nuo temos. Mane labai suneramino toks platus normalaus kūno svorio diapazonas. Pvz., jei mano ūgis 170, o aš sveriu 72 kg ( KMI – 24.9), tai skaičiuoklė sako, kad viskas su manimi OK. Su kuo aš absoliučiai nesutinku. 72 kg yra norma??? C’mon. Spėju, kad tuo atveju mano rūbų dydis būtų koks 44, arba XL-XXL.
    Ką noriu pasakyti? Kad tokia nuolaidžiaujanti skaičiuoklė yra grėsmė žmonijai:) Ne, rimtai. Mitybos specialistai ar kas ten atsakingas, turėtų iš esmės peržiūrėti tą skaičiavimo sistemą ir pavadinti daiktus tikrais vardais.

  2. Iki mūsų kaip visada viskas ateina pavėluotai. Tuo tarpu kai vakaruose jau pradedama ataisakyti KMI, mes tik dabar jį pradedam garbinti :)

    Šiuo metu ant bangos yra body fat percentage. Deja jo neina pamatuoti be papildomų prietaisų. Bet vistiek patarčiau pasidomėt ;)

  3. @Blondie
    Na, visų pirmą, KMI=24.9 yra praktiškai ant ribos: pridėk dar pusę kilogramo (pagal tavo duomenis), ir KMI=25.1, kas formaliai priklauso jau lengvo viršsvorio kategorijai – tad nenuostabu, kad tau nepatinka tavo svoris (nors aš tai asmeniškai manau, kad žmogus apskritai neturi nervintis dėl savo svorio, nors ir stengtis gyventi sveikai).
    O šiaip, tarkim, tavo 170 cm ūgio normalaus KMI diapazonas yra nuo 54 iki 72 kg, ir tai man atrodo visai logiška: asmeninio svorio svyravimams turi būti palikta vietos, ir 18-kos kg diapazonas (tavo duomenims) nėra žiauriai daug: per savaitę, manyčiau, labai pasistengus galima bent pusę to svorio įgyti arba prarasti.
    KMI standartai, beje, kiek man žinoma, buvo sudaromi istoriškai progresyvėjant medicinos mokslui, ir šiuo metu atsakinga už KMI standartus institucija yra Pasaulio sveikatos organizacija.

    @Karolis Pocius
    KMI yra tik apytikslis normalios kūno masės apskaičiavimo metodas, tačiau tikra tiesa, kūno riebalų procentinio kiekio metodas yra tikslesnis – parašiau apie KMI, nes labiau nusimanau jame, pirma, o antra, kūno riebalų kiekis nėra taip paprastai apskaičiuojamas, ko nepasakysi apie KMI.
    O šiaip, niekas KMI metodo, kaip sakai, neatsisako, ir Lietuva niekur nevėluoja:
    Due to its ease of measurement and calculation, it is the most widely used diagnostic tool to identify obesity problems within a population. (http://en.wikipedia.org/wiki/Body_mass_index)

    / Sigurdas

  4. Visų pirma tai norėčiau pastebėt, kad wikipedia nėra pats geriausias šaltinis, dėl akivaizdžių priežasčių.

    O šiaip tai nesiginčysiu. Turbūt KMI tikrai plačiau naudojamas, nors ir yra gan netikslus.

  5. Veganas>
    “tad nenuostabu, kad tau nepatinka tavo svoris”
    Aš suponavau “jeigu…jeigu”, 72 kg buvo virtualus pavyzdys. 72 kg nėra mano asmeninis svoris, nu:) Jei būtų, tai sėdėčiau ant dietos ir ant treniruoklio 24/7, o ne prie kompo:)
    “18-kos kg diapazonas (tavo duomenims) nėra žiauriai daug: per savaitę, manyčiau, labai pasistengus galima bent pusę to svorio įgyti arba prarasti.”
    Jei manai, kad 9 kg galima per savaitę prarasti, tai aš nustebusi. Šiaip per savaitę sveika priaugti arba netekti 0,05-1 kg svorio. Jei daugiau, tai nėra normalu.

    Karolis> aišku, kad KMI nėra tikslu – tiesiog tai yra paprasčiausias būdas paskaičiuoti savo nutukimo laipsnį buitinėmis sąlygomis. Tuo tarpu riebalų matuokliu galima pasimatuoti tik med. ir sporto centruose. Nors nežinau, gal pas ką nors vaistinėlėje ir mėtosi toks prietaisas. Bet kuriuo atveju ne maniškėje.

  6. Bent jau Anglijoje tokie aparatai kainuoja apie 10 svarų, kas būtų apie 40 litų. Jei tau tikrai rūpi tavo sveikata, manau tokia suma į bankrotą nenuvarytų. Juolab, kad beveik visi (bent jau mano draugai) svarstykles turi. O šiaip naujesnės ir mandresnės svarstyklės turi tuos riebalų matuoklius.

  7. @Blondie
    Aj, nu sorry, ne taip supratau tave dėl tų 72 kg. Kas liečia svorio svyravimus, na taip, 8 kg per savaitę prarasti tikrai nėra normalu, nebent visiškai badaujant (todėl ir sakiau, „labai pasistengus“). Tačiau 18 kg diapazonas normaliam KMI vis tiek man atrodo logiškas: juk mes visi esame fiziškai skirtingi žmonės, su skirtingom kaulų struktūrom, raumenų masėm, ir t.t.

    @Karolis
    Wikipedija nėra tobuli, tiesa.
    Tačiau ar gali man nurodyti objektyvesnį šaltinį, lengvai suprantamą vidutiniam vartotojui ir kartu turintį nuorodas į mokslinius tyrimus?

    / Sigurdas

  8. Na va. Visada įsivaizdavau tą riebalų matuoklį kaip kaliperį (suspaudžia odos raukšlę), nes toks daiktas tai brangokas (pagooglinus LT pirmasis variantas kainavo ~600 Lt). O pasirodo, dar yra kitokie matuokliai: tie, kur integruoti “mandresnėse” svarstyklėse, ir atskiri matuokliai, veikiantys pagal “biolektrinės pilnos varžos analizės metodą”:) Tai pastarieji kainuoja 200 Lt.
    Net neįsivaizdavau tokios įvairovės. Ačiū, Karoli, kad apšvietei:)

  9. Persiprašau, tačiau aš, turėdama panašius duomenis į pateiktus tavo, Blondie, pavyzdyje bei nesportuodama dėviu M dydžio viršutinius drabužius ir 40 dydžio sijonus/kelnes (platūs klubai, t.y. kriaušė). Atkreipk dėmesį – dėviu, o ne įsispraudžiu, tad toli gražu čia iki XL ar XXL.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: