Gruodžio 10-toji – tarptautinė gyvūnų teisių diena


cc„Gerbk gyvūnų teises“ | Vieną iš gyvūnų teisių aktivistų akcijų Lietuvoje.

Gruodžio 10 d. (trečiadienį), 11-osios pasaulinės gyvūnų teisių dienos proga, iniciatyvinė grupė „Gerbk gyvūnų teises“ rengia tylią akciją, kuri vyks:

  • Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje (buvusioje Savivaldybės a.), nuo 17 iki 18 val.
  • Kaune, Miesto sode, nuo 17 iki 18 val.

Jau 11 metus iš eilės gruodžio 10-toji pasaulyje minima kaip gyvūnų teisių diena. Jos metu visi kviečiami skirti bent truputį laiko gyvūnų problemoms, pagalvoti apie savo elgesį su kitomis gyvomis būtybėmis ir pasvarstyti, ar nereikėtų kažko keisti.

Su gyvūnais dauguma iš mūsų susiduria mažiausiai keletą kartų per dieną. Gyvūnai būna čia pat mums pusryčiaujant, pietaujant ir vakarieniaujant. Jie keliauja kartu kai išeiname pro duris, mes juos matome parduotuvėse, restoranuose… Praktiškai visur. Žinoma, dažniausiai tai nėra kvėpuojančios gyvos būtybės, o jau paverstos į maistą, avalynę, drabužius ar kitus daugelio naudojamus daiktus. Ne paslaptis, kad mėsos, odinių batų ar kailinių negautume neatėmę gyvybės karvei, kiaulei ar lapei, tačiau neretai tai tiesiog įprasti kasdieniški gaminiai, kurie su gyvūnais nesiejami ir apie tai daug negalvojama. Dar rečiau susimąstoma, ar toks žmonijos elgesys tinkamas. Galbūt mes galėtume gyventi kitaip, nesukeldami skausmo gyvūnams ir jų nežudydami? Apie tai ir kviečiama pagalvoti gyvūnų teisių dienos metu.

Didžioji dauguma žmonių sutinka, kad neturėtume be svarios priežasties gyvūnams sukelti skausmo ar juos žudyti. Tuo pat metu gyvūnai yra naudojami patiems įvairiausiems tikslams ir milžiniškais mastais. Per metus pasaulyje vien maistui nužudoma daugiau nei 52 milijardai sausumos gyvūnų. Tai 143 milijonai gyvūnų per dieną, 6 milijonai per valandą, 100 000 per minutę arba kone 1600 kiekvieną sekundę. Didžioji dauguma jų užauginami intensyviu būdu didelėse fermose ir iki skerdyklų gabenami ilgus atstumus. Kadangi gyvūnai auginami siekiant gauti kuo didesnį pelną ir tėra tik ekonominiai vienetai, jiems suteikiamos pačios paprasčiausios sąlygos. Labai dažnai gyvūnai negali patenkinti daugumos savo poreikių, gyvena apgailėtinomis sąlygomis, patiria skausmą.

Laukiniai gyvūnai taip pat neišvengia žmogaus rankos. Statistikos departamento duomenimis, vien Lietuvoje kasmet oficialiai sumedžiojama virš 100 000 gyvūnų, o didesnėse pasaulio šalyse šis skaičius gali išaugti ir kelis tūkstančius kartų (pavyzdžiui, JAV jis siekia 200 milijonų). Ne visi medžiojami gyvūnai miršta greitai. Nemaža dalis jų yra sužeidžiami, jiems tenka kankintis kelias valandas ar net dienas.

Milijonai gyvūnų visame pasaulyje naudojami medicininiams, produktų bandymams ar mokymo tikslams. Jie uždaromi ankštuose laboratorijų narvuose, užkrečiami ligomis, žalojami, nuodijami įvairiomis medžiagomis, švitinami radiacija ar patiria kitokį fizinį bei psichologinį poveikį. Jeigu gyvūnai nemiršta bandymo metu, jie nužudomi iš karto po jo arba paliekami kitiems kartams.

Daugybė gyvūnų naudojami ir žmonių linksmybėms. Kone kiekvienoje šalyje galime rasti zoologijos sodų, cirkų, delfinariumų, organizuojamų žirgų ar šunų lenktynių. Kitur vykdomos gyvūnų kautynės, korida, rodeo ir panašios pramogos. Šiems tikslams naudojami gyvūnai neturi laisvės patenkinti esminių savo poreikių ir dažnai kenčia dėl jiems nenatūralių sąlygų, suvaržymų arba, atvirkščiai, per didelių fizinių krūvių. Daugybė jų yra nužudomi vos tik liaujasi nešę pelną arba perduodami kitiems išnaudotojams.

Kasmet pasaulyje gamtoje sugaunama arba ankštuose garduose užauginama apie 40 milijonų kailinių žvėrelių. Jie nužudomi dujomis arba elektros srove vien dėl mados.


cc „Gerbk gyvūnų teises“ | Klaipėdoje veikia labai kūrybiški aktyvistai.

Dauguma mūsų pasisako prieš bereikalingo skausmo gyvūnams sukėlimą ar jų žudymą. Tai reikštų, kad aprašyti milijardai kasmet nužudomų gyvūnų miršta tikrai dėl svarbių priežasčių ir mes neišvengiamai priversti tai daryti, nes neturime jokių alternatyvų. Bet ar tikrai taip? Ar mums būtini rūbai, dėl kurių kažkas kentėjo? Ar mums neišvengiamai reikalingos pramogos, kuriose gyvūnai per prievartą paverčiami juokdariais? Argi mes neišgyventume be dar vienų kvepalų ar indų ploviklio, kurie išbandyti su triušiais ar pelėmis? Ar tikrai mes susirgtume ir numirtume, jeigu vietoje dešros pusryčiams suvalgytume grikių košės? Kad ir kaip žiūrėtume, nė vienoje iš šių situacijų gyvūnų naudojimas nėra būtinas, ir priežastys glūdi tik madoje, tradicijose arba mūsų įpročiuose. Visa tai galima pakeisti, jeigu tik mes to norėsime, ir tam nereikia nieko ypatingo: nei daug pinigų, nei laiko, nei dalyvavimo vienos ar kitos organizacijos veikloje. Gyvūnai yra čia pat, aplink mus, kiekvieną dieną, todėl ir pokyčiai priklauso nuo kiekvieno asmeniškai. Kaskart susidūrę su gyvūnų naudojimu turėtume klausti, ar tikrai tai neišvengiama, ir ar nėra jokio kito kelio pasiekti norimą rezultatą. Neretai alternatyvos taip pat yra čia pat, aplink mus, nesunkiai pasiekiamos ir draugiškesnės tiek gyvūnams, tiek ir mums patiems. Pabandykime jas atrasti ir paversti kasdienybe.

bhaji-bazaarMaistas – atraskite veganišką (augalinę) mitybą. Knygynuose ar internete galite rasti receptų knygų kaip gaminti pilnaverčius valgius be mėsos, kiaušinių ir pieno. Nebūtina mitybą pakeisti per naktį, galite atradinėti naujus receptus ir skonius po truputį.

Apranga – nepirkite kailinių ir ieškokite striukių be kailio papuošimų. Žvilgtelkite į batų etiketes ir vietoje odinių batų rinkitės medžiaginius arba pagamintus iš dirbtinės odos.

Pramogos – leiskite laisvalaikį neremdami renginių, kuriuose naudojami gyvūnai. Verčiau stebėkite gyvūniją jiems natūralioje aplinkoje – renkite išvykas į gamtą.

Buities prekės – rinkitės gaminius, kurie nebuvo bandyti su gyvūnais. Ši informacija dažniausiai aiškiai užrašoma ant pakuotės.

***
Foto: cc equality (nr.2), Meanest Indian (nr.4)

10 responses

  1. Tas Simo Sadisto poelgio traktavimo principas kartais pasiekia protu nesuvokiamus mastus: jei pamenate, buvo toks šuo Laika, kurią rusai išskraidino į kosmosą; Laikai, Sovietų Sąjungos didvyrei, kaip vėliau buvo išsiaiškinta, nebuvo lemta grįžti gyvai, nes Sputnikas II nebuvo sukonstruotas grįžimui; Laika mirė per porą valandų būdama orbitoje, nuo karščio ir streso (nepaisant to, eksperimentas buvo pripažintas sėkmingu, nes šuo įrodė, kad galima išgyventi ir nebūnant Žemės atmosferoje, tiesiog Laikos Sputnik’as turėjo techninių gedimų termokontrolės sistemoje). Dėl Laikos naudojimo eksperimente, bei jos mirties, pasaulyje įvyko nemažai protestų, o Jungtinėje Karalystėje visi šunų savininkai buvo net paraginti prisiminti Laiką per tylos minutę! Ir, aišku, nemažai žmonių turbūt taip ir padarė, pagerbė Laiką, pasipiktino ant rusų, mat aj kokie bešidžiai jie ir taram-param… bei ramiai sau grįžo prie vakarienės su patiekalais iš 143 milijonų nužudytų per 1 dieną gyvūnų! Kartais tikrai sunku įsivaizduoti, kad daugeliui žmonių sąvoka „nuoseklumas“ gali būti pažįstama.

  2. Tikrai taip – sutinku dėl nuoseklumo. Dėkokite savo tėvams, kad valgė tuos gyvūnus ir sugebėjo kažkokiu mistiniu būdu jums atsirasti šiame pasaulyje.

  3. hmm, o kaip su augalų teisėmis? tai irgi gyvybės forma, kurios niekas nepastebi ir neįvertina. Pavyzdžiui, numindžiotas takelis – kaip jame augantiems augalams jaustis… Beje, valgydami morkas, naikinam atskirus gyvus individus, kad ir kokie nepanašūs į mus jie būtų…

  4. dirbtinė oda… kiek mes pakenkiame tiems patiems gyvūnams ir augalams, kol pagaminame tą dirbtinę odą… Aišku gamtai kenkia ir natūralios odos apdirbimas, bet nežinia, kas labiau…

  5. aš čia rimtai su tais augalais, neironizuoju. Gėlių auginimas vazonėliuose, beje, prilygsta gyvūnų laikymui narvuose. Aišku ir tiems ir tiems gali būti sudarytos geros sąlygos.

  6. @Vilniaus Meras
    Tikrai dėkojam savo tėvams. ;) Bet kartu galima ir pakeisti tokias tradicijas ar įpročius, kurie sukelia vis daugiau nepritarimo ir kontroversiškumo visame pasaulyje, kaip ir vergovė, buvusi legali ir aktyvi prieš porą šimtmečių, jaunesnių kartų buvo pripažinta nuodeme ir nusikaltimu.

    @Karinajacko
    Į tavo klausimą dėl augalų teisių jau yra atsakymas ;) Beje, niekada nepatikėsiu, kad tau būtų tas pats: nužudyti karvę savo rankomis, ar suvalgyti morką.
    Dėl dirbtinės odos – dalis tiesos, žinoma, yra tame, kad bet kokia pramonė turi neigiamą efektą aplinkai, šalia gyvenantiems gyvūnams, vabzdžiams… Tačiau vis tik mastai skiriasi: vienu atveju yra specialiai auginamas gyvūnas mėsai, vilnai, odai, ir pan., o kitu atveju (dirbtinės odos gamybos procese) netiesiogiai gali (o gal ir nelabai) būti pakenkta ekosistemai aplink bei gyvenantiems joje.

  7. Karinajacko, augalai nėra jaučianti gyvybės forma ir todėl neina kelti jų gerovės klausimo. Jie nejaučia skausmo ar malonumo, neturi jausmų ir nepasižymi daugybe kitų gyvūnams būdingų savybių, kurios leidžia kalbėti apie būtybės individualius poreikius. O kai nėra poreikių, tai negalima kalbėti ir apie teises, kurių esminė funkcija yra ginti individo interesus.
    Be to, jeigu žiūrint vien tik teoriškai, kokį praktinį sprendimą pasiūlytum norintiems visiškai išvengti augalų naikinimo? Kaip pats(pati) tai įgyvendini praktikoje, jeigu esi susirūpinęs(-usi) augalų naikinimu?

  8. Sigurdai, suvalgyti morką tikrai lengviau nei karvę. Na, bet kiaušinį į keptuvę sudaužiu per daug nesukdama galvos, kad iš jo galėtų išsiristi viščiukas.
    Svarbiausia, manau, stengtis, kad gyvūnai gyventų gerose sąlygose, kol yra gyvi.

    Linai, dėl augalų: http://www.lrytas.lt/-12082485751206006700-p1-%C4%AFvairenyb%C4%97s-%C5%A1veicar%C5%B3-ekspert%C5%B3-komitetas-augalai-verti-pagarbos.htm

    Dėl jausmų – yra jausmai, ir yra emocijos – jausmų išraiškos. Augalai neturi mums suprantamų emocijų, bet ar neturi ir jausmų?

    Kaip prisidedu prie augalų gerovės? Stengiuosi nemindžioti žolės, retai pirkti skintas gėles.

    Kokie yra gyvūno individualūs poreikiai? Maistas, vanduo, šviesa, oras, pakankamai erdvės. O augalo? Beje, kaip su kiaušiniais? Sliekais ir kitomis kirmėlėmis?

    O dėl audinių – ar šilkas leistinas? O vašką galima naudoti? Medų valgyti?

    Beje, girdėjau, jog esama ir tokios veganų pakraipos, kurie ir augalus ne bet kokius valgo, o tik tai, kas nežaloja pačių augalų – vaisius (augalai juos tam ir augina, kad kas nors juos suvalgytų ir paskleistų sėklas), lapus, palikdami patį augalą augti toliau.

  9. Kaip jau rašiau anksčiau, taip, augalai neturi jausmų. Jie, pagal dabartines mokslo žinias, nėra jaučianti gyvybės forma, t.y. jie nėra sąmoningi, nemąsto, neturi norų, nejaučia skausmo ir t.t. Kad ir ką padarytum medžiui, jis dėl to nekentės, nes tiesiog neturi tokios fiziologijos, kuri jam leistų kentėti. Be to, pagalvok ir iš evoliucinės pusės – kam gyvai būtybei turėti gebėjimą jausti skausmą, jeigu ji negali jo išvengti? Dėl jausmų neturėjimo, augalai neturi ir poreikių – yra tik tam tikros jiems būtinos sąlygos, kuriose jie gali augti, bet nėra nieko, ko augalas norėtų pats iš savęs. Taip yra todėl, kad norų ir poreikių turėjimui reikalinga nervų sistema ir mąstymas.
    Nei kiaušinių, nei šilko, nei vaško, nei medaus gyvūnų teisių šalininkai nenaudoja. Tai jie daro ne dėl pačio galutinio produkto, kuriam, žinoma, jokio skirtumo kaip jis bus panaudotas, o dėl to, kad jų gamybos metu buvo išnaudojami gyvūnai.
    Jeigu esi taip susirūpinusi augalais, kodėl nesi tavo paminėta vaisavalgė? Ar nemanai, kad truputį nelogiška kitus užsipulti dėl augalų nesirūpinimo, o pačiai kasdien juos naudoti?

  10. Vienos iš akcijų atgarsiai:
    http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/tylos-valanda-uz-gyvunus-189230/url
    O čia – kaip tai darė kitur (Ispanijoj).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: