Nemokamas maistas, #2

Kaip jau buvo rašyta spalio mėnesį, pasaulyje susidaro milžiniškos maisto (ir ne tik) atliekos. Yra kažkas keisto tame, kad vienoje pasaulio dalyje šiukšlių konteineriai prisikrauna vis dar kuo puikiausiai valgomu maistu, o kitur žmonės krenta kaip musės neturėdami ko valgyti. Žinoma, ką ten paprastam lietuviui iki badaujančio afrikiečio – gi net ekonominė krizė dabar, nei naujesnės mašinos nusipirkt neįgalime, nei į kiną ar šokius nenuesi taip dažnai. Tačiau pasaulis turbūt nebūtų toks įdomus, jei visi būtume panašūs – vis tik yra tokių žmonių, kuriems ne savo problemos – ne vis vien, nes, galų gale, nemaža badaujančių šalių rūpėsčių dalis atsirado būtent dėl „civilizuoto“ pasaulio politikos ir ekonominio Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos išnaudojimo – gal mes, kurie ne Vakarų politikai ir ne kariūnai, ne patys kalčiausi (mes tik remiam kai kuriuos verslus perkant daiktus, pigiai pagamintus Trečiojo pasaulio šalyse, kur darbuotojai dažnai neturi jokių garantijų ir gauna daugiausiai šimtadalį nuo pagaminto produkto kainos), tačiau mes visi esame tam tikros kultūros dalis, ir yra visai normalu nesigėdyti ar nesibaidyti tam tikro atsakingumo už savo valstybės politiką ar net už savo tradicijas.

Tokių žmonių, kuriems ne vis vien, visalaik yra tarp mūsų  – ir tai nėra vien (ir net ne daugiausia) turtuoliai, kurie sąžinės prabūdimo minutę ištraukia keletą savo milijonų ir labdaringai suteikia juos tiems, kuriems to labiausiai reikia. Tai ir nėra vien tas keletas nuoširdžių politikų, kurie moka ne tik didinti sau algas ar suteikinėti premijas vienas kitam, bet ir iš tiesų rūpintis piliečių gerove. Tai ir nėra vien socialiniai darbuotojai ir labdaringos bei žmogaus teisių organizacijos, kurių pastangų dėka pasaulis nėra toks beviltiškas.

Tai – paprasti žmonės, kaip jūs arba aš, kurie tiesiog padarė keletą sprendimų savo gyvenime, arba kurie nuosekliai gyvena tokį gyvenimą, kurio pagrindas yra materialinių vertybių atsisakymas.  Jie – tylūs revoliucioneriai, savotiški herojai. Juos stipriai vienija troškimas sumažinti pasaulio atliekų kiekį bei kuo ekonomiškiau panaudoti turimus išteklius – praktikoje tai dažnai reiškia produkto, jau skirto sąvartynui, panaudojimą iki tokio lygio, kai jis jau tikrai negali būti panaudotas.

Vienas įprastų tokių žmonių bruožų – rausimasis šiukšlėse.

Juos dar vadina fryganais. Nors vieni fryganai labiau akcentuoja gyvenimo „nemokamai“ puikybę, kai nereikia nei maisto pirkti, nei baldų ar kitų daiktų, kiti aiškiai pabrėžia socioekonominius ir ekologinius tokio gyvenimo pliusus boikotuojant pirkimo maniją, t.y. visą tą konsumerizmą, kuriuo persmelkta mūsų išlepinta visuomenė.

Juos galime vadinti tyliaisiais herojais todėl, kad jų nematome kasdien per televizorių, apie juos neskaitome laikraščiuose – tačiau jų įtakos pasauliui negalime neįvertinti – jie padeda mums suprasti, kad kalnas šiukšlių, kuris auga nors ir ne mūsų kieme, bet kažkur netoliese, stiprioje ir sąmoningoje visuomenėje negali turėti alternatyvos augti amžinai  – sprendimai turi būti rasti, o ir bet koks šiukšlių augimo sulėtinimo būdas yra sveikintinas.

Mes gerai gyvename. Taip, net ir Lietuvoje. Jei mes esame gerai aprengti, turime kompiuterį namuose, pačius namus – ar yra morališkai teisinga skųstis tuo, kad viskas neva visada yra blogai? Ar mes iš tikrųjų žinome, kas yra tikrai blogai? Neseniai kalbėjau su pažįstamu iš Čilės – jis man papasakojo, kaip jam prieš kažkiek metų gyvenant Pietų Amerikoje, praktiškai ant jo rankų mirė jo draugas; priežastis to – maisto trūkumas. Man tai buvo protu nesuvokiamas dalykas – visą savo gyvenimą turėjau ne tik pakankamai maisto, bet ir puikų jo pasirinkimą: nuo visos vietinės produkcijos ir valgių įvairovės iki importinės egzotikos. Valgiau tai, ką norėjau, ir tada, kada norėjau.

Po šito pokalbio pradėjau visai kitaip vertinti maistą. Maistas yra būtiniausias dalykas žmogui, kaip ir bet kuriam gyvūnui, ir jei šiuo būtiniausiu dalyku nėra aprūpinti vieni žmonės, tuo tarpu kai kiti išmeta trečdalį viso pagaminto maisto lauk (vien vidutinis švedas išmeta apie 100 kg maisto per metus), tai yra pirmas požymis to, kad su šia sistema kažkas negerai.

Tad pradėjau matyti maistą ten, kur paprastai matomos atliekos. Visa tai ir pastumėjo mane prie tam tikro dar vieno eksperimento mano gyvenime, kai susidomėjau maisto paieška konteineriuose grynai iš ekologinių sumetimų, nors mažiau pasiturintiems tai yra ir puikus būdas neleisti savo piniginei beviltiškai ištuštėti. Pradėjau viešą surandamo maisto dokumentaciją – http://picasaweb.google.com/sigurdas/DumpsterDivingFreegan – kad būtų įrodymas skeptikams, galbūt manantiems, kad gerų dalykų žmonės (parduotuvės) neišmeta.

Pasirodo, raustis konteineriuose nėra taip jau blogai:

Ir pabaigai – trumpa reklama, kurią sukūriau projektui Trashwiki, skatinančiam atsakingesnį požiūrį į tai, kas yra išmetama:

Prieš  išmesdami kitą kartą kokį nors daiktą ar maisto produktą, pagalvokime, ar tikrai jo jau nebepanaudotume?

16 responses

  1. aš tai vis galvoju, ar lietuvoje toks dalykas įmanomas. nes labai skeptiškai į tai žiūriu – juk lietuvoje prekybos centrai laiko prekes prekystaliuose iki tol, kol jos tikrai supūva. o jei baigiasi kokio produkto galiojimo laikas, tai nemeta, o tiesiog padaro išpardavimą. ar kam nors tekę ieškoti maisto lietuviškųjų centrų konteineriuose?
    tas pats ir su žmonėmis – žmonės lietuvoje taupymo sumetimais viską laiko iki supuvimo. todėl, kas atsiranda konteineriuose, vos pamaitina kelis kiemo benamius.

    bet ačiū už šio pragyvenimo būdo aprašymus, jau sudominau vieną draugę, kuri gyvena londone ir taupo pinigus :)

  2. Išmeta visi prekybos centrai, kurie nedaro nukainojimų. Šiuo metu pagrindiniai yra Rimi ir IKI. Bet tai nėra griežta taisyklė. Kartais ir kitų prekybcentrių konteineriai būna šio to verti :-)

  3. Kažkada seniai seniai teko man pavalgyti iš lietuviškų konteinerių, tiksliau tariant , iš rimi prekybcentrio konteinerių. Pavyzdžiui visai nieko mišrainių galima pasirinkti, jas gražiai sustato, bent jau taip buvo tą sykį. Tik vat aš truputėlį neapsižiūrėjau kokio šviežumo ta mišrainė, pamenu kad kepta duona su pupelėmis, o ji buvo gera savaitėlė išėjus iš galiojimo, tai turėjau bėdų su pilvu visą mielą savaitėlę ir be antibiotikų niekas nepadėjo. :)
    Mano patarimas, tiems kurie valgo iš konteinerių būtų, jog reikia pasižiūrėti galiojimo datą. O dar atsimenu buvo burokėlių mišrainės ir tik viena diena iš galiojimo išėjus….

  4. benamis – na, parduotuvines misraines tai tikrai rizikingas dalykas, net su geru galiojimu (:

    man nuotraukos su maisto kalnais paliko tikrai neisdildoma ispudi. kvaili zmones.. o prekybcentriai tai puikiai gi galetu ta maista kad ir i labdaros valgyklas nuvezt, negi gaila?

  5. ankščiau tikrai “Iki” prekybos centras dalindavo labdarai prekes su pasibaigusiu galiojimu ar neturinčias prekinės išvaizdos. Dabar, manau, bent jau su pasibaigusiu galiojimu – nebedalina, nes bijo teisinės atsakomybės. Tarkim kas nors apsinuodytų maistu, kurį gavo už dyką, o jo vartojimo terminas jau buvo pasibaigęs. Manau, jis galėtų paduoti tą prekybos centrą į teismą už sveikatos sužalojimą.

    Dar viena problema – konfiskuotų prekių išmetimas. Kažkada, atsimenu, buvo išpiltas kontrabandinis cukrus, o juk jį laisvai galima buvo po vaikų namus, senelių pensionatus, ligonines išvežioti – jis buvo geros kokybės, tik įvežtas nelegaliai (aišku tai netinka, kai maistas pripažįstamas netinkamu vartoti, nes jame randama kenksmingų medžiagų).
    Taip pat – drabužių ar kitų daiktų su padirbtomis etiketėmis naikinimas – juk etiketes galima nuimti, o drabužius taip pat atiduoti tiems, kam jų reikia.

  6. karinajacko, su konfiskuotu turtu yra labai suktas reikalas. daugybė diskusijų dėl to kilę, ar nevertėtų geriau to gėrio padovanoti tiems, kam reikia. tačiau tai teisiškai neįmanoma, nes tada žmonės pasinaudotų šią galimybe ir perduotų prekes saviems. vienžo, taip užkertamas kelias machinacijoms.

  7. “Milano policininkai nusprendė išdalinti neturtingiems miestiečiams 40 kilogramų juodųjų ikrų, praėjusį mėnesį konfiskuotų iš dviejų kontrabandininkų, sekmadienį pranešė agentūra „Reuters“.”

    http://www.delfi.lt/news/daily/hot/article.php?id=19745841

  8. siuksliu vovere | Atsakyti

    net nznau ka pasakyt… pradejus vogt is konteineriu, sunku sustot :D pasidaro iprotis isvis rankiot siuksles visokias… irgi savotiskas materializmas…

  9. Hi, my name is Lina and i live in Stockholm. I didn’t understand much of the text on this page but I did see your pictures on the founds you did while dumpster diving. I’m doing a project in school about freeganism/dumpster diving and I wondered if maybe I can join you some time when you go out dumpster diving. I don’t really have any experience of it and it would be great to have some help from people who seem to know what they are doing.

    Hope for an answer
    Take care
    Lina

  10. Klausyk, o kaip ten su įstatymais? Gyvenu Švedijoje, dalis baldų prisirinkta nuo konteinerių prie namų, galvoju apžiūrėt artimiausio maisto prekybos centro konteinerius. Sako, filmuojama (tuo tai tikiu) ir rinkti išmestą maistą draudžia Švedijos įstatymai. Ar gali taip būti?

  11. Visko gali būti, tačiau… žodžiu, aprašyta viskas štai čia: http://trashwiki.org/en/Sweden – ir kaip ten su legaliu statusu, ir iš kur baldus tempti. :)

  12. Hello I don t undersant about your language, but I like you
    Satine

  13. […] Per keturis mėnesius Aalborg’o mieste Danijoje praktikavome angliškai vadinamą dumpster diving‘ą. Kitais žodžiais tariant – gelbėjom maistą iš supermarketų konteinerių. Tad centre nuomotame butelyje niekuomet nestigo nei daržovių, nei vaisių. Kadangi gero maisto parduotuvių užkulisuose buvo apstu šiuo užsiėmimu užkrėtėm ir keletą kitų draugų, kurie prieš tai brangioje Danijoje maitinosi tik duona ir sviestu. (ačiū Lietuvos veganams už išsamią intro: #1, #2) […]

  14. Gyvenu Dublino priemestyje. Tai cia, vienoje brangioje prduotuveje, daznai vakare dalina ivairus kepinius, kuriu galiojimas baigiasi kita diena. Jie buna ryte pagaminti ir galioja tik iki kitos dienos. Apsiperki prie kasos, o maloni pardaveja pasiulo pyragaiciu, sudeda juos i krepseli ir padekoja. Smagu. O gaminius, kuriu galiojimas baigsis, tarkim, uz savaites, parduoda tikrai gerokai pigiau.
    O parduotuves, kuriose kainos nedideles, sugeba iskist prekes, kuriu galiojimas baigesi pries du menesius. Neapsiziuriu ir vis tenka atgal pareit ir bartis.
    Dabar galvoju, nejaugi pigiau ismest, nei padalint?

  15. […] jo vertę pagal svorį ir protingą rinkos kainą. 3. Vieną dieną per savaitę leidžiama susiveikti nemokamo maisto (svečiuose pas mamą, prisigrybauti, elgetauti, labdaros valgykloj). […]

  16. […] jo vertę pagal svorį ir protingą rinkos kainą. 3. Vieną dieną per savaitę leidžiama susiveikti nemokamo maisto (svečiuose pas mamą, prisigrybauti, elgetauti, labdaros valgykloj). […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: