Šios ekonomikos gelbėti nereikia


cc slark (1, 2)

Ekonomistė Indrė Kleinaitė pasidalino mintimis apie mūsų ekonominę santvarką ir jos pertvarką atsižvelgiant į darnųjį vystymąsį, žvilgtelkite į LRT.lt straipsnį (dėl viso pikto straipsnis cituojamas ir žemiau, AČIŪ Indrei, kad pranešė apie jį).

Ekonominės krizės akivaizdoje pasigirsta nuomonių, raginančių nebegelbėti žlungančios ekonomikos, o patiems gelbėtis nuo jos.

Atsakingo verslo ekspertė Indrė Kleinaitė teigia, kad gamtą niokojančiai ir socialinę atskirtį didinančiai ekonomikai „kosmetinės“ permainos nebepadės ir siūlo alternatyvą. Ją įgyvendinus valstybė galėtų užsiimti tuo, kam iš tikrųjų sukurta.

Kodėl, Jūsų manymu, dabartinė recesija yra paskutinė? Kodėl kai kurie ekonomistai pataria „ne gelbėti šią sistemą, o patiems gelbėtis nuo jos“?

Nemažai ekspertų pastebi, kad nuolatinio ekonomikos augimo, kurio tikimasi remiantis pasenusiu modeliu, daugiau nebebus. Dabartinė ekonominė sistema niokoja gamtą ir didina socialinę atskirtį. Sistema yra taip užprogramuota, ir kosmetinių permainų, tik laikinai užtušuojančių neigiamas pasekmes, nepakaks. Ne viskas yra blogai senoje sistemoje, tačiau ji nėra ilgalaikė.

Dabartinė kapitalistinė sistema remiasi prielaida, kad ekonomika auga ir ateityje bus didesnė ir produktyvesnė nei šiandien. Dabar ekonomikos augimas jau lėtėja, pasiektos biologinės ribos. Jei ekonomika neauga, nėra jokios motyvacijos investuoti. Sistema „užlūžta“. Pastangos atgaivinti tai, kas sena, ir tai, kas sukėlė krizę, yra beprasmės. Sistemą reikia perprogramuoti iš esmės.

Sakykite, kas konkrečiai yra „nesveika“ senojoje sistemoje? Ką reikėtų atmesti ir ką palikti ateičiai?

Yra kelios esminės problemos. Pirma, neteisingai naudojame ribotus gamtinius išteklius. Dabar su savo planeta elgiamės kaip pasakoje apie žąsį, kuri dėjo auksinius kiaušinius, ir kurią žmogus nužudė, kad galėtų iš jos pilvo išsiimti visus auksinius kiaušinius.

Turėtume išmokti naudoti „palūkanas“ neliečiant „kapitalo“, t. y. naudotis atsinaujinančiais ištekliais. Taip pat turėtume keisti gamybos modelį. Dabar mes paimame išteklius, juos perdirbame teršdami aplinką ir sukuriame daugybę toksinių atliekų. Gamtoje atliekų nėra. Mums reikia stebėti gamtoje vykstančius procesus ir mėgdžioti kuriant procesus ir produktus.

Ateities neturi tokios industrijos, kurios žaloja planetą. Turėtų būti atsisakyta iškastinio kuro, naftos, chemijos pramonės, intensyvios monokultūromis paremtos žemdirbystės, kuri alina dirvožemį, teršia aplinką ir neatsakingai sunaudoja per daug vandens iš giluminių vandens telkinių, kurie, žinome, nėra atsinaujinantys.

Ką pirmiausiai reikėtų daryti, kad ateitis būtų darnesnė?

Žmonijos padaryta žala Žemei yra milžiniška, reikia kuo greičiau lėtinti, stabdyti ir keisti dabartinius destruktyvius procesus. Ekonomiką reikia „dematerializuoti“. Paslaugų teikimas turėtų būti naujos ekonomikos variklis. Juk žmogui reikia ne paties automobilio, o mobilumo. Seni automobiliai turėtų keliauti ne į sąvartyną, o atgal į gamyklas, kur turėtų būti perdirbami naujam gyvenimui, o perdirbimo procesas turėtų turi „energizuojamas“ iš atsinaujinančios energijos šaltinių.

Kaip kita nedarnumo priežastis yra įvardijama akumuliuojamos palūkanos. Kad mūsų finansinė sistema yra absurdiška, iliustruoja pavyzdys „Marijos centas“. Jei Mergelė Marija būtų investavusi vieną centą savo kūdikiui Jėzui su 6 proc. metinėmis palūkanomis, jos investicija būtų augusi taip:

po 10 m. – 0,18 JAV dolerių., po 200 m. – 1,151 JAV dolerių, po 600 m. – 15,258,757,071,928 JAV dolerių. (daugiau nei JAV BVP), o po 2000 m. (jei aukso uncija kainuotų 278 JAV dolerių, tai aukso masė būtų 209 trilijonų kartų didesnė nei Saulės masė).

Jei palūkanos nebūtų sumuojamos, Marijos investicijos vertė po 2000 metų tebūtų 1,21 JAV dolerių.

Trečia problema yra ta, kad mes neteisingai matuojame pažangą. BVP tėra tik ekonominis rodiklis ir neatspindi visapusiško visuomenės gerovės vystymosi. Pasaulyje gausėja ekonomistų, perkratančių konvencinę ekonomikos teoriją ir siūlančių ją koreguoti pagal dabartinę realybę. Labai svarbu įtraukti ekologines ir socialines sąnaudas (angl. true cost economics), o pažangą matuoti pagal alternatyvius gerovės rodiklius, tokius kaip ekologinis pėdsakas arba darnios ekonominės gerovės indeksas.

Ar naujoji pasaulio ekonomika turėtų labiau priklausyti nuo žemės išteklių ar nuo naujųjų technologijų? Jei nuo žemės, tai kaip išvengtume jau susidariusių problemų? Kaip išvengtume nuolat gresiančio bado, nepritekliaus, gyvenimo šia diena jausmo – manau, taip neseniai gyveno ir Vakarai, o panašiai tebegyvena didžioji pasaulio dalis. Kaip užtikrintume stabilumą?

Badą ir skurdą sukelia nesąžininga pasaulio prekybos sistema. Naujoje ekonomikoje svarbu ir racionalus žemės išteklių naudojimas, ir naujos technologijos, kurios leistų kurti naujus procesus, produktus. Tačiau dar svarbiau yra kūrybingumas ir nestandartinis mąstymas, kuris ir užtikrintų darnias inovacijas.

Labai svarbu laikytis darnaus vystymosi principų, kurie, pagal Hermaną Daly`į, yra šie: pirma, negalime išgauti daugiau išteklių nei galime saugiai panaudoti; antra, negalime sutrikdyti jautrios ekologinės pusiausvyros įvesdami produktus, kurie yra svetimi, toksiški ir pavojingi natūraliai aplinkai; trečia, gamta yra gyvybę palaikanti sistema, todėl negalime jos niokoti ir, ketvirta, turime pripažinti, kad visi pasaulio žmonės turi lygią teisę į gamtos teikiamą naudą.

Darnus ekonomikos modelis jokiais būdais negarantuoja utopiškai tobulos visuomenės. Svarbu, kad mes savo veikla nepažeistume gyvybės tęstinumo šioje planetoje.

Kiek suprantu, labdara ir Trečiojo pasaulio skolų nurašymas nėra darnus pasaulio ateities modelis….

Labdara nėra blogas dalykas, tačiau sisteminių problemų spręsti nepadeda. Jei kalbėtume apie labdarą trečiojo pasaulio šalims, tai daugiau naudos toms šalims atneštų pasaulio prekybos sistemos reforma nei teikiama labdara. Trečiojo pasaulio skola nėra tikra skola. Ji turėtų būti nurašyta.

Vakarai yra daug daugiau skolingi vadinamajam Trečiajam pasauliui. Vakarų šalys praturtėjo iš kolonizacijos, prekybos vergais, o dabar nesąžiningai pigiai naudojasi tų šalių ištekliais. O kas atlygins Trečiojo pasaulio šalims už neigiamus klimato kaitos padarinius, už kuriuos yra atsakingos Vakarų šalys dėl neatsakingo vartojimo? Tai ekologinė skola, apie kurią yra mažai kalbama.

Kokių konkrečių priemonių turėtų imtis, pavyzdžiui, Lietuva pradedant įgyvendinti šias naujoves?

Krizė keičia žaidimo taisykles. Šachmatų lentoje vyksta radikalūs „persistumdymai“. Tai nėra blogai, tačiau kai kalbama apie konkrečius žmonių gyvenimus, žmonių, kurie praranda darbus, netenka namų ne dėl savo kaltės, ne dėl to, kad jiems trūksta iniciatyvumo, žinių ir sugebėjimų, ne todėl, kad jie yra tinginiai, o todėl, kad platesnėje arenoje pasikeitė situacija, kurios jie galbūt nesugeba suvokti, nes visą gyvenimą sąžiningai dirbo savo darbą, tuomet vyriausybių vaidmuo tampa labai aiškus.

Būtina kurti naują, palankią aplinkai, darnią ekonomiką, kurioje pasireikštų žmonių sugebėjimas pasirūpinti savimi ir kūrybingumas. Žmonės yra kūrybingi, tačiau kūrybingumui pasireikšti reikalinga palaikanti terpė. Vyriausybės, užuot palaikiusios senos sistemos funkcionavimą, turėtų padėti žmonėms kurti darnaus vystymosi principais pagrįstą ekonomiką.

Sprendimai turėtų būti priimami atsižvelgiant ne tik į finansinius, bet ir ekologinius bei socialinius veiksnius. Tai reiškia, kad Vyriausybė turėtų atsisakyti remtis BVP rodikliu. Šis rodiklis turi būti pakeistas alternatyviais rodikliais, tokiais kaip „ekologinis pėdsakas“ ir/ar darnios ekonominės gerovės indeksas.

Pasak mokslininkų, tyrinėjančių klimato kaitos problematiką, mums liko mažiau nei 100 mėnesių sumažinti ir stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 80 proc. tam, kad išvengtume gyvybės procesų pažeidimo šioje planetoje. Kadangi klimato kaita yra opiausia pasaulio problema, šis laikotarpis galėtų būti orientacinis laikotarpis, reikalingas būtiniausioms permainoms įgyvendinti.

Tačiau, ką konkrečiai rekomenduotumėte nuveikti, pavyzdžiui, Andriaus Kubiliaus Vyriausybei?

Mūsų Vyriausybė turėtų dirbti remdamasi jau minėtais darnaus vystymosi principais. Dabar Vyriausybei tenka sunkus vaidmuo skatinti dabartinį ekonomikos modelį, laviruoti, balansuoti ir daryti kompromisus tarp ekonominių ir ekologinių interesų, kurie yra užprogramuotai konfliktuojantys šiame ekonomikos modelyje, ir tada rūpintis socialiai atskirtais šalies gyventojais teikiant jiems socialinę „išmaldą“ .

Tai tikrai labai sudėtingas uždavinys ir nenuostabu, kad vyriausybėms labai sunkiai sekasi tą daryti. Pritaikant naują mąstymą bei darnumo principus, gali būti nelengva pereinamajame laikotarpyje, tačiau sukūrus tinkamą valdymo mechanizmą, vyriausybės galėtų užsiimti tuo, kam iš tikrųjų valstybės aparatas yra sukurtas – užtikrinti demokratiją, taiką, palankią verslo aplinką, viešųjų produktų ir paslaugų teikimą.

Ūkį galima veikti per mokesčius. Daugiau apmokestinti tai, ko norime mažiau, ir mažiau apmokestinti tai, ko norime daugiau. Daugiau reikia apmokestinti aplinką teršiančią pramonę, ir mažiau reikia apmokestinti ekologinius ūkius, švarią gamybą, paslaugų ir nevyriausybinį sektorių.

Būtina investuoti į atsinaujinančios energijos technologijas. Turėtume griežtai pasakyti „ne“ intensyviai žemdirbystei. Reikia remti mokslą, kuris padėtų mums praktiškai diegti darnias inovacijas.

Pažymėtina, kad už permainas atsakinga ne tik Vyriausybė, bet ir verslas kartu su nevyriausybiniu sektoriumi, taip pat visuomenė. Permainos yra kiekvieno asmeninė atsakomybė.

8 responses

  1. Šiuolaikinio žmogaus mąstymą pakeisti gali, matyt, tik dideli sukrėtimai, kai prieinama riba, kai nelieka kito pasirinkimo, o iki tol…. Viskas sena vaga, be spyrio į užpakalį – niekur nejudėsim…
    Ir anksčiau buvo kalbėta tokiom temom, bet dabar kai krizė prispaudė pradėta kalbėti garsiau. Dabar šios ekonomikos gelbėt nereikia, o anksčiau mūru stovėjo…

  2. tokius straipsnius skaitant telieka pasiūlyti mass suicide, kad ekologiškiau būtų.

  3. Taigi jau yra panašių idėjų :) –> The Voluntary Human Extinction Movement (Vikipedija).
    Tačiau jei rimtai, tai susimąstyti tikrai verta. Dabar gal juokinga, arba viskas atrodo pernelyg bauginančiai, nerealu – tačiau visos logiškos projekcijos į ateitį perspėja mus apie eko(nominę/loginę) katastrofą.

  4. Na, šitas tai drastiškas būdas :D iš tikrųjų kvailas, turėtų vadintis The Voluntary Idiots Extinction Movement. Ir Žemei ir žmonėms bus geriau, kai neliks idiotų… O dėl katastrofos – taip, visi mato, kad ateityje prieblanda, bet kol ta “katastrofa” neateis ir nepasibels į duris ir nepraneš apie savo atvykimą, tol žmogus nežiūrės ton pusėn. Juk čia smagiau, čia šviesiau, čia mcdonaldas ;)

  5. dar šiek tiek info apie darnų vystymąsi: http://aplinkotyra.vdu.lt/index.php?modulis=darnus_vystymasis

    O šiaip, manau, jei žmonės tikrai suprastų realią grėsmę, jie pakeistų savo mąstymą ir elgesį. Dabar kol kas daug kam tai atrodo nerealu, dar žmonės neįsisamonino, kad tai gali pakeisti jų gyvenimą, ir nesupranta, kad tokiu atveju nebūtų net kur ir bėgti ar slėptis…

  6. blaivus protas | Atsakyti

    pirmas dalykas,

    ar ta Indre cia taip pati viska sugalvojo, ar visgi kitu autoriu izvalgom remiasi. truputi nekorektiskas tekstas gaunasi, kai nei vienos nuorodos i originalu saltini. taip nesielgia save ir kitus gerbiantys “ekonomistai”, ypac jei skelbiasi darnios pletros/vystymosi apologetais.
    antra,

    panasiu teoriju salininkai jau nuo New age judejimo laiku (60-tieji) grasina kapitalistines ekonomikos krahu. beda ta kad musu kaime – Lietuvoj niekas nesidomi pasaulyje veikianciai judejimais, skelbiamomis naujomis teorinemis izvalgomis bei paradigmomis, todel ir tokie tekstai atrodo kaip gerb. Indres know how. yra ir panasios teorijos salininku ir jos kritiku. tiesa slypi kazkur ties viduriu…

  7. Na, pirma, taigi tai tėra interviu… klausiama apie jos požiūrį, jinai ir išreiškia savo poziciją. Nuorodos yra dedamos, kai yra aprašomas “original research”, kažkoks vienas įvykis/tyrimas ir pan., o čia gi paaiškinama bendra sąvoka, per asmeninę prizmę.
    Antra, čia nėra kažkokia dar viena New Age hipių teoriją apie ekonomikos žlugimą, o visai logiškas, realus bandymas pertvarkyti šiuometinę ekonominę sistemą, kuri, pagal visas prognozes, jei nežlugs dabar, tai kažkada 80 metų bėgyje. Siūlau žvilgtelti į http://en.wikipedia.org/wiki/Ecological_economics
    Taip, tiesa, atrodo, visada slypi kažkur ties viduriu…. Tik kur tas vidurys? Jei skaitytume, kad šiuometinė ekonomika yra vienas lazdos galas, o apokaliptiškos hipių teorijos apie neišviangiamą greitą pasaulio žlugimą – kitas, tai žalioji ekonomika kaip tik atsistoja kažkur ties viduriu… hm?

  8. kaip turėtų būti įvyks tik tuomet jei kiekvienas pasirūpins savimi nesinaudodamas kitų sąskaita, o kad tai įvyktų reikia skleisti žinias, reikia senus įpročius keisti naujais. o nauja = tai senai pamiršta [gamta] + [globalus mąstymas]. viskas pasitaisys daug greičiau kai genų inžinieriai atras ekologinį geną.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: