Klimato kaita ir žmonės

Švedija. „Aš dažnai užpildydavau visą virdulį, dabar gi aš verdu tiek vandens, kiek man reikia,“ – sako Frida Eklund.

Uganda. Amana Ikuru: „Klimato kaita atnešė daug pokyčių. Anksčiau, kaime į šiaurę nuo čia, mes galėdavome planuoti. Kai gyventojams reikėdavo maisto, jie planuodavo, ką ir kada pasodinti. Paprastai yra lietaus sezonas sodinimo metu. Derliaus nuėmimo metu lietaus neturėtų būti. Taip geriausia: kartais lyja, kartais ne. Šitaip augalai gali atsistatyti. Dabar lyja per daug. Tai sunaikina augalus. Lietus tapo nenuspėjamas. Žmonės nebegali planuoti, ir daugelis pradeda badauti.

Klimato kaita atnešė labai daug lietaus, tačiau šiomis dienomis ir saulė yra per stipri. Taip miršta dirvožemis, o geriamo vandens pakankamai nesusikaupia.“

Didžioji Britanija. „Aš važiuoju į darbą autobusu palikdamas automobilį namie“, –  sako John’as Padget’as.

Filipinai. Joanisa Kamid, 11. Makad’o kaimas Mindanao saloje. Joanisa ir jos klasiokai turi brįsti per upę 3  km pėsčiomis pakeliui į mokyklą. Klimato kaita prisidėjo prie neprognozuojamo upės srauto – bei kartais mirtinų srovių. Nuo 1986 metų keturi vaikai paskendo pakeliui į mokyklą – įskaitant Joanisos brolį Jumar’ą.

JAV. „Aš sumažinau savo termostato lygį tam, kad sustabdyčiau pasaulinį atšilimą,“ – sako Jokūbas Giesecke.

Malavis. Estela Nojo sako: „Orai nėra tokie, kokie jie buvo, kai buvau dar vaikas. Pastebimos didelės permainos. Kritulių nebėra tada, kai mes jų tikimės. Jie turėtų pasirodyti tada, kai kukurūzai plaukėja (auga plaukuoti kuokštai, išsikišdami iš burbuolių) – tai yra tada, kai kukurūzams labiausiai ir reikia vandens. Šiais metais, tenka pripažinti, mes turėjome gero, reguliaraus lietaus, ir gero derliaus. Tačiau jau yra gegužės mėnuo, ir vis dar lyja! Paprastai šiuo periodu mums reikalinga saulė, kad išdžiovintų išaugintus kukurūzus.“

Indonezija. Flora Oki pipirų plantacijoje Tes kaime, Vakarų Timoras. Be audimo, maisto ruošos ir darbo parduodant produkciją, Flora dukart į dieną apsilanko pipirų ir kitų kultūrų plantacijoje.  Flora tikisi, kad kaimas ir toliau puikiai gyvens iš savo derliaus, nors klimatas pastebimai yra pasikeitęs: saulė yra labai karšta, o lietus vėluoja.

Indija. Biswanath sako: „Tiek nelijo prieš 10-15 metų. Klimatas tuomet buvo mums naudingas draugas, tačiau dabar kintantis klimatas tik kenkia mums. Vandens lygis auga kasdien. Lietus šiemet ypač pakenkė. Tokio lietaus niekada prieš tai nebūdavo. Net mūsų seniausi kaimo gyventojai, kuriems yra apie 70-80 metų, sako, kad jie niekada nebuvo patyrę tokio lietingo sezono prieš tai. Šiemet lijo be perstojo net 5 mėnesius. To niekada anksčiau mūsų kaime nebūdavo. Mes taip pat niekada iki šiol nebuvome matę tokių pasiutusių potvynių. Mes turėjome pakankamai blogų potvynių per pastaruosius dešimtmečius, tačiau 2007 metų potvyniai – tai kažkas visai kitas. Daug žmonių prarado viską, ką turėjo.“

Vokietija. „Aš visada važiuodavau visur automobiliu. Dabar mano pagrindinė transporto priemonė yra dviratis,“- sako Christian’as Guthier’is.

Kombodža. Meiy Sau sako: „Kai buvau vaikas, niekada nemačiau tokio užtvindymo. Ne tik man yra neramu, bet visiems. Kas atsitiks tada mano anūkams? Kas atsitiks visų kitų čiabuvių anūkams?“

Bangladešas. Shahanara (45) stovi potvynio vandenyje netoli stovyklos, kurioje ji yra apsistojusi jau penkis mėnesius – nuo to laiko, kai jos namus sugriovė potvynis Puteakhal kaime.

Į klausimą apie oro pasikeitimus ji atsakė:  „Aš praradau namus keturis kartus, kaskart dėl potvynių. Kiekvienais metais, kai mano ir kitų namai yra užtvindyti, yra organizuojamas prieglobstis mokykloje. Prieš 2 metus mano namas buvo atstatytas, tačiau šių metų potvyniai vėl sunaikino jį.

Mano vyras visada dirbdavo žemės ūkyje. Dabar jis neturi jokio darbo. Aš irgi turėjau darbo derliaus nuėmimo sezono metu, taip mūsų šeima galėdavo užsidirbti ir išgyventi, tačiau šiais metais mes neturime kur dirbti. Kur mes eisime dirbti, jei šiais metais jokių pasėlių nėra? “

Kai paklausta, su kokiais dar potvynių ar oro pokyčių poveikiais ji yra susidūrusi, ji atsakė: „Mano virtuvė yra sunaikinta; aš turėjau dvi ožkas, jos abi žuvo. Turėdama ožkas, aš galėjau uždirbti pinigų, bet dabar aš net ir šios galimybės neturiu.“ Ji taip pat pastebėjo, kad vandens lygis kyla, todėl jie vis dažniau susiduria su šio proceso sukeltomis stichijomis…

Kai paklausta, ką ji daro, kad prisitaikytų prie šių pakeitimų, ji atsakė: „Aš kiek atstačiau savo namus, o mano vyras bando dirbti turguje. Ką mes dar galime padaryti? Mes neturime kito pasirinkimo.“

Australija. „Aš prisidedu naudodama energiją taupančias lemputes“, – sako Claire Seaward.

***

Klausimai/Atsakymai:

.

* Kas yra klimato kaita?

.

* Kaip galima kontroliuoti klimato kaitą?

***

foto: cc Oxfam
piešiniai: cc „Gyventi Sąmoningai“

18 responses

  1. Kažkaip labai jau mažos pastangos pakeisti, kai matai (girdi, skaitai?) ką kitiems padaro klimato kaita… bet tai jau pradžia…

  2. hm,
    bet gi klimatas keičiasi tikrai ne dėl žmogaus kaltės. žmogaus įtaka klimatui tesiekia vos 2-3%. visas pasaulis gali metų metus nevažinėti automobiliais – išsiverš vienas ugnikalnis ir žmonių pastangos perniek :) juk tai normalus, daug kartų per žemės gyvavimą vykęs žemės klimato pokytis.
    aišku, džiugu, kad žmonės naudoja mažiau elektros, benzino, etc. visa ta pramonė labai teršia miestus, kuriuose gyvename.

  3. fck, kažkodėl atrodo, jog lietuviai yra per dideli tinginiai/kvaili žmonės, kad kažką BENT jau pradėtų keisti..

  4. @buržujus
    „Nors milijonų metų laikotarpyje planetos temperatūra kito nuolat, pastarasis atšilimas laikomas pernelyg staigiu ir siejamas su žmogaus veiklos paskatintu šiltnamio efektu. Šiltnamio dujos, šildančios Žemės paviršių bei apatinius atmosferos sluoksnius, išskiriamos deginant naudingąsias iškasenas; žemės ūkio, ypatingai gyvulininkystės, veiklose. Šią IPCC išvadą palaiko mažiausiai 30 akademijų ir kitų mokslo bendrijų, įskaitant daugumos didžiųjų industrinių valstybių mokslo akademijas. Nors mažuma mokslininkų išreiškia abejones, absoliuti dauguma sutaria jog temperatūra kyla dėl žmogaus veiklos. (Nors ir mažiau, temperatūros kilimą taip pat lemia ir saulės temperatūros kitimas bei ugnikalniai.)“ [via]

    T.p. žr. „Scientific opinion on climate change“

  5. aš kaip tik atvirkščiai girdėjau – didesnė dalis mokslininkų sutaria, kad žmogaus įtaka yra minimali, o mažesnė dalis sako, kad beveik tik žmogus kaltas :)
    visa tą girdėjau iš al gore, kuriuo po to visiškai nusivyliau.
    daug info sėmiausi iš laidos Climate Wars – labai gera ir gan objektyvi laida apie klimato atšilimą – nagrinėja abi puses ir tyrinėja visas įmanomas galimybes.

    man tai vis tiek įdomiausias sulyginimas su ugnikalniu – nes pagal logiką, jei žmogaus įtaka klimatui tokia stipri, tai kiekvienas išsiveržęs ugnikalnis turėtų žiauriai naikinti aplinką ir privesti žemę iki kataklizmos. tačiau taip nėra. todėl, spėju, ir žmogaus įtaka ne tokia didelė.

    čia tikriausiai bus dar viena amžina kova tarp dviejų stovyklų. tokių stovyklų pasauly pilna įvairiausių, įsitvirtins ir šios :) mėgstu būti per vidurį, bet vis tiek labiau linkstu prie mokslininkų, kurių kreives, stulpelius ir išvadas mačiau – kad tai visiškai normalus žemės klimato kitimas. tačiau lygiai taip pat ir palaikau kitą pusę, nes kitos pusės “žiaurus“ kovojimas prieš klimato atšilimą skatina gyventi ekologiškiau ir mažiau teršti savo aplinką.

    pagyvensim, pamatysim. užpraeita vasara ir žiema buvo visiška tragedija, galvojau jau paskutinioji mūsų žemei atėjo :) tačiau paskutinė vasara ir ši žiema vėl viską atstatė į vėžes. manau, išgyvensim.

  6. Visiškai sutinku su buržujaus nuomone, kad žmogaus įtaka žemės klimato atšilimui sudaro vos 5 procentus, na čia kaip į kurį šaltinį pažiūrėsim.
    manau reikia atskirti su skirtingus dalykus, mano galva, jog yra skirtumas tarp įtakos klimato atšilimui bei ekologiškos gyvensenos.
    Dėl to, kad upės tampa užterštas ir nebegalima jose žvejoti, tas pats su dirbama žeme, šiose vietose tikrai reikėtų pasitempti. Kaip eko produktų auginimas, atsinaujinati energija ir visi kiti geri dalykai mūsų žemei.
    Negi, dabar bandysite nuneigti, jog Lietuvoje nebuvo ledynmečio?
    Aš kaip tiktais manau, jog būtent dabar ateina ne atšilimas (jis jau buvo), o mes įžengiame į atšalimo periodą.

  7. Buržujau ir Benami, tai įdėkite prašom nuorodas į tuos 2-3 ar 5% antropogeninės įtakos klimatui. Būtų įdomu paskaityti, kokie rimti mokslininkai taip įtakavo jūsų supratimui apie klimato kaitą. Ir kaip tie mokslininkai vertinami bendrai pasaulinėje mokslininkų bendruomenėje.
    Nes kaip jau rašiau anksčiau, su nuorodomis, daugiau nei 30 rimčiausių organizacijų, įskaitant IPCC, pripašįsta, kad klimato kaita per pastaruosius keliasdešimt metų vyko pernelyg sparčiai – to anksčiau niekada nebuvo, nors natūralių klimato kaitos procesų būta ir anksčiau.

    Kitą vertus, visada gera yra turėti biškį skeptišką nuomonę. Tiesiog viskas turi būti savo ribose: galima neigti ir tą ir aną, kurti alternatyvias teorijas, bet jei nėra aiškių įrodymų, niekas rimtai į tai nežiūrės.

  8. Na tai kas liečia mano pasisakymą, pagrįsti medžiaga negaliu, nes tai buvo žinios anglų kalba, o kai mano anglų kalba neitin kokia tai nebesurasiu. Bet čia daugiau skamba kaip atmaskė. Ir mano nuomonė lieka nepagrįsta.
    Mano galva kažkas tiesiog kala pinigus iš tokio klimato eskalavimo:knygos, visokie kioto protokolai(na apmokestinom išmetamą co2, o jei viršijam kvotą, nusiperkam dar kažkokių vienetų ir sau palaimingai toliau teršiam), visokios organizacijos,kurių veikla tikrai manau nepigiai atsieina.
    Aš tiesiog siūlau atskirti išmetamo co2 ir šiltnamio efektą nuo gamtos teršimo.
    Šiaip siūlyčiau pasižiūrėti kokį Čekuolio podkęstą apie šiltnamio efektą, ten ir buvo tos mano minimos nuorodos :/
    O Čekuolium aš kažkaip pasitikiu.

  9. Pasitikėjimas IPCC – ne! Čekuoliu – taip! :)

    Iš tikrųjų, Čekuolis nėra klimatologas-mokslininkas. Jis yra publicistikos žmogus, daro tai gerai, profesionaliai, jaukiai, bet tai nereiškia, kad jis nusimano visuose dalykuose puikiai, ir kad visai nedaro klaidų. Mes visi klaidas darom.

    Kiek žinau, Kioto protokolo pagrindas buvo sumažinti šiltnamio dųjų emisijas iš esmės, o ne vien apmokestinti kvotom jau esančias (pastarasis tik kaip tramplynas į pirmajį).

    Žinoma, gamtos teršimas ir šiltnamio efektas yra du skirtingi dalykai. Tačiau turint omenyje tai, kaip veikia šiuometinė industrija + gi tas CO2 iš auto sektoriaus ar metanas bei azoto dioksidas iš gyvulininkystės sektoriaus, gaunasi taip, kad šitie du dalykai kol kas eina koja į koją: ir vanduo/dirvožemis teršiami, ir negeros dujelės išskiriamos. Todėl bent teisingai sako Buržujus, kad visi šitie „skandalai“ dėl klimato atšilimo bent jau skatina žmones gyventi eko-sąmoningiau ir mažiau teršti aplinką.

    P.S. Gal bus įdomu į šį trumpą liet. pdf žvilgtelti: Gavybos pramonė ir klimato kaita.

  10. Sigurdai,
    aš juk nesakau, jog reikia dėti skersą ant draugiškos ekologijos, nes gal ryt mirsiu.
    Bet net ir sumažinus co2, klimatas ir toliau keisis.
    Net ir tie karvyčių ir kitų mėsyčių bezdaliukai neišskiria to “pavojingo“ kiekio co2, sakykime yra lašas jūroje ir nelabai gali paveikti bendrą co2 kiekį atmosferoje.
    Klimato kaita yra natūralus žemės gyvenimo periodas.
    Tas PDF’as nieko tokio per daug ypatingo.
    Juk sutiksi, kad atliekų rūšiavimas, plastiko perdirbimas yra gerai. Aš galbūt norėčiau prekybcentriuose greitai suyrančių vienkartinių maišelių, bet tas dar toli man rodos.
    O priedo dar prisiminiau vieną tokį ekologinį akibrokštą.
    Amzonės miškai ar kažkur ten prie pusiaujo, yra masiškai deginami, tam kad ten būtų galima auginti javus skirtus bio kuro gamybai. Pamąstyk ar ne paradoksas?
    Mūsų planetos plaučiai, kurie “valgo“ CO2 yra kertami, tam, kad būtų sumažintas co2 kiekis.
    Kažkokį straipsniuką šia tema gali rasti lrt.lt archyve.

  11. Savaime aišku, klimatas keitėsi, keičiasi, ir keisis.
    Bet jei tu atidžiau perskaitytum duotas nuorodas anglų kalba, galbūt pastebėtum, kad antropogeninės CO2 nėra „lašas jūroje“, o visa įlanka mažiausiai. ;)

    > Klimato kaita yra natūralus žemės gyvenimo periodas.
    Taip. Tačiau yra vienas bet – tokiu greitu tempu niekas niekada iki šiol nesikeitė. Dėl to konsensusą priėjo visos rimtos mokslinės org-cijos, kurios sutinka, kad be AKIVAIZDŽIOS (o ne 2-3%) žmogaus įtakos čia nebuvo apsieita – jei žinai bent vieną rimtą mokslo bendriją, kuri tam prieštarauja ir turi tam įrodymų, prašom, įmesk duomenis, paskaitysim, paanalizuosim.

    Keista, kad prisiminei Amazonės miškus ir biokurus – aš kaip tik šiandien peržiūrėjau naują GreenPeace ataskaitą apie Amazonės miškų kirtimus, kuri teigia, kad 3/4 Amazonės miškų yra iškertama dėl mūsų įpročio valgyti mėsą. Ataskaitos apžvalgą išversiu ir įmesiu į blogą artimiausiom dienom.

    Apie biokurus ir pan., beje, jau buvo kažkada kalbėta šio mūsų straipsnio komentaruose: Ekologiniai mėsos mokesčiai. Esmė ta, kad biokuras iš grūdų, nors ir kontraversiška alternatyva benzinui, kol kas toli gražu nesiekia tų pačių mastų kaip kultūrų auginimas gyvulių sektoriui: su kolega iš „Švedijos maisto ir aplinkos informacijos“ kažkada skaičiavom, kad biokuras net 3% kultūrų auginimo rinkos kol kas nesiekia.

  12. kioto protokolas išvis yra nesąmonė – gore’o pasididžiavimo objektas, kurio vienas didžiausių iniciatorių ir propaguotojų buvo jis. kioto protokolą gi jau seniai pripažino nesąmone ir daugybė mokslininkų juokiasi iš jo.

    beje, gal gali keliais sakiniai paaiškinti, kuo ipcc.ch taip reikia pasitikėti? nes, kadangi tokio tipo organizacijom neypatingai domiuosi, tai ir apie šią nežinau nieko :)

    labai neblogas straipsnelis yra čia – http://www.technologijos.lt/n/mokslas/straipsnis?name=straipsnis-3637&t=&l= . tokių minčių mačiau daugybėje užsienio puslapių. beje, kaip minėjau, informacijos poreikiams labai geras šaltinis yra laida “the climate wars“. man labai patiko :)

    o šiaip tai, pagyvensim, pamatysim :) aš tai manau, kad nieko baisaus nebus ir viskas bus tik geriau ir geriau :) žmonės jau po truputį stengiasi gyventi ekologiškiau, miestai, tikėkimės, bus teršiami mažiau, o gal kada nors ir baltijos jūroj bus galima maudytis :)

  13. IPCC yra mokslinė institucija, kurios tikslas yra teisingai įvertinti būtent žmogaus sukeltos klimato kaitos riziką. Ji jungia daugumą mokslininkų-klimatologų, ir jų tyrimų pagrindais leidžia ataskaitas, kurios laikomos autoritetingiausiomis. IPCC duomenimis, tikimybė, kad pastarasis staigus klimato pakeitimas yra sukeltas įprastų klimatinių procesų, yra mažesnė nei 5% [via].

    Noriu pataisyti, beje, kad Kioto protokolo buvo inicijuotas Jungtinių Tautų, o Al Gore’as ten ne prie ko apskritai. Kad tau neatrodytų, kad šis protokolas yra nesamonė, galime paanalizuoti turimą informaciją apie jį.
    Taigi, protokolas apibrėžia tam tikrus mechanizmus, pavyzdžiui, Prekybą emisijų kvotomis arba Švarios plėtros mechanizmą, kurie leidžia nustatyti tam tikrų ekonominių sektorių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo apribojimus, kur yra išperkami išmetamo ŠESD kiekio mažinimo kreditai vietoje to remiant įvairius projektus ir veiksmus, mažinančius emisijų išmetimus. Praktiškai tai reiškia, kad pačių kažkokių konkrečių ŠESD išmetimo apribojimų nėra, tačiau tai sukuria finansines paskatas kurti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo projektus per „anglies dvideginio kreditų“ sistemą, kuri realiai daro įtaką darniam vystymuisi: yra investuojama į žalią technologiją, sodinami medžiai, vyksta švietimas, ir pan.
    Iš esmės, tai nėra galbūt geriausia priemonė mažinti ŠESD (geriausia yra anti-konsumacija), tačiau tai yra jau kažkas apčiuopiamo. Ir iš Kioto protokolo gali juoktis nebent tie, kurie apskritai nieko dėl aplinkos nedaro. Kas, deja, Lietuvoje yra madinga, nes paprastam, vidutiniam lietuviui iki susirūpinimo aplinkosauga yra labai toli, ypač po tokių paminėtų tavimi vienapusiškų straipsnių, kurie pateikia viską labai jau į vienus vartus skatindami požiūrį „aj nesijaudinkime mes, lietuvaičiai, tais amerikonų ir vakarų europiečių išmislais apie klimato kaitą, žmogus čia tikrai ne prie ko ir gyvenkime ir toliau kaip gyvename“.

    Dar kartą – nesakau, jog neegzistuoja tikimybė, kad žmogaus įtaką klimatui yra minimali, ir kad tie keli mokslininkai, pagal kurių ataskaitas ir buvo parašytas/išverstas tavo nurodytas straipsnis, yra labiau teisūs (beje, jei pastebėjai, jų duomenys yra jau kiek pasenę, 2001 m., – nuo to laiko visą „klimato karų“ revoliuciją praėjo; tiesa, nesigilinau, ar būtent tų nurodytų lentelių duomenys kiek pasikeitė, ar ne) – tačiau, dar kartą kartoju, dauguma, t.y. ne mažiau kaip 30 mokslininkų ir akademinio mokslo bendrijų, įskaitant VISAS svarbiausių industrinių šalių nacionalines akademinio mokslo įstaigas, sutinka, kad būtent aktyvi antropogeninė veikla sukelė staigų pastarąjį klimato kitimą.

  14. Man šiaip idomu – kiek realiai gyvulininkystė prisideda prie klimato atšilimo? Juk ne tik karvės pasaulyje gyvena, laukinių gyvūnų taip pat daug. Jei naminių gyvūnų nebūtų, gali būt, kad laukinių padaugėtų…

    O del zmogaus itakos klimato atšilimui – manau ji tikrai didelė, ir ne tik tiesiogiai išskiriamas CO2, bet ir metanas, ir naikinimas tų gamtos išteklių, kurie padeda mažinti CO2 kiekius, ir dar daug.

  15. Realiai gyvulininkystė prie klimato atšilimo prisideda:
    – 9 procentais antropogeninių anglies dioksido CO2 emisijų
    – 65 procentais antropogeninių diazoto monoksido N2O emisijų (šios dujos turi 296 kartų didesnį Globalinį šiltėjimo potencialą nei CO2)
    – 37 procentais antropogeninių metano CH4 emisijų (metanas turi 23 kartus didesnį Globalinį šiltėjimo potencialą nei CO2)
    Iš viso: 18% visų antropogeninių šiltnamio dujų emisijų [via].

    Nereikia pamiršti, tiesa, ir gamtos teršimo, nežmoniško Žemės resursų eikvojimo (laaaabai didelio, palyginus su kitų maisto produktų gamyba) bei miškų kirtimo, kur gyvulinikystės rolė yra viena pagrindinių.

    O kas būtų, jei būtų… sunku spėlioti, bet karvių ir kiaulių tiek daug vargu ar būtų, o būtent jos ir atsakingos už šiltnamiodujiškus pirstelėjimus ir riaugėjimus. Jei būtų daugiau kitų laukinių gyvūnų, irgi nieko tokio: Australijoje, tarkim, yra net siūloma valgyti kengūras labiau, nes jos klimato atžvilgiu yra neutralesnės.

  16. įdomios mintys :) reikia pasigilinti.
    tačiau vis tiek išlieku skeptiškas. kaip kažkas sakė – pagyvensim, pamatysim.

  17. Kam įdomu, apie jūros lygio kitimo tikėtinumus, [g-mokslai]: http://groups.google.lt/group/g-mokslai/browse_thread/thread/12c25f02bef252bf?hl=lt

  18. nespecialistė | Atsakyti

    Matosi , kad samprotauja apsišviete žmogiukai, na bet vis ta teorija…o praktika paprasta, aliuminio skardine – boksitas, iš atogražų miškų, o plastikas gi senkanti nafta. Visas mūsų vartojimas, dabar jau greitai virsta šiukšlėm, bet tai žaliavos, o jų mes netaupom, bet laidojam ir dar, žada specialistai DEGINTI. Tai, galima teigti, kad gamta ginasi nuo mūsų, nes pagal vartojimą, žmogus panašėja į skėrį, kur tai matyta, deginti senkančius išteklius. Rūšiuokit, žmogiukai, nes pandos ir koalos nyksta, ir labai norėtusi, kad mūsų anūkai jas pamatytų ne iš foto. Ir nesibaiminkit trijų šiukšlinių, pajungsit fantazija ir apsieisit be jų. SĖKMĖS

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: