Aplinkai draugiška architektūra

Aplinkai draugiška architektūra

Nuo išorės blizgesio ir prabangos siekio – funkcionalumo, saikingumo ir natūralaus grožio link. Taip galima trumpai pristatyti aplinkai draugiškos architektūros filosofiją. Dabar tai tampa ypač aktualu dėl ekonomikos recesijos ir susirūpinimo klimato kaita.

Balandžio 14 d. renginių cikle „Antras antradienis“ svečiuosis ir šviežiais įspūdžiais iš pažintinės kelionės apie aplinkai draugišką architektūrą Suomijoje ir Švedijoje dalinsis architektas Audrys Karalius ir pastatų atnaujinimo ekspertas Kęstutis Nėnius.

Neginčytinos novatoriškų sprendimų architektūroje lyderės yra Šiaurės šalys. Ko galime pasimokyti iš kaimynių patirties, ar jau esame pasiruošę tokiems architektūriniams sprendimams ir kaip tai atrodytų realybėje?

Pasak renginio svečių, pozityvus požiūris į aplinkai draugišką architektūrą ir konkretūs veiksmai yra visuomenės brandos požymis. Tokioje architektūroje išorinis blizgesys užleidžia vietą funkcionalumui ir natūraliam grožiui. Svarbu ekonomiškumas, ilgalaikiškumas ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimas.

Ekologiškumas dažnai yra suvokiamas kaip prabanga, už kurią reikia mokėti daugiau. Tačiau Šiaurės šalių praktika rodo, jog ekologiški sprendimai ne tik nekainuoja daugiau, bet ir padeda sutaupyti, ypač ilgalaikėje perspektyvoje. Šiuolaikinėje architektūroje karaliauja šiltas minimalizmas ir mokomasi projektuoti pasinaudojant papildomai nekainuojančiais ištekliais – šviesa, erdve, kraštovaizdžiu ir novatoriškomis idėjomis.

Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? „Kadangi esame Šiaurės šalių kaimynystėje, turime geras galimybes pasisemti patirties. O konkrečių rezultatų pasieksime tada, kai aplinkai draugišką architektūrą visuomenė rinksis pati, niekieno neverčiama“, – sako K. Nėnius.

Piešdami tokios architektūros viziją Lietuvoje, vakaro svečiai pabrėžia, jog estetiškai Lietuvos architektūra yra unikali. Ji turi bruožų, kurie išskiria ją iš kitų. Lietuvos pastatuose pritaikius geriausią pasaulio technologinę patirtį, jie būtų ir jaukūs, ir ekonomiški, ir ekologiški.

Audrys Karalius yra architektas, straipsnių urbanistikos ir architektūros klausimais autorius. Jis taip pat yra laikraščio „Statybų pilotas“ steigėjas ir vyriausiasis redaktorius. Kęstutis Nėnius yra pastatų atnaujinimo ekspertas, vienas pirmųjų šalyje pradėjęs dirbti šioje srityje. Šiuo metu jis vadovauja viešajai įstaigai „Kompetencijų centras“ ir yra Vilniaus miesto tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas.

***

Prašome atkreipti dėmesį, kad vietų skaičius yra ribotas, vietų rezervacija nevykdoma.
Renginys vyks lietuvių kalba, įėjimas nemokamas.

Renginio vieta – Šiaurės ministrų tarybos biuras, Didžioji g. 5, Vilnius; laikas – balandžio 14 d. 18.00 val.

„Antras antradienis“ yra Šiaurės šalims skirtų renginių ciklas, kurie vyksta kiekvieno mėnesio antrą antradienį. Ciklo sumanytojas ir rengėjas Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Šiaurės Ministrų Tarybos biuro Lietuvoje informacija.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: