Žalioji iraniečių revoliucija – pagalbos šauksmai

Irano žmonės ir toliau yra bejėgiai prieš prievartą, kurią jie patiria per beveik kasdieninius protestus ar net per paprasčiausius pasivaikščiojimus Teherano gatvėmis – pastaruoju metu žmonės yra raginami vietoje dalyvavimo protestuose išeiti kas vakarą ant savo namų stogų ir giedoti žalią revoliuciją palaikančius šūkius. Ką žmonės ir daro. Ką kitą jie gali? Visi viešieji susibūrimai yra uždrausti, tie, kurie išeina į gatves išreikšti savo nuomonę, yra vadinami „teroristais“ ir yra persekiojami, per nacionalinę televiziją rodoma vyriausybę palaikanti propaganda, kur sakoma, kad jokios nestabilios padėties šalyje nėra, kad visi yra laimingi prezidento M. Ahmadinejad’o pergale… Tačiau tikroji padėtis aiškėja, pasiskaičius iraniečių tinklaraščius, pranešimus Twitter’yje ir Facebook’e, galiausiai susisiekus su jais telefonu – štai pasiklausus šios moters skambučio į CNN žinių tarnybą negalima likti abejingam:

Šaltinis

Irano valdžia bando slėpti bet kokią informaciją apie protestus, žuvusius ir sužeistuosius, tačiau… vien Rasul Akram ligoninės personalas sako, kad tik praėjusią savaitę jų ligoninėje mirė 38 žmonės, kurių kūnus valdžia išvežė nežinia kur.

Kas bus toliau? Žmonės prašo, kad tarptautinė bendruomenė įsikištų į konfliktą. Tačiau pasaulis kol kas tik… stebi. Ir taip, deja, yra turbūt geriau: toli gražu ne visos šalys smerkia dabartinę Irano valdžią ir diktatorių M. Ahmadinejad’ą – Rusija, Kinija, Brazilija ir Indija yra tos galingos valstybės, su kuriomis mažiausiai norėtusi konfliktuoti, o būtent jų atstovai išreiškė palaikymą Ahmadinejad’ui. Neskaitant tolimos trečiojo pasaulinio karo galimybės (tuo atveju, jei Vakarai įsikiš į konfliktą, o Rusija su sąjungininkais pareikš ultimatumą: arba jokios tarptautinės intervencijos, arba Rusija ir arabų šalys įveda savo karius į Iraną) galima išskirti 3 galimus scenarijus:

1.  Dabartinė „žalioji“ įraniečių revoliucija bus numalšinta, ir šis režimas išsilaikys dar mažiausiai kelerius metus, iki kitų rinkimų, kurių rezultatai vėl gali būti suklastoti;

2. Iraniečių liaudis sugebės kažkokiais būdais palaužti vyriausybę ir pradėti valdyti Iraną demokratiškai. Tam, deja, reikės, kad bent dalis kariuomenės ir policijos pajėgų nebesiklausytų vyriausybinių įsakymų.

3. Bus surinkti visi klastotės įrodymai ir analizės (kurios jau dabar nurodo, kad yra labai didelė rinkimų rezultatų suklastojimo tikimybė), liūdytojų parodymai (kaip tos moters, paskambinusiai CNN žinių tarnybai), tada bus sušauktas Jungtynių Tautų susirinkimas, kuriame Rusijai ir jos sąjungininkams prieš nosį bus parodyti visi dabartinės Irano vyriausybės veiklos įkalčiai, ir pareikalauta tarptautinių veiksmų prieš Irano valdžią:  nuo sankcijų iki karinių pajėgų siuntimo į Iraną (su Rusijos, Kinijos ir kt. pritarimu).

Daugiau naujienų apie tai, kas vyko anksčiau (straipsnis+komentarai): čia.

2 responses

  1. O dabar kitu kampu pažvelkime į interneto ir kitų komunikacijos priemonių vaidmenį įvykiuose Irane: http://www.voltairenet.org/article160670.html Ir apskritai į į šią “revoliuciją”. Tai tiesiog gali būti pirmasis Obamos “darbas”, blogai pasirodyti jis tikrai nenori ir bus daroma viskas, kad “revoliucija” nusisektų, todėl scenarijus matyt bus toks, kad Ahmadinejadas kartu su ajatola bus nuversti…
    Kažkaip ir aš buvau apakęs ir priblokštas visų tų vaizdų ir info, kuri brukama. Dabar atsikvošėjau ir pradedu mąstyt kas vyksta ir kas vyko anksčiau, ir kitaip žiūrėt į įvykius Irane.

  2. Čia yra viena hipotezių, tačiau kiek tiesos tame, sunku pasakyti. Sakoma buvo gi ir atvirkščiai, kad būtent rusai padėjo Ahmadinėžadui suklastoti rinkimų rezultatus, nes tada Iranas/Rusija turėtų branduolinė draugystė. Labai lengva priekaištauti, kad visur matomos tos ilgos amerikiečių slaptųjų tarnybų rankos, tačiau, pirma, aiškių įrodymų kaip ir nėra, tik išvedžiojimai, o antra… milijonai iraniečių, kurie pačia pirmą dieną po rinkimų išėjo į gatves, vargu ar buvo kažkaip paveikti CIA ar pan. – šalis jau buvo pasiruošusi reformoms, o Ahmadinejad’as buvo praradęs pasitikėjimą ne tik dideliuose mietuose, bet ir kai kuriose provincijose. Tai buvo paprasčiausias spjuvis į veidą visuomenei, kuri norėjo keistis. Iš to ir naturalus pyktis ir protestai.

    http://video.nytimes.com/video/2009/06/25/opinion/1194841179757/roger-cohen-on-iran.html

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: