Rūšių nykimo tempai nelėtėja

800px-Bufo_periglenes1

Auksinė rupūžė. Paskutinį kartą gamtoje pastebėta 1989 metais. Šiuo metu laikoma išnykusia.

Rūšių įvairovę tirianti ir šioje srityje autoritetingiausia tarptautinė organizacija Gamtos Išsaugojimo sąjunga (Union for the Conservation of Nature (IUCN)) liepos pradžioje paskelbė savo naujausią ataskaitą apie laukinės gamtos padėtį pasaulyje. Duomenys nėra džiuginantys, nes situacija šioje srityje kasmet vis blogėja, nepaisant 2002 metais daugumos valstybių pasirašyto susitarimo imtis priemonių sustabdyti arba bent sulėtinti laukinės gamtos niokojimą.

IUCN sudarytame Raudonajame sąraše šiuo metu yra 44 838 rūšys. Jame gyvūnai ir augalai suskirstyti į 9 kategorijas, pradedant jau išnykusiais ir baigiant tais, kurių apsauga reikia mažiausiai rūpintis. Nors sąrašas apima tik 2,7% visų Žemėje aptinkamų rūšių (iš beveik 1,8 milijono), jis vis papildomas ir yra pripažįstamas kaip vienas išsamiausių ir geriausiai atspindinčių esamą laukinės gamtos padėtį. Anot naujausios ataskaitos, 869 gyvūnų rūšys yra pripažintos kaip išnykusios arba išnykusios laukinėje gamtoje, tačiau vis dar auginamos nelaisvėje. 290 įvardinamos kaip tikriausiai arba beveik išnykusios. Galiausiai dar 16 928 rūšys priskiriamos prie tokių, kurioms gresia išnykimas. Varliagyviai yra prasčiausioje padėtyje – prie išnykimo ribos stovi viena rūšis iš trijų. Paukščių atveju – viena iš aštuonių, žinduolių – viena iš keturių. Pastebimas spartus ir kai kurių augalų rūšių nykimas, ypač tropikuose.

Tikriausiai nebus staigmena tai, jog pagrindiniu tokios padėties kaltininku yra įvardinamas žmogus ir jo veikla. Pagrindinė daugelio rūšių nykimo priežastis yra jų natūralių buveinių mažėjimas arba sunaikinimas dėl besiplečiančio žemės ūkio, miškų kirtimų, kelių tiesimo ir pan. Antra – medžioklė bei žvejyba. Trečia – invazinių rūšių plitimas, kurios konkuruoja su vietinėmis ir galiausiai gali jas išstumti. Gėlo vandens telkinių gyvūnams nemažai įtakos daro ežerų ir upių užterštumas bei neatsakingas vandens išteklių naudojimas.

800px-Mexican_Wolf_2_yfb-edit_1

Meksikinis vilkas. Pasaulyje išlikę tik 300 šios rūšies atstovų, didžioji dauguma auginami nelaisvėje.

IUCN skatina valstybes kreipti didesnį dėmesį gamtos išsaugojimui ir pamini, jog pasaulyje įkuriama vis daugiau nacionalinių parkų bei rezervatų. Šios ir kitos pastangos prisideda prie to, jog pagerinama kai kurių rūšių augalų ar gyvūnų situacija. Deja, į jų vietą stoja kiti ir bendra padėtis nėra gerėjanti. Panašu, jog siekiant geresnių pokyčių reikia ryžtingesnių priemonių, o tuo pačiu ir kiekvieno iš mūsų pastangų: mažinti vartojimą, rinktis kuo mažiau aplinką teršiančius produktus, vengti gaminių prisidedančių prie atogrąžų miškų naikinimo, palaikyti iniciatyvas plėsti žmogaus neliečiamos gamtos plotus ir kt.

***
Foto: viešo naudojimo

4 responses

  1. Norėtųsi sužinoti, kokie tiksliau gaminiai prisideda prie atogrąžų naikinimo? Ar mes juos naudojame kiekvieną dieną?

  2. Pagrindinė atogrąžų miškų naikinimo priežastis yra žemdirbystės plotų didinimas sojos pupelių, aliejinių palmių arba ganyklų auginimui. Virš 90 proc. sojos pupelių sunaudojama pašarams ir eksportuojamos į Europą, Šiaurės Ameriką, Kiniją ir kitur. Palmių aliejus taip pat eksportuojamas ir naudojamas įvairiuose maisto produktuose bei muilų, šampūnų ir kitų higienos produktų gamyboje. Be to, vis daugiau jo naudojama biokuro gamybai. Galiausiai vietoj miško įrengtose ganyklose auginami galvijai, kurių mėsa taip pat eksportuojama.
    Todėl siekiant nepalaikyti tokios veiklos reikėtų kiek įmanoma sumažinti gyvūninių produktų vartojimą, nes jų gamyboje plačiai naudojami sojos pašarai (ES yra didžiausia sojos importuotoja pasaulyje), ir rinktis augalinį maistą (plačiau jau buvo čia: https://gyventisamoningai.lt/2008/03/19/aplinkosauga-prasideda-nuo-virtuves/). Palmių aliejaus atveju reikia atkreipti dėmesį į etiketes ir atsisakyti gaminių, kuriuose jis yra, rinktis alternatyvius produktus.

  3. Visiškai pritariu Linui, kuo labiau mažinti gyvūninių produktų vartojimą, ir apskritai reikia kuo labiau mažinti, bet kokį vartojimą.

  4. Norint apsaugot atograzu miskus reikia ypac vengti palmiu aliejaus turinciu produktu (o jis naudojamas galybeje produktu – nuo puilo iki sausainiu!). O siaip svarbiausia rintis vietini maista, o ne importuota is nezinia kur.

    Antra vertus, kartais esam priversti naudotis atograzu miskus naikinanciais produktais. Pvz lietuvoje be jokiu diskusiju privalomai visuose parduodamuose degaluose yra 5% biokuro kurio labai didele dalis atkeliauja is saliu, kuriose ju gamybai deginami miskai, durpynai (Indonezija, Malaizija, etc).

    Daugely vakaru valstybiu del kiekvieno procentelio pakelimo vyksta protestai, o lietuvoje prieme maximalu reikalavima – 5% – ir niekas ne necyptelejo.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: