Noriu gyventi eko-draugiškai – bet kaip tai daryti?

Neseniai manęs paklausė, kokie būtų patarimai žaliajai, aplinkosaugai draugiškai gyvensenai. Pagalvojau, kad tokių patarimų būtų milijonas – žmogus tiesiog gali paskęsti eko-patarimų jūroje. Galiu suprasti, kad dažnai tokiam žmogui reikia trumpų ir greitų atsakymų.

Todėl pabandžiau atskirti 3 reikšmingiausius, pagal mane, patarimus, kurių laikydamiesi homo sapiens sapiens turi šansą išgyventi šioje Žemėje ilgiau ir sveikiau, nes ir pati mūsų planeta kentės mažiau nuo mūsų – nuo didžiausių gamtos kenkėjų, kuriuos kada nors žinojo pasaulio istorija.

1. Vartok mažiau.

Pirk mažiau daiktų. Daugumoje atvejų galima apsieiti be naujausių technikos išradimų, be naujų blizgančių baldų, indų, t.t. Kad visą tai pagaminti, naudojami mūsų planetos resursai bei teršiama aplinka. Dalį dalykų dar galima perdirbti, tačiau kita dalis atsidūria savartynuose, o ir pats perdirbimas reikalauja nemažai energijos ir toli gražu nėra pats geriausias būdas gyventi eko-sąmoningai.

Kuo daugiau daiktų, tuo mes laimingesni?

Kuo daugiau daiktų, tuo mes laimingesni?

cc DG Jones

2. Valgyk daugiau augalinės kilmės produktų.

Maistas yra nemaža ekologinio pėdsako dalis, o taip pat tai, be ko mes negalime gyventi: net jei ateis tokia diena, kai negalėsime įpirkti kokio nors naujo daikto, valgyti tai vis tiek valgysime – todėl yra ypač svarbu subalansuoti savo mitybą taip, kad ji turėtų kuo mažiau poveikio aplinkiniam pasauliui. Gyvulininkystės veiklai, lyginant su augalininkyste, reikia žymiai daugiau tokių resursų kaip vandens, energijos bei dirbamos Žemės plotų; jos veikla yra vandens užterštumo priežastis numeris vienas, o į atmosferą yra išmetama daugiau šiltnamio dujų nei tai daro visi pasaulio automobiliai kartu sudėjus.

rice

Jei visas pasaulis valgytų tik augalinius produktus, tai taip pat padėtų išmaitinti daugiau žmonių.

cc Mr. Kris

3. Neturėk daugiau 2 vaikų.

…o dar geriau – tik vieną. Ilgai ignoruota Žemės gyventojų pertekliaus problema, atrodo, tampa vis labiau aktualia – Jungtinių Tautų atstovės Thoraya Ahmed Obaid žodžiais, „mes negalėsime išspręsti skurdo, bado, ligų ir aplinkos niokojimo problemų tol, kol nepradėsime spręsti gyventojų populiacijos ir reprodukcinės sveikatos problemą“. Dabar Žemėje gyvena daugiau kaip 6,7 mlrd. žmonių. 2015 metams prognozuojama, kad Žemėje gyvens jau netoli 8 mlrd. žmonių. Tačiau kiek gi iš tikrųjų žmonių gali gyventi Žemėje, kiek jų gali save pramaitinti be problemų, bei koks bus žmonių bendradarbiavimas ateityje? Jau dabar daugelyje šalių spartus gyventojų gausėjimas kelia nemažai ne tik aplinkosauginių, bet ir socialinių problemų. Atrodo, visi ženklai įspėja, jog žmonija turi sustabdyti savo rūšies atstovų šioje planetoje skaičiaus augimą. Jei kiekviena šeima turėtų ne daugiau dviejų vaikų, visuomenėje nebeliktų žmonių prieaugio – tai būtų tikras atokvėpis mūsų planetai bei tiems regionams, kur ypač pasireiškia maisto trūkumas.

population growth

Pernelyg didelė populiacija reiškia kovą dėl Žemės resursų ir aštresnę išgyvenimo konkurenciją.

cc mattlemon

Apie gyventojų pertekliaus problemą kiek plačiau tinklaraštyje bus parašyta artimiausiu metu.

Pabaigai – čia tėra tik mano asmeniniai pastebėjimai. Gali būti, kad kito žmogaus reikšmingiausių 3 patarimų top’as būtų kitoks. Koks būtų tavo?

27 responses

  1. Tai kas svarbiau, žmonija ar Žemė? Ateities žmonija ar kiekvienas dabartinis žmogus? Bendri pasaulio interesai ar demokratija? Kontraceptikus gėrusių moterų vėžys ir su jų šlapimu į Žemės vandenis patenkantys hormonai (nuo kurių išsigims žuvys) ar natūralus dauginimasis? Laminatas ar nukirsto medžio natūralios grindys? Kam mums stengtis gyventi kuo ilgiau, jei esam kenkėjai ir apsunkinam Žemę? Jei visą Afrikos žemyną aprūpintume produktais, kurių Vakaruose tikrai labai daug lieka, ar netaptų tos šalys amžinom išlaikytinėm? Jei Europai siūlai nesidaugint, tai negi negaila, kad Žemėj išnyks mėlynakiai? Kuo pandos svarbesnės už mėlynakius, kad taip rūpinamasi jų išsaugojimu?
    Užteks klausimų, dabar pasiūlymai.
    Manau, kad išgelbėtume Žemę, reikia įvesti pasaulinę diktatūrą. Diktatorius uždraus:
    1) Auginti gyvūnus mėsai ir apskritai per daug valgyti. 2)Reklamą ir TV. 3)Išsidirbinėjimą iš maisto, E621 ir spalvingas pakuotes. 3)Drabužių, batų, kosmetikos madas. 4)Technikos pažangą. 5)Keliones lėktuvais, keleiviniais laivais, automobiliais. (Nėra ko bastytis po pasaulį, nebent pėsčiom.)Sutaupytos lėšos būtų skirtos kovai su žmonių depresija, kilusia dėl visų tų uždraudimų ir atimtų žaisliukų…
    O jeigu rimčiau, tai visa problema – žmogaus kūnas. Žmogui kažkaip reikia tapti vien dvasine būtybe, tada jis bus eko-draugiškas. Tokių jau atsiranda – yra tokia Jasmuheen, kuri minta prana (kosmine energija). Nežinau tik, ar tai tiesa. Paklauskit tų lietuvių, kurie ją matė, berods šiemet(?) ji buvo Lietuvoj. Šiaip gali būt. Juk daugybė tremtinių Sibire gyveno pusbadžiu ir nenumirė, tai kuo jie buvo gyvi?

  2. Manau, kad KIEKVIENAS žmogus turi tapti TIKRU egoistu.
    T.y. jis turi norėti pačios pačios puikiausios tai dienai prieinamos gyvenimo kokybės sau ir savo artimiesiems :) T.y. puikios nuotaikos, sveiko kūno, išlavinto proto, jam patinkančios aplink jį gyvenančios bendruomenės, švaraus oro ir vandens visuose artimiausiuose vandens telkiniuose, galų gale – tokių pat plačiąja prasme turtingų žmonių tolimiausiuose ir artimiausiuose Žemės kampeliuose, mat antraip nieko gero nebus – anie ims pavydėti, bus karai, o jų tikras egoistas tiesog negali norėti :}

    Gal šis mano pasakymas skamba kiek juokingai, bet tai yra išvada, kurios priėjau ne per vieną dieną. Kaip kažkas gali tikėtis, kad aš imsiu rūpintis kitais žmonėmis, Žeme, gyvūnais, gamta ir t.t. ir pan. jeigu aš nesirūpinu pati savimi ??? Jeigu man dzin mano sveikata, mano toksiška aplinka, mano vaikų gerovė ir aš nei noriu nei gebu ką nors pakeisti šiame uždarame rate? Jeigu mano vienintelis gerovės matas yra pinigai bei už juos įgyjami daiktai bei potyriai?

  3. Ieva, tai iš tavęs jau nieko ir nebus, jeigu maitinsi save egoizmu. Egoizmas ir skatina vartoti, būti geresniu už kitus, turėti daugiau. Galiausiai ir karą (būdas gauti resursų savo poreikiams tenkinti). Sąmoningas gyvenimas ir egoizmas vargiai turi ką bendra. Man regis viena didžiausių žmonių (žmonijos) problemų yra orientacija į išorę (vs. vidinį pasaulį). Vargiai uždavęs klausimą “kokie 10 dalykų daro tave ne/laimingu?” išgirstum apgalvotą atsakymą, bet tikrai nesunkiai sužinotum apie 10 dalykų, kurių reikia: naujo tv, automobilio, daugiau pinigų. Tai nelabai turi ką bendra su laime. O kas belieka, kai nori numalšinti savo egzistencijos beprasmybę – tik vartoti, daryti kažką, užsimiršti veiklose ir daiktuose.

  4. Pauliau, aš žodį “egoizmas” vartoju labai plačia prasme, todėl ir yra tie keli paaiškinantys sakiniai mano pasisakyme, o ne vienas. Žmogus, nenorintis kokybiško (tikrai kokybiško, o ne blizgučiais ir pinigėliais apkarstyto) gyvenimo sau, nenorės jo nei kitiems žmonėms, nei juo labiau gyvūnams, apie aplinkosaugą išvis nekalbant. Ar ne? Kaip galima sakyti, kad žmogui rūpi Žemės “sveikata” jei jis plėšia vieną cigaretę po kitos ir valgo šlamštmaistį, t.y. nesirūpina savimi, m?

  5. Vartotojiškumas – tai iš dalies tyčia populiarinama idėja tam, kad būtų po lygiai padalinti resursai. Tarkim, jei vienas žmogus gamina maistą, kitas siuva drabužius, kurių užtenka dešimčiai žmonių, o tie dešimt žmonių nieko nedaro, kas tiems dviems būtų reikalinga, tai jie ir negauna to maisto ar drabužių. Net jei jis būna pusdykiai (o dykai jo irgi niekas neduos, geriau išmes…). Tai kažkas sugalvojo tiems žmonėms darbo – gaminti vienkartinius puodelius. Na ir visiems gerai, ir maistą ne už dyką jie gauna. Pašalinis efektas – krūvos nereikalingų dalykų sąvartynuose. Na čia viskas supaprastinta, kad aiškiau būtų. Panašiai, kaip “virtualaus produkto” pardavimas piramidinėse loterijose. Tik produktas čia tikras, ne virtualus. Jei tie žmonės, kurie prigamina daugiau nei jiems reikia kažkokio produkto, jį atiduotų už dyką, o ne parduotų ir pirktų jiems patiems visai nereikalingus daiktus, pasaulis irgi taptų ekologiškesnis ;) Bet tai, manau, veiktų tik tuo atveju, jei tai darytų daug žmonių ir savanoriškai.

  6. Žmogus traukiantis vieną cigaretę po kitos ir yra egoistas, kuriam nusispjaut į kitus ir kuris žiūri tik savo malonumo. Rūkantis jaučia lyg darytų kažką gera, malonaus sau, o ne kenktų sau. Mano pasaulyje dar egzistuoja toks žodis, kaip empatija – nebūtina pačiam badaut, jog suprastum, kad badavimas yra labai labai blogai.

  7. O štai aš tokį žmogų laikau paprasčiausiu kvailiu :) Šiaip ar taip, nemanau, kad mūsų nuomonės labai kertasi. Nebent vartojamų žodžių reikšmės.

  8. Traukiantis vieną po kitos cigaretes yra egoistas, nežiūrintis į ateitį, kuriam nerūpi ir jis pats. O žmogus, neleidžiantis kitam traukti cigaretės šalia jo, yra protingas egoistas, kuriam rūpi jo paties sveikata ir gyvenimo kokybė. Tai apie tokius egoistus Ieva ir kalba, kurie rūpinasi pasauliu todėl, kad nori jo geresnio sau ir savo artimiesiems, o tuo pačiu ir kitiems. Egoizmas – plati sąvoka, mes visi esam daugiau egoistai, nei manom. Netgi darom kitiems gera dėl to, kad kaip atlygį gaunam malonumą, padarę gerą darbą, o jei darom tai dėl savo malonumo, reiškia esam egoistai ;).

  9. Egoizmas yra plati sąvoka, tik ji nėra tiesiogiai susijusi su kitais. Ievos egoisto gražesnis pasaulis gali būti tik kaip šalutinis produktas – ne sąmoningai nulemtas. Rūkantysis yra eilinis empatijos jausmo neturintis egoistas, o jam tai trukdantis daryti – susireikšmines kvailys. Kuo jo požiūris į gyvenimą yra teisingesnis už rūkančiojo? Tas jūsų gerasis egoistas 100 ml šlapimo nuleidžia penkiais litrais gėlo vandens – kai kur pasaulyje tai maksimali savaitės dozė. Bet gi jis rūpinasi šeimos gerove, kvapu tualete, sakysite…
    Arba tas, kuris valandą auto džiovyklėje lygina marškinį… Fyg kiek daugiau elektros sunaudoja negu lyindamas rankiniu lygintuvu, bet gi jis gerasis egoistas – taupo savo laiką, kurį skirs laikraščių skaitymui. O kaip dėl gerojo egoisto, kuris vienas važinėja automobiliu į darbą, namus bei parduotuvę? Koks skirtumas, kiek degalų jis sunaudoja, CO2 išmeta – važiuoti visuomeniniu transportu jam trukdo mintis apie tai, jog važiuodamas juo, nespės pabūti su šeima arba paskaityti laikraščių. Kaip gali mistinis gerasis egoistas pirkti greitai suyrantį maišelį, jeigu jo ne/geri darbai niekaip neatsilieps būsenai “čia ir dabar”? Egoistas, mistinis gerasis ar blogasis, galvoja tik apie save ir jis darys tik tai, kas pagerintų jo asmeninį gerbūvį. Joks elektromobilis ar žalias maišelis jo gerbuvio nepagerins.

  10. “Geras” egoistas turės kompostuojantį WC, nes jam reikia trąšų savo augalams auginti, o ir už vandenį mokėti jis nenori. “Geras” egoistas važiuos dviračiu, nes taip yra pigiau, sveikiau, piko metu – greičiau, o ir oro jis norėtų švaraus :}}} “Geras” egoistas rinskis kuo praktiškesnius rūbus, kad jam nereikėtų daug su jais vargti.. Žodžiu, aš už tobulus egoistus ir tinginius (tuos iš tingejimofilosofija.lt). Amen :D Ačiū Karinai už paaiškinantį komentarą.

  11. Gerai, Ieva, kai pabandysiu įsivaizduot, jog mano brolis net iki parduotuvės važiuoja savo limuzinu todėl, kad yra neegoistas (nes jeigu būtų egoistas važiuotu dviračiu) ir t.t. ir pan., tada galėsim pratęst diskusiją. Dabar gi matau, kad plati sąvoka egoistas čia iš tiesų minima labai siaurame, nelabai kur apibrėžtame kontekste. Taip gali sakyti ir, kad pasauly išgelbės idiotai arba filosofai, arba siuvėjai ir kaip nors pritempti reikalą paaiškinimais :)

  12. Pauliau, nesipykstam, tu teisus :} Sutinku, kad dėstau mintis ne pačiu konstruktyviausiu būdu ir šitą “gerąjį egoistą” geriau palikti ramybėje.

  13. Šis tinklaraščio įrašas nebuvo apie egoistus, bet kažkaip visa diskusija – būtent apie juos. :)

    Karinos žodžiai priminė man vieną dalyką. Kažkada paklausiau vieną draugą, darantį milijoną gerų, altruistinių, neapmokamų darbų, kodėl jis taip daro. Jis atsakė su lengva šypsena: „I want to build a temple for myself“ (pažodžiui: „Norėčiau pastatyti sau šventyklą“). Aš iš pirmo karto nesupratau jo. Jis man neatrodė egoistu, bet štai, pats pasakė. Tačiau neseniai mąsčiau apie priežastis, kodėl pats esu įsitraukęs į įvairius projektus, iš kurių materialiai negaunu nieko: į eko-aktyvizmą, į gyvūnų teisių veiklą, į apsikeitimo svetingumu projektų vystymus… Ir, kaip bebūtų keista, priėjau išvados: I want to build a temple for myself. Žinoma, man rūpi mūsų planetos ir visų jos gyventojų gerovė, bet tas egoistas manyje sėdi gana tvirtai ir užgožia visą kitą. Šis egoistas yra ne tas pats „gerasis egoistas“, apie kurį papasakojo Ieva. Bet, tyčia ar netyčia, jis irgi siekia geresnio pasaulio.

    Taip, man toks savęs analizavimas ir to rezultatai buvo savotiškas atradimas, bet sutinku su Karinos žodžiais:
    Mes visi esam daugiau egoistai nei manom.

  14. Sigurdai, turiu tau klausimą… Įsivaizduok, kad eini tuščiu parko keliuku ir pamatai, kaip nuo akmens į vandenį krentą vaikas ir pradeda skęsti rėkdamas: Pa-dė-kit! Ką tu darai?

    Po to, kai atsakei į klausimą, gali analizuoti, kodėl tai padarei? Norėjai pasistatyti sau šventovę? Tikrai apie tai galvojai šokdamas į vandenį? Nepaisant to, kad egoistai labai mėgsta pripaišyti egoizmą viskam, kas vyksta, tai nėra tiesa. Taip, sakysit, bet kas šoktų į vandenį gelbėti vaiko. Sutinku. Vaiko gelbėti šoktų beveik visi. Pakelti parktitusį senelį – mažiau kas, alkoholiką – dar mažiau. Bet jeigu kas tai daro, kaip ir vaiko atveju, nebūtinai stato sau šventovę. Matyti prasmę tame, ką darai ir statyti šventovę, būti egoistu – du skirtingi dalykai. Kai tu vienas kaime sėdi prie stalo ir geri šviežią pieną, o prie tavęs prieina nedrąsi katė ir tu jai įpili pieno, tavęs nemato net tavo potenciali žmona – tu darai tai todėl, kad supranti, kaip gera daryti gera. Net jeigu nesi katė, gali suprasti, jog katei tai gali būti geriausias dalykas nutikęs šiais metais. Tarkim mano brolis niekada taip nepagalvotų.

    Arba.. Įsivaizduok automobilio pardavėją, kuris lenda tau į š… Jis tai daro todėl, kad prakištų tau auto ir nuo to gautų % Jeigu nepavyksta – tu jam š… Ir atvirkščiai… Prieini prie vairuotojo ir sakai, būkit geras patraukit automobilį – čia neįgaliesiems skirta vieta, už ką tau duoda į galvą. Bet tu juk už tai nekeiki neįgaliųjų, nes supranti, kad darei gera. Sigurdai, ar nebuvo taip, kad už tai, ką darai tau milijonus kartų niekas nepadėkojo, kažkas dar gi ir apspjovė?.. Dažnu atveju juk net nepastebi to, ką tu darai.. O tu vis tiek darai… Kodėl? Nes matai tame prasmę. Tai kur ta šventovė? Niekur niekada niekam mieste?

  15. Pauliau, tavo atveju prasmė ir yra ta šventovė.

  16. Na, tada aš kažkaip ne taip žodį šventovė suprantu… Nes tokiu atveju Sigurdo ir jo draugo žodžius galima būtų perfrazuoti į “I see a reason in this”, kas vargiai sukeltų asociacijas su egoizmu.

  17. Turedamas maziau vaiku tu pats vienas siame kraste niekuo geru neprisidesi, o kalbant apie savo tauta tik prisidesi prie jos nykimo (o cia jau kita kalba apie pasaulio ivairoves issaugojima) o gimstamumo beda yra kito pasaulio krasto problema ir patys mes nesidaugindami jos neisspresime (mes ir taip nebesidauginame Europoj:))

  18. […] svarbiausi patarimai žaliajam Rugpjūtis 17, 2009 — tingiu Mano kolegos iš Gyventi sąmoningai svetainės kažkas paklausė, kokie būtų patarimai žaliajai, gamtai draugiškai […]

  19. […] keletą dienų Laura atsiuntė šią nuorodą ir paklausė, ką aš manau apie tokią nuomonę? Esmė ta: to tinklaraščio autoriaus buvo […]

  20. Visi mes savanaudžiai, bet gyvent reikėtų nekenkiant kitiems.

    Aš manau taip galima “šį egoizmą” pavadinti. Na čia nekalbu apie natūralią atranką ir konkurenciją, juk nevadinsit medžio egoistu, jei jis nustelbia daugelį kitų.

  21. o su Bernardu sutinku, man pasaulis gražesnis, kai mano kieme bėgioja mano vaikas, o ne kinietis. :)

  22. medis,-“o su Bernardu sutinku, man pasaulis gražesnis, kai mano kieme bėgioja mano vaikas, o ne kinietis. :)”
    Tokių panašių šūkių – “Lietuva graži be rusų”, “Lietuva lietuviams”, pilni visi murziški ir pan. patriotiniai tinklalapiai.

  23. Gamtoje nera egoizmo. gamtoje vyrauja altruizmas (pasiimk kiek tau reikia, o kas liko atiduok). liutas nevalgys daugiau nei jam reikia. Jis ivykdis savo kurimo programa ir tiek. O zmogus valgys. Ziema kalnu virsunej susikaups sniegas, o vasara jis nutirps ir vanduo pamaitins zole apacioje. Zolę suvalgys stirna, o stirna suvalgys liutas. Medis gamins deguoni ir maitins visa gyvunija. Paukstis valgys uogas ir tuo paciu barstys seklas is kuriu is augs naujas krumas. Nuo krumo valgys dar kas nors ir t.t. Neva visi tarnauja sau? Neva visi nepriklausomi? Ar zmogus nepriklausomas egoistas? O jeigu as iskirsiu visus pasaulio medzius? Mes visi numirsim! Tai kam tarnauja medziai? Sau?
    Ar mes pritapsime sioje sistemoje ar busime joje kaip mirtina liga – vezys?
    Zmoguje irgi yra idiegtas gamtoje vyraujantis altruizmas – t.y. meile. Bet siais laikais mazai kas myli…
    Visa gamta yra vienas gyvas organizmas. Visas pasaulis yra sukurtas pagal 1 desni. Is biologijos gal zinote kad pradzioje buvo viena lastele (harmoninga) is kurios issivyste veliau augalai ir gyvunai. Dabar pakilkime i auksteni lygi. Mes gamtoje esame kaip lasteles kurios pritampa ir tarnauja organizmui (myli save ir supanti pasauli) arba esame kaip vezio lasteles, kurios tik klausia “ka as galiu paimti” is sio organizmo.

    “mylek savo artima kaip save pati”. vienintelis isakymas is kurio plaukia viskas. Nes viskas ko reikia, kad pritaptume pasaulyje ir is veziniu lasteliu taptume geromis yra MEILE.
    Dabar visa sia sistema pavadinkime Dievu. Visas pasaulis veikia pagal altruizmo (meiles) desni todel Dievas yra meile. Ir mes esame Dieve ir Dievas yra musu sirdyse. Todel jei mes esame egoistai siame pasaulyje – vezio lasteles, tai l ir musu sirdyse atsiranda vezys. Todel siais laikais tiek daug nelaimingu, nakti vienumoj verkianciu ir kencianciu ir pasaulis atrodo absurdiskas. Taip – nes vezio (t.y. musu) cia neturetu butu, o mes kazkodel esame. Taciau yra meile – o t.y. pokytis.

    Man vienodai rodo koks Dievo vardas (tai tik zodis) – Kristus ar Krishna ar Alachas dar kas nors… Ar mes su juo susijungiame per begaline visaapimancia meile ar per nirvana… Esme TA PATI!
    Zmogus nuo gyvuno skiriasi kad gali rinktis arba meile arba egoizma.
    “Daryk ka nori” – egoistinio laisve
    “Mylek ir tada daryk ka nori” – zmogiska laisve
    Ar ne genialu? Nereikia jokios morales, nereikia dangaus ir pragaro, nereikia jokiu apribojimu. Reikia tik MEILES ir mes niekam nepadarysime nieko blogo. “Dievo (o t.y. Meiles) karalyste yra anarchija”. Taip, nes harmonija (darna arba sanskr. dharma) yra “grazus chaosas”. Nes viskas kas plaukia is meiles yra gera ir grazu. Meile – jega kurianti harmonija. Ir visas pasaulis yra VIENAS organizmas kuriame vyrauja harmonija. Musu kune vyrauja harmonija. Juk ranka netarnauja sau ir galva netarnauja sau ir pirstas netarnauja sau. Visos dalys tarnauja visumai. Taip ir mes turime tarnauti aukstesnei visumai. Zmogus yra sukurtas pagal visumos (Dievo) paveiksla – butent!

    o egoizma propaguojantiems zmogaus ir gyvunu teisiu aktyvistam patarciau perskaityt J. Baudrillard “Simuliakrai ir simuliacija” skiriu apie gyvunu teisiu gynejus. Gal suprasit kad jeigu zmogui ar gyvunam ar gamtai priskiriam teises tai mes kisames i kurinija su save netobulais zmogiskais kuriniais (teisem) ir bandome kurinija tvarkyti pagal savo egoistine valia (o t.y. esame vezys). Gamtoje nera teisiu!!! gamtoje grazi anarchija. Gamta ir jos kurinius reikia myleti, o ne “saugoti” teisem nes is tikro tai yra disharmonijos kurimas.

  24. ir dar… gamtoje nieks nezino kainos bet zino verte. Kapitalizme mes zinome kaina bet nebezinome vertes (viskas yra be vertes – nihilistiska). Gal ir vel pradekime VERTINTI maista kuris guli ant musu stalo – dekoti gamtai (Dievui) pries valgi, vertinti zmones kurie siandien yra salia (melstis uz juos), ir myleti SIA DIENA, o t.y. gyventi taip lyg ji butu paskutine nes rytoj jau bus nauja diena… ir bus nauja diena pasakysime ACIU ir mylesime ja.
    Klausimas egoistams: jeigu jus taptumete amzini kada nusprestumete kad uzteks gyventi? Jeigu taptumete amzini ar keltumetes is lovos? Juk rytoj ar poryt ar po 100 metu ar po 10000 galesit pasiimti visus daiktus pasaulyje kuriu jus tik geidziate. Galesit BET KADA pasiimti VISKA! Tai kam skubeti siandien, kam keltis is lovos? Jus taptumete amzini, o rezultas – jus nesikeliate is lovos nes mirete. Absurdas? Nes jus mirti nugalejote bet dar nepasakete “TAIP” gyvenimui.
    Yra vienintelis budas pasakyti TAIP gyvenimui – o t.y. MYLETI sia diena, save ir supanti pasauli. tuomet man nesvarbu kiek as gyvensiu (ar diena, ar 10, ar begalo) vis tiek as gyvensiu taip lyg si diena butu paskutine. Nes rytoj sios dienos nebebus.

    Jei mes mylesime (i sirdi isileisime Dieva=Meile) tuomet musu gyvenime dominuos gyvybe, o ne mirtis ir absurdas (vezys).

  25. ach… patys mes kalti, niekuo nebetikime, niekuo nesirupiname… nesuprantame, kad tokioje senoje ir didingoje planetoje, kurioje atsirado gyvybe esame tik sveciai… Deja kaip ziaurus teroristai naikiname zeme, gamta, visa kas gyva, visa kas svarbu ir taip brangu… Nors zinome kaip siaubingai senka musu istekliai, kad greitai tikrai susinaikinsime, taciau vistiek siaubiame viska is eiles, mada, pinigai, kuo didesnis komfortas (kuris mus padaro tingiais, silpnais ir savarankiskai negalinciais isgyventi invalidais) mums svarbiau uz tai kas palaiko visa zemes gyvybe… Deja pakeisti nieko neimanoma, jau per velu, o mes vis dar nesupratome kokia didele yra ta gresme… Suprasime tik tada, kai mirtis ir kancios jau lips mums ant kulnu… deja tada nieko pakeisti negalesime…. zinoma juk zeme nuolat keiciasi, galbut po daugybes metu ji atsigaus, atsiras nauja gyvybe, taciau musu nebeliks, mes isnyksime amziams… Na ir vel cia mano EGOISTISKA svajone, noreciau sugrysti i praeiti, noreciau gyventi ten kur gyveno senoves zmones, noreciau nueiti i miska ir ten nerasti nei siuksleles, noreciau galeti gerti vandeny is upes ir nebijoti apsinuodyti, noreciau maudytis tokiam ezere kurio dugnas matosi taip lyg vadens nei nebutu, noreciau nebijoti skinti uogu is pakeles, nes jos nebutu uzterstos masinu ismetamomis dujomis, noreciau valgyti maista ir zinoti. kad jo skonis naturalus, kad jame nera nieko netikra… Man nereiketu jokio komforto, jokios elektros ar mados, jokiu masinu ir kompiuteriu, as taip noreciau bent viena diena pagyventi tikrame, naturaliame, svariame ir tokiame nostabiame pasaulyje… kurio niekada istikruju nepamatysiu…. noreciau kad zmonija nebutu niekada atsiradusi, tuomet zeme dar butu zalia, gyva, naturali… o gamtos pasauliui nereiketu kenteti nuo paciu baisiausiu kenkeju (parazitu) – MUSU!

  26. Džiugu, kad ne aš viena domiuosi ekologija :) vakar net laminatą ekologišką įsigijau – tiesiog iš idėjos :)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: