Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija iš arti

Yra įvairių nuomonių. Veikti, mažinti, didinti, gaminti, vartoti, investuoti, kompensuoti, bėgti, saugoti ir išsaugoti arba nieko nedaryti. Pasaulio klimatas keičiasi gana sparčiai. Tai pripažįsta žymūs mokslininkai bei įtakingais vadinami asmenys. Dėl ko jis keičiasi – šyla ar šąla, dar ginčijamasi, bet pastebimi klimato kaitos padariniai jau veikia kai kurių šalių gyventojus, o modeliai rodo, kad paveiks visą pasaulio žmoniją ir ateities kartas.

Nors dėl klimato kaitos ir žmogaus sąsajos galima taikyti posakį „kiek žmonių, tiek ir nuomonių“, faktas, kad Kopenhagoje, Danijoje, praėjusių metų gruodžio 7–18 d. dėl to intensyviai ar pasyviau buvo tariamasi bei diskutuojama. Pagrindinės temos – kaip industrinės šalys nori mažinti savo šiltnamio dujų emisijas, kiek sparčiai besivystančios Kinija ir Indija sutinka riboti savo CO2 emisijas, kokios pagalbos reikia besivystančioms šalims ir kaip jos prisitaikys prie pokyčių dėl klimato kaitos bei kaip ta pagalba bus dalinama ir valdoma.

Keli tūkstančiai delegatų dėl to derėjosi Jungtinių Tautų (toliau – JT) klimato kaitos konferencijoje, vadinamoje COP15 (angl. Conference of the Parties). Iš COP15 buvo tikėtasi didesnių CO2 ir kitų dujų mažinimo normų bei prekybos CO2 normomis sugriežtinimo, o 12 mln. pasaulio bendruomenės aktyvistų laukė ryžtingo, ambicingo ir teisingo susitarimo. Kaip parodė jos pabaiga, dviejų savaičių bevaisės diskusijos sutilpo į kelių valandų naktinį pokalbį už uždarų durų tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių: JAV, Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Pietų Afrikos Respublikos vadovų, reprezentuojančių 28 valstybes. 3 val. nakties, jau pasibaigus oficialiam konferencijos laikui, jie priėmė sprendimą, skeptiškai vertinamą dėl jo demokratijos, ambicingų tikslų ir teisingumo.

Kopenhagos sutarimas (angl. Copenhagen Accord) kviečia, bet neįpareigoja mažinti emisijas, kad temperatūros kilimas nepasiektų 2 laipsnių pagal Celsijų nuo industrinio laikotarpio pradžios, vystyti švarią energiją ir numato, kad turtingos valstybės besivystančioms šalims skirs 10 mlrd. dolerių per metus finansuoti projektus kovai su sausromis, potvyniais ir kitais klimato kaitos padariniais. Nors daugelis valstybių delegatų kritikavo patį COP15 procesą ir galutinį jo nutarimą kaip nepriimtiną bei nuviliantį, galiausiai, tai yra pirmasis politinis žingsnis XXI amžiuje dėl klimato kaitos. Tikimasi, kad iki kito JT susirinkimo – COP16, vyksiančio po metų Meksikoje, Kopenhagos sutarimas bus patvirtintas visų JT narių. Tada turės būti priimtas nutarimas dėl klimato kaitos mažinimo, pakeisiantis iki 2012 m. galiojantį Kioto protokolą, o pasaulio bendruomenė vėl viltingai kreips žvilgsnius į derybininkus ir tikėsis, kad dabarties bei ateities kartos galės saugiai laimingai gyventi mūsų planetoje.

Lietuva, lyg ir mažas pasaulio taškas klimato kaitos politikoje ir veikiantis „kaip nutars Europos Sąjunga“, atrodo, irgi turi galimybę patekti į klimato kaitos padarinių zoną pakilus Baltijos jūros lygiui ar atšilus orams, o tai gali pakeisti ūkininkavimo sąlygas. Galimybė, apie kurią mūsų šalyje kalbama tyliai arba nekalbama, o kova su ja suvokiama kaip nešiukšlinimas ir žalios spalvos lankstinukų dalijimas. Už sienos pasaulis aktyvus ir bruzda, todėl ėmėmės iniciatyvos veikti. Pradžioje nuo savęs, nepirkdami, ko mums nereikia, mieste mindami dviratį, rinkdamiesi ekologiškus vietinius produktus ar patys juos užsiaugindami, daugiau būdami gamtoje ir pažindami ją, vesdami seminarus ir stovyklas „žaliomis“ temomis. Pamažu perėjome prie idėjos „Veik lokaliai, mąstyk globaliai“ ir solidarizavomės su pasaulį „žalėjimo“ link judinančia bendruomene.

Ekologinio klubo „Žvejonė“ nariai savo iniciatyva organizavome Lietuvos jaunimo grupės kelionę į šią konferenciją. Statybų bendrovė UAB „Edrija“ suteikė paramą, tad vienuolikos jaunų asmenų grupė 4 dienas tyrinėjo COP15 ir kas slypėjo po šiuo pavadinimu.

Kopenhaga COP15 metu mūsų akyse susikirstė į kelis pagrindinius įvykių taškus su įvairiausių žmonių mase kiekviename. Pirmasis ir viso COP15 ašis – Bella centras, į kurį tik su akreditacijomis pateko tūkstančiai derybininkų, valstybių vadovų, stebėtojų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir žiniasklaidos atstovų. Apsauga buvo tokia griežta, kad norintys pirmą kartą patekti į centrą eilėje rikiavosi nuo 6 val. ryto, o eilė judėjo taip lėtai, jog iš 20 laukiančiųjų žiemiškoje Kopenhagos temperatūroje iki įėjimo į pastatą beprieidavo vos vienas. Nustebino, kad viso šios konferencijos metu 65 proc. maisto buvo ekologiškas ir iš Sąžiningos prekybos (angl. Fair Trade), produktai kaip kava ir arbata. Bella centre neoficialiai susitikome su Lietuvos derybininkais siekdami išsiaiškinti, kokia Lietuvos pozicija klimato kaitos klausimu ir kokia įtaka šioje konferencijoje sprendimų priėmime. Trumpai ir aiškiai sužinojome, kad Lietuva veiks pagal Europos Sąjungos nutarimą. O Europos Sąjunga – pagal JAV ir Kinijos?

Kitas taškas – Klimaforum‘as. Tai žmonių ir NVO forumas, atviras visiems ir alternatyva COP15. Jame vyko paskaitos plačiais aspektais apie klimato kaitą ir aplinkosaugą, mokymai, prezentacijos, NVO mugė, aršios diskusijos, tačiau išsakytos nuomonės ar pasiūlymai įtakos politiniams sprendimams, daromiems Bella centre, neturėjo. Panašu, kad dar iki COP15 politiniai sprendimai buvo priimami kiekvienoje šalyje atskirai, o konferencijoje jie tik pristatomi ir suderinami. Klimaforum‘e Vandana Shiva iš Indijos, laikoma aktyvia veikėja ir įkvėpėja dėl aplinkos saugojimo, diskusijoje „Nuo globalizacijos iki gyvenimo ir ekonomikos lokalizacijos“ išsakė nuomonę, jog pasaulinis ekonominis augimas sukėlė nepataisomą žalą gamtai ir socialinę nelygybę, tačiau ekonomikos ir gyvenimo būdo grįžimas prie lokalaus yra kelias į globalios gerovės ir teisingumo suklestėjimą.

Kitoje Kopenhagos vietoje vyko antras Forumas – verslininkams skirta naujų technologijų paroda su moderniais atsinaujinančios energijos stendais, mokslininkų pranešimais bei prezentacijomis. Akredituotam Lietuvos jaunimo grupės nariui Algirdui teko proga klausyti Rajendra K. Pachauri, JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC) primininko, pranešimą, kurį jis baigė teigdamas, jog daugiausia viskas priklauso nuo visuomenės ir ką ji veiks, kur link kreips savo valdžią.

Dar vienas įvykių taškas Kopenhagoje – gatvės ir viešos erdvės. Jos COP15 dienomis prisipildė didelių meno instaliacijų. Pavyzdžiui, 1 tona CO2, sukonstruota iš 12 jūrinių konteinerių, Žemės gaublio variacijų, nupjautų medžių skulptūrų, vegetariškų La Via Campesina lauko virtuvių, taip pat Hopenhagen koncertų, dvi savaites demonstruotų aplinkosaugos filmų „Gera Planeta“ su žymiomis asmenybėmis kaip Al Goras, Yann Arthus-Bertrand ir Nicolas Hulot. Atkreipti į save dėmesį ir išreikšti reikalavimus bei solidarumą aktyvistai bandė beveik 44 dienų trukusia Klimato Teisingumo bado akcija (angl. Climate Justice Fast), dalyvaudami meditacijose, rašydami ir siųsdami laiškus vyriausybių atstovams, persirengę baltaisiais lokiais, atvykę traukiniais į Kopenhagą iš tolimojo Kioto ir kt.

Gatvėse platinami Akcijų gidai kvietė mobilizuotis žmones į masines demonstracijas. „Anti-korporacijos diena. Nepirk melo!“ dalyviai įžengė į korporacijų biurus ir verslo susitikimus, nes jie tapo svarbiau už klimato kaitą, „Smūgis produkcijai“ – Kopenhagos jūrų uosto blokada dėl nesibaigiančios ekonominės ekspansijos, besaikio vartojimo ir gamybos naudojant iškastinį kurą, „Ūkininkų akcija – La Via Campesina prieš mėsos industriją“ dėl monokultūros sojos auginimo kaip gyvulių pašaro, kas griauna žmonių gyvenimą Pietuose, nuvarant juos nuo žemės, o Šiaurėje paliekant suniokotą aplinką ir iškastinio kuro emisijas transportavimo grandinėje; demonstracija „Klimato skola“ prie Bella centro, už spaudimą, kad turtingos šalys mokėtų neturtingoms už taršą ir klimato kaitos padarinius.

Visgi įspūdingiausia gatvės bruzdesio dalis mūsų akimis tapo demonstracija „Global Day of Action“. Liaudies balsą gruodžio 12 d. susirinko išreikšti šimtatūkstantinė jaunimo, šeimų su vaikais, pagyvenusių žmonių minia, žygiavusi apie 7 km Kopenhagos gatvėse nuo Klimaforum‘o iki Bella Centro. Minia sujungė skirtingų nevyriausybinių organizacijų, socialinių sindikatų, aplinkosaugos blokų narius ir prijaučiančius aplinkosaugos idėjoms. Minioje šypsodamiesi daugelis stebėjosi žmonių gausybe, spalvomis ir kūrybiškumu pasiruošiant demonstracijai. Mirgėjo daug įvairių pasaulinių organizacijų kaip WWF, FoE, Greenpeace, World Rainforest Movement, AVAAZ, 350.org, NOAH vėliavos, ant plakatų ir rūbų užrašai „Veik dabar dėl klimato kaitos!“, „Gamta nedaro kompromisų“, „Neištirpdykite mūsų ateities“, „Planeta, ne pelnas!“, „Keisk politiką, ne klimatą!“, „Neleisk teršėjams nuspręsti“ „Kiek metų tau bus 2050?“ ir kt. Pačioje demonstracijoje vyko kelios demonstracijos ir šimtai pasirodymų, pristatymų ir šou kaip „baltųjų meškų“ grupės šokis, planetos Žemės reanimacija, CO2 emisijų kvotų pardavinėjimas, klimato herojų ir policijos tariamos kovos. Mes, Lietuvos jaunimo grupės nariai, dalyvavome Žemės Draugų (angl. Friends of the Earth International) reginyje „Potvynis“, kurio metu keli tūkstančiai mėlynai apsirengusių žmonių sutūpę stojosi ir kėlėsi, simbolizuodami bangas. Žmonių artumas, bendrumo jausmas, skambanti muzika, skanduotės „Sistemos kaita, ne klimato kaita!”, „Ko mes norime? Klimato teisingumo! Kada mes to norime? DABAR!“, „Klimato teisingumas, jokių kompensacijų!“ sukūrė atmosferą, kad pasaulis tikrai nori pokyčių ir žmonės jį gali pakeisti – visuomenė turi galią.

Tai buvo taiki demonstracija, tačiau dėl kelių dešimčių Juodojo bloko atstovų mestų petardų žiniasklaidoje atspindėta kaip riaušės, dėl kurių demonstracijos buvo atkirsta ir suimta apie 300 žmonių, o pati demonstracija truputį išsiskaidė. Kopenhagoje prieš COP15 buvo išleistas potvarkis, kuriuo remiantis, bet koks įtartinas asmuo galėjo būti suimtas 8 val. nepateikiant jokių kaltinimų. Įtartinu buvo galima tapti – ir nemažai jų tapo – fotografuojant nuo patogesnės pozicijos (pavyzdžiui, stulpo), turint keistą šukuoseną, žemėlapyje bandant ieškoti reikiamos vietos ar atėjus į demonstraciją. Pasak Lietuvos jaunimo grupės nario Kęstučio, jo suėmimas už kišeninio peiliuko turėjimą buvo patirtis, pamatant, kaip mažai demokratijos demokratinėje šalyje. Jis praleido 7 valandas suimtas, tardomas, nufotografuotas kaip nusikaltėlis ir pasodintas specialiai COP15 metu įrengtame kalėjime – dėžių apsuptų tvora, kurios viršuje spygliuota viela, o viduje narvai. Jo „kalėjimo“ metu ten buvo apie 300 panašaus nesėkmingo likimo aktyvistų, negalinčių susisiekti su savo bendrakeleiviais nei artimaisiais, negaunantys maisto ir neturintys pagrįstų kaltinimų. Suėmimo kaina – perspėjimas ir galima deportacija arba paleidimas, tačiau galiausiai buvo paleistas pro vartus. Policijos pajėgų pernelyg platūs įgaliojimai ir siautėjimas, elgesys su suimtais aktyvistais sukėlė pasipiktinimo demonstracijas. Lietuvos jaunimo grupės organizatoriaus Algirdo nuomone, gaila, kad Lietuvos žiniasklaida akcentavo, kiek žmonių buvo suimta, kokios riaušės įvyko, o ne ko žmonės norėjo, su kokiom mintim ėjo į tokią demonstraciją.

Iš visų pasiūlymų kaip kovoti su klimato kaita, mums racionaliausia ir efektyviausia pasirodė ekologinių gyvenviečių kūrimas. Klimaforum‘e aptikome ekogyvenvietės Den Selvforsynende Landsby stendą, kurią aplankėme grįždami namo po konferencijos. Tai penktus metus kuriama nedidelė ekologinė gyvenvietė, skirta 30 šeimų, nors kol kas joje gyvena tik 15. Visi joje gyvenantieji yra išsilavinę žmonės iš miesto, besimokantys gyvenimo kaime. Gyvenvietėje pastatyti ekologiški namai (pagrindinės konstrukcinės medžiagos – medis ir šiaudai), auginami gyvuliai, įrengtas saulės formos daržas su vietinėmis daržovėmis ir prieskoniais, ekologiška kanalizacijos sistema su kompostuojančiais tualetais ir greitai augančiais karklais, kurie valo nuotekų vandenį ir vėliau panaudojami kaip biokuras. Kai kurie gyventojai įsirengė saulės ir vėjo energijos gamybos šaltinius, kiti prisijungė prie vietinio tinklo. Gyvenvietėje dalijamasi automobiliu, visi važinėja dviračiais, rengiamos bendros vakarienės. Pakeitę savo gyvenimo būdą danai realiai sumažino savo asmeninę taršą ir išlaidas. Jei šią patirtį perimtų didžioji dauguma išsivysčiusio pasaulio gyventojų, tarša sumažėtų šimtus kartų.

Dalyvavimas tokio lygio konferencijoje buvo naudingas mums kaip aplinkosauga besidomintiems asmenims gauti naują informaciją, užmegzti kontaktus, pabūti su aktyviais pasaulio bendruomenės nariais, pasisemti energijos tolesnei veiklai bei parvežti patirtį į Lietuvą. COP15 baigtis parodė, kad nesiderima dėl to, ko nėra ant derybų stalo, tokiame procese dominuoja verslas ir galingos valstybės, o pasaulio bendruomenės nuomonė ir jausena po COP15 gali būti išreikšta grupės nario Kęstučio žodžiais :“ Nesąmonė! Čia burbulas“. Akivaizdu, jog ir be svarbių pasaulinių nutarimų galime mažinti taršą, keisdami savo gyvenimo būdą.

Parengė: Jolanta Uktverytė, Lietuvos jaunimo grupės į COP15 organizatorė

Nuotraukos: Valdonės Daugėlaitės, Dalios Bastytės, Mildos Norkutės

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: