Magiškas skaičius 3

Mane pasiekė laiškas, raginantis dalyvauti susitikime dėl vienos šalia mūsų planuojamos statyti atominės elektrinės poveikio aplinkai. Turbūt daugeliui, kaip ir man, yra aktualus debatas dėl atominės energijos naudingumo ir naudojimo, kur abi pusės turi savo argumentų UŽ ir PRIEŠ. Šiaip, aš ilgą laiką nenorėjau stačia galva nerti į žaliųjų kritiką atominei energetikai ir ja 100% pasitikėti (ir teatleidžia man ekologai, iki šiol esu beveik įsitikinęs, kad tiesa yra kažkur ties vidurio), nes žinau, kad atsinaujinanti energia – saulės, vandens, vėjo – dar nė vienos šalies neaprūpino visu reikiamu energijos kiekiu, o ir atsižvelgus į šiuolaikinio vystymosi tempą ir visuomenės gyvenimo būdą, vargu ar per ateinančius dešimtmečius „žalioji“ energija atstos šiuo metu populiarus iškastinio kuro ir atominės energijos šaltinius, ir aprūpins mus visus šiluma ir šviesa (ir ne tik).

Tačiau atominė energija – irgi ne šypsena geltoname kamuoliuke. Vien paanalizavus resursų eikvojimą atominei elektrinei pastatyti, arba kad ir tą pačią atominės energijos produkcijos atliekų problemą, tampa aišku, kad jei galima išvengti dar vienos atominės elektrinės pastatymo, tą ir reikia daryti. Ir vietoj didelių pinigų, skirtų tokios elektrinės statybai ir veikimui, investuoti į žalią energetiką BEI KARTU mažinti energijos poreikius visuomenėje.

Galbūt dauguma tai skaitančių, kaip ir aš, nėra kokiu nors būdu susiję nei su atomine energetika, nei su atsinaujinančia, ir turbūt daugumai žodis „energija“ siejamas nebent su dideliais šilumos mokesčiais, kuriuos tenka mokėti žiemą. Galbūt atominės energetikos klausimus ir verta palikti tik aplinkosauginėms org-cijoms (tam jos ir aplinkosauginės, kad nagrinėtų tokias problemas).

Na ok, o kas, jei aš pasakysiu, kad niekas į porą tokių org-cijų atstovus neatsižvelgs, jei visuomenei (tai yra man ir tau) bus vis vien, t.y. iki lemputės, ar ten statys kažkokią dar vieną elektrinę, ar ne, ar investuos į atsinaujinančią energiją, ar ne?

O situacija yra tokia:

1. Baltarusija atominę elektrinę pradeda statyti už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos (50 kilometrų nuo Vilniaus).
2. Rusijos vyriausybė patvirtino branduolinės jėgainės statybos projektą Kaliningrado srityje.
3. Planuojama statyti atominę elektrinę Lietuvoje.
4. Yra tikimybė, kad visos Europos branduolinės atliekos keliaus į Lietuvą.

Nereikia būti ekologu, kad suprasti, kad situacija nėra džiūginanti. Trys atominės elektrinės šalia mūsų ir mūsų vaikų – ar tai tikrai būtina?

Šį antradienį vyks Baltarusijos atominės Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos svarstymas su visuomene: http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=9652 Norėtųsi dalyvauti ne tik stebint ir klausant, nes juk galų gale svarstymai su visuomene ir organizuojami tam, kad visuomenė išsakytų savo nuomonę, pasiūlymus, ir į juos „turi“ būti atsižvelgta. Jau yra net grupė žmonių, kuri ne tik ruošia išsakyti savo aiškiai kritišką nuomonę, bet ir galvoja apie parodomąją akciją su dujokaukėmis.  Šiaip, kiekvienas mūsų gali jei nenueiti, tai bent iki kovo 8 dienos išsiųsti savo pasiūlymus Aplinkos ministerijai. Tiesa, visas procesas gal ir nebus labai demokratiškas – Baltarusijoje kitokios nuomonės žmonių net neįleido į viešus svarstymus.

Bet kuriuo atveju, verta padaryti šiokį tokį triūkšmą, kas galėtų sudominti žiniasklaidą (ir patiems rašyti ar filmuoti!). Nesvarbu, kad mūsų gal ir nedaug, bet parodyti nepritarimą yra būtina.

Kritiškai apie Baltarusijoje planuojamą statyti AE galima paskaityti štai čia.

4 responses

  1. Taip pat rytoj, kovo 2 d. 14h vyks spaudos konferencija ta pacia tema Lietuvos naujienų agentūros ELTA salėje, Gedimino pr. 21/2. Klausyti gali visi.

  2. Tiesiog pagalvojau, kad įmesiu savo komentarą iš kitos diskusijos apie branduolinę energetiką, nes atrodo nemažai žmonių turi klausimą „a kodėl ne?“.

    Trumpai: branduolinė energetika kelia daug pavojų žmonėms ir aplinkai. Šios grėsmės yra rizika sveikatai ir aplinkai, daroma žala išgaunant uraną, pavojingas perdirbimas ir transportavimas, padidėjusios branduolinio ginklo platinimo galimybės, branduolinių resursų sabotažo pavojus, neišspręstos problemos dėl radioaktyviųjų branduolinių atliekų. Reaktoriai yra labai sudėtingi mechanizmai, ir todėl egzistuoja aukšta neplanuotų įvykių tikimybė, kas priveda prie rimtų branduolinių avarijų (Černobylis nebuvo vienintelė avarija). Yra tvirtų nuomonių, kad šią riziką vargu ar galima sumažinti pasitelkiant naujas technologijas. Ir, galiausiai, jei mes paimtume visų branduolinės energijos pagaminimo etapų grandinę (nuo urano kasybos iki atominės elektrinės uždarymo), branduolinė energija nebeatrodo tokia nekalta šiltnamio dujų emisijų mažinimo prasme. Be to, reikia turėti omenyje, kad urano resursai senka (arba bent jau turimi rezervuose), ir atitinkamai didėja urano (skaityt: energijos) kaina.

    Taip pat ne visi ir ne visada įvertina visų Černobylio avarijos pasekmių. Be tiesioginių 56 mirčių, apie 800.000 (!) žmonių patirė radiaciją, kuri kaip spėjama pasiglemžė bent 4.000 gyvybių – priežastis: sukeltas radiacijos vėžis. Tuo tarpu žemės ūkis Pripiat miesto zonoj yra pavojingas ir visiškai netikslingas dar mažiausiai 200 metų, tyrėjų duomenimis. O tai tikrai nėra „mažai“.

  3. Viena idėja, pristatyta šiame video, gali sumažinti radioaktyviųjų atliekų perdirbimo problemą. Pirmoje video pusėje kalbama apie klimato kaitos problemą atskirai. Daugelis teiginių ape tai jau girdėti ir gali pasirodyti neįdomūs, tačiau verta palaukti, nes antroje pusėje pristatomas atominės energetikos projektas, kuris daug efektyviau vartoja branduolinį kurą ir gali vartoti dabartines radioaktyvias atliekas. Video čia:

    Bill Gates on energy: Innovating to zero!

  4. 2010 m. balandžio 14 d. į Vilnių iš Minsko specialiai atvyksta fizikas, technikos mokslų daktaras, profesorius, atominių reaktorių ekspertas Georgijus Lepinas. Balandžio 14-ąją, antradienį, 18:00 val., „Artotekos“ kūrybinėse dirbtuvėse, A. Strazdelio g. 1, Vilniuje, Laisvojo universiteto (LUNI) kvietimu profesorius surengs paskaitą „Baltarusijos atominės elektrinės pavojai Lietuvai“. Pokalbyje taip pat dalyvaus Baltarusijos ekologė Tatjana Novikova – Baltarusijos AE poveikio aplinkai vertinimo komisijos sekretorė. Užsiėmimas vyks rusų kalba, esminės mintys bus verčiamos į lietuvių kalbą.

    Prof. G. Lepinas įsitikinęs, kad Baltarusijoje, Astravo mieste, 50 km nuo Vilniaus planuojama statyti atominė elektrinė kels pavojų Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Tą liudija atominės elektrinės (AE) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kuri buvo svarstoma ir Vilniuje. Tai, kad Lietuvos pašonėje, netoli nuo sostinės Vilniaus bus statomas dar neišbandytas (eksperimentinis) Rusijos gamybos VVER 1200 branduolinis reaktorius, turi kelti rimtą susirūpinimą Lietuvos visuomenei.

    Eksperto vertinimu, elektrinei aušinti skirtas vanduo bus imamas iš Neries upės, radionuklidais užterštos atliekos bus išleidžiamos į Nerį, o branduolinės atliekos bus saugomos netoli Lietuvos sienos. Todėl ši atominė elektrinė bus pavojinga ne tik avarijos, bet ir normalaus darbo režimo atveju. AE išmeta apie 300 įvairaus pobūdžio radioaktyvių medžiagų, kurios kenkia žmonių ir gyvūnų sveikatai. Pavyzdžiui, skatina vadinamojo sunkiojo vandens susidarymą, kuris po truputį ardo visus žmogaus organus. Esama ir tokių atliekų, kurios, pakliuvusios į gamtą, pakenkia viskam, kas gyva.

    Prof. G. Lepino įsitikinimu, šiandien pasaulyje dar niekas nemoka patikimai saugoti AE atliekų, nes neseniai rūpinosi po Černobylio avarijos susidariusių radioaktyvių atliekų saugojimo reikalais. Paaiškėjo, jog iš 400 kapinynų nėra nė vienos absoliučiai patikimos kapavietės. Todėl profesorius stebisi, kodėl iki šiol neatlikti žemės, ant kurios žadama statyti AE, paviršiaus tyrimai.

    Eksperto nuomone, nuo Astravo miestelyje pastatytos AE labiausiai kentėtų Neries upė. Į Nerį tekės visi techniniai, buitiniai ir lietaus vandenys iš pačios AE. Pasak G. Lepino, Neris šiandien į Lietuvą neša skaidrų, beveik gerti tinkamą vandenį. Šią tiesą byloja Neryje neršiančios ežerinės ir jūrinės lašišos, įrašytos į Raudonąją knygą. Pastačius Astravo AE, šios retos žuvys tiesiog išnyktų, nes vanduo jau nebebus toks švarus, be to, keliais laipsniais padidės vandens temperatūra.

    Paskaitos metu prof. G. Lepinas labiausiai koncentruosis į Baltarusijos AE poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos kritiką, nes ši, ataskaita daugelio nepriklausomų ekspertų nuomone yra nepilna, tendencinga bei dezinformuojanti.

    Renginys nemokamas, kviečiame dalyvauti: http://www.facebook.com/event.php?eid=110148292350910

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: