Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #7

Vakar Delfi ir Lietuvos Ryto svetainėse pasirodė straipsniai, pavadinti “Kontrolierė sukritikavo vegetariškai vaikus maitinančius tėvus“ ir “Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama“. Šiandien juos papildė Kauno Diena, saviškį pavadinusi “Vaikų vegetarų nebūna“. Visi trys paremti Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės keliamu susirūpinimu, jog tėvai, maitindami vaikus augaliniu maistu, elgiasi neatsakingai ir neatlieka jiems priklausančios pareigos užtikrinti sveika savo atžalų augimą ir vystymąsi. Kaip pagrindinis argumentas cituojamas Maisto ir mitybos mokslo komiteto pirmininko Almanto Kranausko pranešimas, kuriame teigiama:

„Vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis – baltymais, nepakeičiamomis amino rūgštimis, geležimi, kitais mineralais ir vitaminais, dėl to vaiko organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis yra nepakankamas. Paprastai vegetarai, siekdami bent dalinai kompensuoti baltymų stygių, vartoja sojų produktus, tačiau naujausiais duomenimis, sojų produktai slopina virškinimo fermentus, baltymų, kalcio, geležies, vario ir cinko pasisavinimą, tuo dar labiau padidindami maisto medžiagų trūkumą“

Kauno Dienos straipsnį papildo ir dietologės Rūtos Petereit žodžiai:

“Vaikai turi valgyti gyvūninės kilmės maisto produktų, nes tik su tokiu maistu organizmas pasipildo amino rūgščių. Augalinis maistas taip pat turi baltymų ir iš jų sudarytų amino rūgščių, bet jame nėra visų amino rūgščių, kurios reikalingos organizmui, ypač vaikams. Be to, gyvūninės kilmės maiste yra geležies. Iš mėsos įsisavinama geležies 30 proc., o iš augalinio maisto – tik 10 proc. Kol organizme yra rezervų – viskas gerai, bet po kelių mėnesių geležies atsargos išsenka ir susergama mažakraujyste. Vaikams, valgantiems nepakankamai mėsos, dažnai sumažėja hemoglobino kraujyje. Kitaip yra, jeigu vegetariškas maistas suderinamas, valgoma įvairių produktų – grūdų, ankštinių daržovių. Jeigu A.Smilgevičiūtė žinojo, kaip derinti vegetarišką maistą, neabejoju, kad jos vaikelis augo sveikas. Tačiau reikia stebėti, ar netrūksta vitaminų. Dažnai vegetarams trūksta B grupės vitaminų. Žinoma, be mėsos žmogus gyventi gali, bet jo mityba turi būti subalansuota. Vaikai turėtų būti auginami atsakingai. Juos būtina maitinti visaverčiu maistu, o suaugę jau galės pasirinkti patys: būti vegetarais ar ne.“

Skaičiusieji ankstesnes LMSR analizes (jų sąrašą galite rasti čia) turėtų nesunkiai atpažinti visą eilę mitų, kuriuos dalis Lietuvos dietologų vis dar laiko realybe ir jų pagalba bando kritikuoti vegetariškos/veganiškos mitybos sveikumą. R.Petereit pasisakymai jau buvo apžvelgti anksčiau, todėl čia jie nebus smulkiau analizuojami. Visgi verta paminėti, kad kaip ir tąkart, dietologės teiginiai pasižymi savo nenuoseklumu – nors sakoma, jog “tik su [gyvūniniu] maistu organizmas pasipildo amino rūgščių“, vėliau papildoma, kad subalansuotos vegetariškos mitybos pagalba vaikai gali užaugti sveiki ir jokių aminorūgščių jiems netrūks.

Pasikartojimui dar kartą trumpai apie straipsniuose nuskambėjusius pagrindinius mitus.

Baltymai, nepakeičiamos aminorūgštys

Įvairūs ankštiniai, grūdai bei nemaža dalis riešutų ir sėklų turi pilnaverčius baltymus, kuriuose yra pakankamai visų žmogui reikalingų nepakeičiamų aminorūgščių. Soja toli gražu nėra vienintelė ir jos valgymas vegetarams/veganams nėra privalomas (yra nemažai sojai alergiškų žmonių, sėkmingai besimaitinančių augaliniu maistu). Kiti augaliniai produktai gali turėti mažesnį vienų ar kitų nepakeičiamų aminorūgščių kiekį, tačiau esant įvairiai mitybai, jų poreikis gali būti kompensuojamas iš kito tą pačią dieną valgyto maisto1. Baltymų trūkumo mitą paneigia ir tas faktas, jog nėra nė vienos nepakeičiamos aminorūgšties, kurios nebūtų augaluose.

Detaliau: žr. Maistinės medžiagos veganiškoje mityboje (baltymai) arba informaciją „Physicians Committee for Responsible Medicine“ svetainėje.

Geležis

Nors iš augalų geležis pasisavinama sunkiau, tačiau jos kiekiai kai kuriuose dažnai vegetarų/veganų valgomuose produktuose yra daug didesni nei mėsoje. Todėl palaikant maisto įvairovę, žmogaus organizmas šiuo mineralu gali būti aprūpinamas visai nesunkiai. Pavyzdžiui, 100 g jautienos turi apie 3 mg geležies, tuo tarpu 100 g sojų pupelių – 15 mg, moliūgų ir sezamų sėklų – 15 mg, pupelių – 10 mg, lęšių – 7,5 mg, rugių – 6 mg, avižų – 5 mg. Be to, geležies įsisavinimui nemažai įtakos turi vitaminas C, kuris randamas tik augaliniame maiste2. Jis augalinės geležies įsisavinimą gali padidinti iki 6 kartų.

Apie vegetarams/veganams greitai atsirandantį geležies trūkumą sklando daug niekuo neparemtų gandų. Tyrimais patvirtinta, kad įvairiapusiška augalinė mityba užtikrina pakankamą geležies gavimą, o mažakraujystės paplitimas tarp veganų ir vegetarų nėra didesnis, nei tarp visavalgių3.

Detaliau: žr. Maistinės medžiagos veganiškoje mityboje (geležis)

Kiti mineralai/vitaminai

Augaliniame maiste aptinkami visi žmogui reikalingi vitaminai ir mineralai, kuriuos nesunku gauti palaikant maisto įvairovę ir suvalgant pakankama jo kiekį. Išsamesnę informaciją apie atskiras medžiagas galite rasti dokumente Maistinės medžiagos veganiškoje mityboje.

Daugiau diskusijų sukelia tik vitaminas B12, kurio biologiškai aktyvi forma yra gaminama tik tam tikrų bakterijų, aptinkamų praktiškai visur – žemėje, vandenyje, žmonių ir kitų gyvūnų virškinimo sistemose ir kitur. Dėl šios priežasties B12 augaluose aptinkama tik tuo atveju, jeigu jie turi sąlytį su šį vitaminą gaminančiomis bakterijomis. Pavyzdžiui, yra įrodyta, kad dėl simbiozinių ryšių su B12 gaminančiom bakterijom kai kurie maistui naudojami jūros žaliadumbliai ir raudondumbliai turi nemažus kiekius biologiškai aktyvaus B12. Tačiau išsamių tyrimų, siekiančių B12 rasti kituose augaluose, iki šiol nėra atlikta daug. Be to, trūksta tyrimų, kurie parodytų, jog tam tikri augaliniai B12 šaltiniai gali užtikrinti patikimą šio vitamino gavimą. Dėl šios priežasties veganišką mityba pasirinkusiems žmonėms rekomenduojama vartoti B12 papildus.

Vegetariška/veganiška mityba ir vaikai

Tiek 2003, tiek atnaujintoje 2009 metų Amerikos Dietologų Asociacijos ir Kanados Dietologų ataskaitoje teigiama, kad subalansuota vegetariška/veganiška mityba jokios rizikos sveikatai nesukelia bet kokio amžiaus žmonėms, įskaitant ir vaikus. Amerikos Pediatrų akademijos išleistoje naujausioje knygos “Pediatric Nutrition Handbook“ versijoje (2004 metų), rašoma, jog “vegetariškai ar veganiškai maitinami vaikai pasižymi geru vystymusi ir augimu, jeigu jų mityba yra gerai suplanuota“ (194 psl.).

Didžiosios Britanijos mitybos specialistų asociacijos leidiniuose taip pat nerastume nė vieno teiginio, panašaus į A. Kranausko ar R. Petereit. Pavyzdžiui, bendroje informacijoje apie mažų vaikų mitybą rašoma, jog “vaikai, maitinami vegetariškai arba veganiškai, gali gerai augti ir normaliai vystytis, jeigu kreipiamas pakankamas dėmesys į maistinių medžiagų poreikių užtikrinimą“.

* * * * *

Pabaigai galima paskatinti tėvus domėtis savo vaikų mityba ir ugdyti juose sveikus įpročius. Neretai pamirštama, jog mityba gali būti nesubalansuota, nepriklausomai nuo to, ar ji vegetariška, ar veganiška, ar visavalgiška.

Tuo tarpu Lietuvos mitybos specialistų eilinį kartą tenka paprašyti pasidomėti žymiai gilesnes vegetariškos/veganiškos mitybos tradicijas turinčių užsienio šalių patirtimi, perskaityti daugybę naujų mokslinių tyrimų, parodančių, jog augalinis maistas gali aprūpinti reikalingomis maistinėmis medžiagomis, ir vietoje su realybe prasilenkiančių gąsdinimų pateikti naudingus patarimus, galinčius padėti tėvams užtikrinti pilnavertę vaikų mitybą.

P.S. smagu, kad prieš porą metų kritikuota dietologė Gavelienė, teigusi, kad “tik iš gyvūninio maisto galime gauti visas mums reikalingas aminorūgštis“, neseniai pasirodžiusiame reportaže apie vegetarus vaikus pakeitė savo nuomonę ir sako, kad “valgydami vegetariškai mes galime gauti visas reikalingas maistines medžiagas“.

* * * * *

[1] Young VR, Pellett PL. Plant proteins in relation to human protein and amino acid nutrition. American Journal of Clinical Nutrition, 1994, Vol 59, 1203S-1212S

[2] Lynch SR, Stoltzfus RJ. Iron and ascorbic acid: proposed fortification levels and recommended iron compounds. J Nutr 2003;133:2978S–84S

[3] „Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Canada: Vegetarian Diets“. Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, Summer 2003

Vaikų vegetarų nebūna

7 responses

  1. Blin…negaliu skaityt to briedo… :D Bet taip jau dirba sistema, manau per pastaruosius metus zmonijos poslinkiai samoningumo srityje nemenki ir DIDEJA! :) Nebutina visu padaryt vegetarais…nes jei tai karmine “liga“ – niekas nepajegus jos pagydyt, kol ta pati karma neleis… :) O tie, kas jau “uzaugo“ tam – atsakymai ateis pabandzius :) Asmenishkai ash net svorio priaugau :DDDD Zoleeedis.. :) …bet ir man “akis padrasko“ lavonu dorotojai – tada gadinu apetita vaizdingais pasisakymais apie turini lekshtej.. :DDDD

  2. “Vaikai turi valgyti gyvūninės kilmės maisto produktų, nes tik su tokiu maistu organizmas pasipildo amino rūgščių. Augalinis maistas taip pat turi baltymų ir iš jų sudarytų amino rūgščių, bet jame nėra visų amino rūgščių, kurios reikalingos organizmui, ypač vaikams. Be to, gyvūninės kilmės maiste yra geležies. Iš mėsos įsisavinama geležies 30 proc., o iš augalinio maisto – tik 10 proc. Kol organizme yra rezervų – viskas gerai, bet po kelių mėnesių geležies atsargos išsenka ir susergama mažakraujyste. Vaikams, valgantiems nepakankamai mėsos, dažnai sumažėja hemoglobino kraujyje. Kitaip yra, jeigu vegetariškas maistas suderinamas, valgoma įvairių produktų – grūdų, ankštinių daržovių. Jeigu A.Smilgevičiūtė žinojo, kaip derinti vegetarišką maistą, neabejoju, kad jos vaikelis augo sveikas. Tačiau reikia stebėti, ar netrūksta vitaminų. Dažnai vegetarams trūksta B grupės vitaminų. Žinoma, be mėsos žmogus gyventi gali, bet jo mityba turi būti subalansuota. Vaikai turėtų būti auginami atsakingai. Juos būtina maitinti visaverčiu maistu, o suaugę jau galės pasirinkti patys: būti vegetarais ar ne.”
    +1

    1. Gal gali argumentuoti, kodėl +1?

  3. Gražiausia, tai, kad parduotuvių lentynose sudėtos tokios atliekos, kad ten jokių naudingų dalykų nesama, geležies ten nė su žiburiu nerasi!!! Jie gal skatina atliekų prekybą? Nueini į parduotuvę ir apsisuki, nes nėra ką nusipirkti, nėra, ką valgyti. Net česnakas ir tas ant kinų š. užaugintas. Lietuviai česnako neužaugina. Nesu nei vegetarė nei veganė, bet atrodo tuoj ja tapsiu per prievartą.

  4. Nors lavoniena pakenkė mano sveikatai, jau beveik metus esu veganas, tai gerokai atsistačiau. Ir pamačiau vieną labai didelį veganizmo trūkumą: kad kompensuotų medžiagų trūkumą, veganai privalo valgyti maistą :D Deja, pasirodo, mėsėdžiai taip pat :D

  5. Visiška nesąmonė. Aš jau 30 metų vegetarė, mano vaikai nuo pradėjimo nematę nei mėsos, nei žuvies, tačiau puikiai auga bei vystori ir mokosi l.gerai, taigi… Matyt, tikrai ta mėsėdystė ir gyvūnų žudymas – “iš velnio’, jei jau vegetarizmas sukelia tokiį įniršį ir melą, juk jau seniai visi žino, kad mėsos nevalgyti sveikatai labai gerai. Beje, tyrimais įrodyta, kad vegetarų vaikai yra daug sveikesni nei mesėdžių.
    Gal šituos tyrimus užsakė skerdyklos ir mėsos perdirbimo įmonės? Įsivaizduokit, kaip tas gyvūnų žudymo biznis nukentėtų, jei staiga pagausėtų vegetarų… O norint ką nors pasiekti, geriausia apsimetėliškai “ginti“ vaikučių interesus, prieš tokį vad. medikų puolimą (medicinos biznis irgi žiauriai nukentėtų, jei pagausėtų vegetarų) jokia mamytė neatsilaikys…
    Beje, brangūs postsovietiniai medikai, tyrimais įrodyta kad medikų sveikata yra l. bloga, o mėsėdžių tautų sveikatos būklė katastrofiškai blogėja kasmet.
    Laikas jau, kolegos, būtų mąstyti europietiškai. pasaulyje vegetarizmas nelaikomas jokiu blogiu, priešingai, visur pilna vegetarinių kavinių, vaikų darželių ir t.t., ir pan.

  6. visavertis maistas…. tai kotletukai is atlieku farso su makaronais. pats baisiausias derinys kuris nuodija musu organozma ir po tokio maisto musu organizmas nebe taip gerai pasisavina vaisiu ir darzoves, kuriu mums gyvybiskai daug reikia valgyti!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: