Interviu su fryganu

1) Ar fryganavimas yra tik rausimasis šiukšliadėžėse? Turbūt šis judėjimas apima daugiau sričių? Kokiais dar būdais galima išsaugoti pasaulio išteklius?

Fryganavimas nėra vien tik rausimasis šiukšliadėžėse, bet kadangi pati idėja yra panaudoti tai, kas yra išmesta arba ko yra atsisakyta, didelė dalis fryganiškojo gyvenimo būdo ir yra šiukšlių „skenavimas“. Tačiau nereikia pamiršti ir apie kitas fryganizmo praktikas, pvz., partizaninį ūkininkavimą, dalinimasį daiktais ir pan. Fryganizmas, iš esmės, turi glaudžių sąsajų su bet kokiomis praktikomis, kur Žemės resursai yra panaudojami minimaliai, arba perdirbami ir/ar panaudojami dar kartą, iki tol, kol jų jau negalima panaudoti. Jei šalia namų yra lopinėlis nepanaudotos žemės, kodėl nepasodinus jame bulvių? Jei turi kažkokį jau daugelį metų nenaudojamą daiktą, kodėl neatidavus jo kam nors, kam to daikto reikia (arba kodėl neapsikeitus į kitą daiktą)? Fryganizmas, galima sakyti, yra bet kokia praktika, kuri prisideda prie vartojimo mažinimo. Tai gali netgi būti paprasčiausias prekių pasirinkimas, kai pasirenkamas toks produktas, kuris turi mažiau pakuotės, arba turintis lengvai perdirbamą pakuotę.

2) Gajus stereotipas, kad ekonominiame visuomenes gyvenime nedalyvaujantys fryganai nieko naudingo ir nenuveikia. Tik naudojasi kitų darbo rezultatais. Taigi ką fryganai veikia likusį laiką, kai nesirausia šiukšliadėžėse? Galbūt savanoriauja? Įgyvendina kokius nors projektus? Gal kokių pavyzdžių galėtum pateikti arba papasakoti, ką pats veiki?

Fryganai nėra nieko stebuklingo, jie kaip ir kiti normalūs žmonės užpildo savo gyvenimą tam tikrais darbais, veiklom, studijom. Nemanau, kad yra daug tokių 100% procentinių fryganų, kai žmogus nemokamai suranda ir visą jam reikiamą maistą, ir būstą, daiktus ar net paslaugas. Tokių yra, skvotojančių didmiesčiuose arba gyvenančių už miestų ribų savo žemėje arčiau gamtos, tačiau dauguma fryganų, sakyčiau, yra lygiai tokie patys žmonės, kaip ir ne fryganai, kurie turi panašių poreikių (tarkim, turėti namuose elektrą ir šildymą ir pajėgti susimokėti už tai), ir todėl jie bent dalinai turi būti tos visuomenės, kuriuoje gyvena, dalis bei darbo jėga. Konteineriavimas (angl. „dumpster diving“) pvz. gali galbūt suteikti didelę dalį maisto produktų, tačiau gyvenime žmogui reikia daugiau nei tik maisto, todėl fryganai dažniausiai dirba ir studijuoja, kaip ir visi kiti, nors kitą vertus, kadangi jie dažniausiai turi mažesnes išlaidas, jie turi daugiau laisvės pasirinkti, ką ir kokiu mąstu jie nori/gali veikti ir dirbti. Aš pats šiuo metu nepraktikuoju konteineriavimo labai aktyviai, daugiausia dėl to, kad gyvenu kaime ir čia nėra tam galimybių, užtat atsiveria kitos antivartotojiško gyvenimo būdo galimybės, t.y. pvz. maisto laukinėj gamtoj surandimas ir konservavimas, arba vietinių žemės ir vandens resursų panaudojimas. Tačiau tai irgi yra darbas, kuris užima laiko, todėl neturiu per daug laiko kitom veikloms, nors jų irgi turiu. Žinoma, kalbėti apie fryganizmą tai ne tas pats kaip kalbėti apie gyvenimą kaime – tačiau abu gyvenimo būdai prisideda prie vartojimo mažinimo, o tai ir yra svarbiausias tikrojo fryganizmo aspektas.

3) Jau turi fryganavimo patirties Skandinavijoje. Kaip manai, ar Lietuvoje tai daryti yra įmanoma?

Taip, Lietuvoje tai įmanoma, tačiau yra mažiau galimybių, daugiausia dėl to, kad Lietuvoje žmonės patys dažniausiai nėra labai pasiturintys, ir todėl yra išmetama mažiau vertingų daiktų ar maisto.

4) Kurioje šalyje fryganavimas labiausiai paplitęs? Kaip tai pasireiškia?

Daugumoje gerai išsivysčiusiuose šalyse fryganavimas yra normalus ir logiškas reiškinys, kadangi būtent tose šalyse yra daiktų ir maisto perteklius. JAV, Didžioji Britanija ir Skandinavija yra greičiausiai pirmaujantys šia prasme regionai. Fryganavimas šiose šalyse yra lengvas arba sąlyginai lengvas (tik „sąlyginai lengvas“ dėl to, kad kai kur fryganavimas yra ribojamas teisinių aktų, arba yra tiesiog aktyviai įgyvendinama šiukšlių rakinimo praktika), nes surasti nemokamai tai, ko tau reikia, nėra taip jau sunku. Pvz., tik visiškas kvailys išliktų alkanas tokiuose miestuose kaip Londonas, o štai Stokholme galima lengvai surasti bet kokį baldą, dviratį ar ką nors kitą, jei tik žinai, kur ieškoti.

5) Kaip verslininkai (tie, kurie išmeta atliekas) užsienio šalyse žiūri į fryganus? Gal tas atliekas kaip nors specialiai sukrauna tokiems žmonėms? Kaip vertini didžiųjų Lietuvos prekybos centrų politiką?

Verslininkų įvairių būna. Vieną šiukšlėse besirausiančią draugę Stokholme buvo kartą pamatęs parduotuvės savininkas, ir viskas, ką jis padarė, tai tiesiog paklausė, kodėl tai jinai daro, o po to net davė jai kažkiek pinigų. Yra parduotuvių, kurios slepia savo šiukšles už uždarų durų ar konteinerių, bet yra ir tokių, kurios nesiima jokių panašių priemonių. Labai retai, bet vis tik pasitaiko ir tokių, kurioms pelno siekimas yra ne vienintelis tikslas šioje žemėje: jos palieka maistą su pasibaigusia galiojimo data lengvai prieinamoj vietoj, kur fryganai ar šiaip alkani žmonės visada gali ateiti ir paimti tai, ko jiems reikia. Tačiau apie tokių neegoistinių parduotuvių Lietuvoje neteko girdėti. Maža to, Lietuvoje net juodi bananai dar gali būti pardavinėjami – tai daug sako apie verslininkų taupymą, kai iš kiekvienos prekės bandoma užsidirbti tiek, kiek įmanoma, todėl apie kažkokį jų nuolankumą fryganams ar mažiau pasiturintiems žmonėms negali būti nė kalbos.

6) Kiek laiko pats neperki maisto?

Aš daugiausia perku, arba surenku savo maista iš gamtos, ir retsykiais, kai būnu mieste, nuvažiuoju surinkti parduotuvių išmetimui paliekamo maisto. Tam tikrais periodais mano gyvenime sufryganautas mieste maistas mano virtuvėj siekė 50-75%, tačiau šiuo metu gyvenu kitoje vietoje su kitais prioritetais ir galimybėmis. Tuo pačiu galima pasakyti, kad tarp man pažįstamų yra tokių, kurie surenka praktiškai viską iš gatvės. Mano jaunesnis brolis, pvzd., gyvena Kopenhagoj, kur maistui jis neišleidžia nė cento.

***

Klausimai: Viktorija Zavistanovič
Atsakymai: Romuald Bokėj

One response

  1. Zaviuosi tokiais zmonemis, kurie keicia pasauli – daro ji grazesni ir svaresni su kiekviena diena =)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: