Kodėl žlugs dabartinė globalinė ekonominė sistema

Neseniai pasirodė incubatepictures.com išleistas 34 minučių dokumentinis animacinis filmukas „There’s no tomorrow“ (bendradarbiaujant su Post Carbon Institute) apie išteklių išeikvojimą ir neįmanoma misiją vytis begalinio augimo ribotų resursų planetos sistemoje.

Įkvėptas pro-kapitalistinių 1940-ųjų metų filmukų stiliaus, šis filmas yra įvadas į energijos dilemas, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis. Be to, išryškinama nedarni dabartinės ekonomikos plėtra, kuri jau lėmė padidėjusius anglies dioksido, azoto oksido ir metano kiekius atmosferoje, ozono sluoksnio ardymą, didžiųjų potvynių gausą, vandenynų ekosistemų  žalą, azoto nuotėkius, nuostolius atogrąžų miškams, spartų gėlo vandens mažėjimą, biologinės įvairovės mažėjimą, ir t.t. Aiškiai parodoma, kaip gali neužilgo iškilti grėsmė maisto gamybai, kuri labai priklauso nuo iškastinio kuro.

„There’s no tomorrow“ filmukas lengvai ir suprantamai pristato plačiai paplitusias pastaruoju metu niūrias perspektyvas į mūsų vartotojišką visuomenę, ir supaprastinant turinį filmuko mintis skamba taip: begalinis ir pastovus ekonominis augimas baigtinėje mūsų planetos sistemoje yra neįmanomas. Tai nėra labai sudėtinga mintis, nes sąvoka „Limits to growth“ (ribos augimui) jau 1972 metais atsirado ekonominės politikos arenoje. Tačiau tam, kad sustabdyti idealiu (tradicinių ekonomistų atžvilgiu) 3% kasmetiniu augimu paremtą kapitalizmo paleistą ekonominį ratą reikia ryžto ekonomikos pertvarkyme bei teisingų prioritetų išdėstyme. Tokioje naujojoje ekonomikoje prioritetais taptų stabilių ir kiek įmanomai labiau nepriklausomų vietinių ekonomikų kūrimas,  su akcentu į vietinius resursus bei prioritetais laikant aplinkos faktorius, o ne kuo didesnį ekonominį pelną. T.y., kitaip tariant, dabartinis eksponentinis ekonomikos augimas negali tęstis amžinai, ir kad išvengtume staigaus ekonomikos kolapso, kuris nematomas iki paskutinio momento (žr. žemiau eksponentinio vandens lelijos augimo tvenkinyje istorijos vertimą), turime jau dabar galvoti, kaip pamažu pereiti prie paprastesnio, ne naftos ir tradicinių bankų paremto gyvenimo būdo.

Filmą galite peržiūrėti čia:

***

Vandens lelija

Ši istorija yra taip vadinamoji Prancūzų Mįslė, dažnai naudojama eksponentinio augimo ir „staigios mirties“ iliustravimui kiek ekonominių, tiek aplinkosaugos ir klimato kaitos dilemų problematikoje. Įsivaizduokite tvenkinį su paviršiuje plūduriuojančia vandens lelija. Lelijos populiacija padvigubėja kasdien, ir jei nieko nedaryti, ji užimtų visą tvenkinį per 30 dienų, užmušant visus kitus augalus. Pirmosiomis dienomis lelijos nėra labai daug, ir todėl tvenkinio šeimininkas nusprendžia nieko nedaryti – tol, kol lelija pagaliau neapima pusės tvenkinio. Kaip manote, kokią dieną lelijos bus per pusę tvenkinio? Ogi 29-tą dieną, tai yra liks tik 1 diena imtis gelbėti tvenkinį. 

7 responses

  1. Man truputį nesusiveda galai šiame filmuke. Gal dėl to, kad esu optimistiškai nusiteikęs mokslo atžvilgiu, kuris per porą šimtų metų sukūrė tiek visko (teigiamo ir ne), jog sunku patikėti, kad staiga šis progresas ims ir sustos. Energetinę evoliuciją kaip tik stabdo pigi nafta bei dujos, neduodančios paskatos greičiau vystysi švaresnes ir ilgaamžiškesnes alternatyvas. Todėl laukiu, kada bus tas „baisusis“ peak, nes tik po jo bus sukurta tai, apie ką tik pasvajoti galima.
    O šiaip tai gražus ir naudingas filmukas :-)

    1. Domėkis “free energy” ir “over unity” bei Nikola Tesla pasiekimais, išradimais bei patentais, pamatysi atsivers akys ;)

      1. Jau begalė tų nemokamos energijos žinovų,youtubas mirguliuoja su visokiais nemokamos energijos,vakumo ir tt energijų siurbimo eksperimentais,aiškina kaip paprasta,bet pabandžius elektrotechnikos laboratorijoje jokios nemokamos energijos negauni.O jei ir gautum tai iš kur žinoti kokie padariniai,gal siurbdamas “free energy” savo tikslams kur nors kitoj visatos vietoj praveri juodasias skyles,kurios susiurbia n civilizacijų.O po to žmogus svaigsta kaip zjbs ir kaip gera gyvent naudojant “free energy”,nors ant jo sielos gula milijardai mirčių……:DDD

  2. Na, matai, kad ir naujos technologijos, jos irgi priklauso daugeliu atveju nuo iškastinio kuro ar mineralų, kurių resursai yra riboti. Tai yra net nereikia kalbėti apie pačios energijos gavimą: nemaža dalis daiktų mūsų buityje yra naftos produktai, kurie dažnai reikalingi ir naujų technologijų gamybai. T.y., kitais žodžiais, nauji išradimai dažnai tiesiogiai priklauso nuo naftos ir anglies naudojimo. Aš manau, tavo požiūris labai gerai atsispindi dabartinėje ES politikoje, kur „technologijų modernizavimas“ yra pirmo prioriteto, tai yra taip bandoma susidoroti su vis didėjančiomis ekologinėmis problemomis bei kartu padaryti ūkius efektyvesniais. Progresyvūs aplinkos ekspertai gi (bent jau Švedijoje) jau senai tai kritikuoja, nes palikti visas problemas vien mokslui (“aj, tuoj gi nauja technika bus išrasta, kuri išspręs problemą”) nesiderinama su darniuoju vystymuisi. Čia panašiai, kaip yra ir dėl radioaktyvių atliekų – su jomis mokslas nežino, ką daryti, todėl jos saugomos giliai žemėje, su mintim, kad mokslas ateityje šią problemą išspręs – tačiau vien sąvokos „darnusis vystymasis“ apibrėžime („Darnusis vystymasis yra tvarus, jei dabartinės kartos poreikių patenkinimas nekelia grėsmės būsimų kartų poreikių patenkinimui“) galima įžvelgti kritiką tokiems veiksmams.

    Šiaip, tema labai įdomi, aš pastaruoju metu nemažai literatūros perskaitęs dėl visų problematikos niuansų, ir atsakyti į klausimą, kas ir kaip geriau, nėra taip jau ir lengva (reikės kada apie tai atskirą straipsnį parašyti). Tačiau su tuo, kad mokslas visko neišspręs, sutinka nemažai progresyvių aplinkos žinovų, ir aš linkęs su tuo sutikti.

  3. […] Gyventi sąmoningai rašo „Kodėl žlugs dabartinė globalinė ekonominė sistema“ […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: