Ką teigia valstybinės institucijos apie vegetarizmą?

JAV

Department of Health and Human Services („Sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų departamento“) kas penkerius metus leidžiamas leidinys „Dietary Guidelines for Americans“ („Mitybos gairės amerikiečiams“, naujausia 2010 m. versija):

  • pateikiami pilnavertę mityba užtikrinantys patarimai vegetarams ir veganams;
  • vegetariško tipo mityba įvertinta kaip sveikesnė nei tipiška visavalgiška;
  • teigiama, kad vegetariško tipo mityba yra sveika, tačiau siekiant jos pilnavertiškumo gali būti reikalingas papildų naudojimas (kaip kad vitamino B12 veganams).

Anglija (Jungtinė Karalystė)

National Health Service („Valstybinės sveikatos tarnyba“) priklausantis visuomenės sveikatos švietimo puslapis NHS Choices:

Vokietija

Bundesministerium für Gesundheit („Federalinė sveikatos ministerija“) oficialiame puslapyje informacijos apie vegetarizmą ir veganizmą nėra pateikiama. Atskiras straipsnis yra publikuotas ministerijai priklausančiame Bundeszentrale für gesundheitliche Aufklärung („Federalinis sveikatos švietimo centras“) puslapyje, skirtame vaikų sveikatai. Jame teigiama, kad tinkamai suplanuotas vegetarizmas yra tinkamas vaikams, tačiau nerekomenduojama rinktis veganiškos mitybos.

Šveicarija

Bundesamt für Gesundheit („Sveikatos ministerija“) 2012 m. ataskaita apie vegetarišką mitybą:

  • įvairi vegetariška ir veganiška mityba gali užtikrinti reikiamų maistinių medžiagų gavimą;
  • būtinas kruopštesnis tokios mitybos planavimas tam tikrais gyvenimo etapais (vaikystėje, nėštumo metu ir kt.)

Švedija

Livsmedelsverket („Nacionalinė Švedijos maisto administracija“) savo puslapyje teigia, kad vegetariška ir vegetariška mityba tinkama tiek suaugusiems, tiek vaikams, tačiau reikalauja kruopštesnio planavimo. Taip pat pateikiamas maistinių medžiagų, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, sąrašas.

Latvija

Reaguodama į nevyriausybinės organizacijos prašymą, Veselības ministrija („Sveikatos ministerija“) 2007 m. išleido pranešimą nr. V-01-20fiz-14/1308, kuriame teigė, kad vegetariška ir veganiška mityba gali užtikrinti visų reikiamų maistinių medžiagų gavimą. Šis pranešimas nėra skelbiamas ministerijos tinklapyje, tačiau apie jį buvo pranešę keli naujienų puslapiai, kaip kad delfi.lv.

Kanada

Health Canada („Kanados Sveikatos ministerija“) leidžiamos mitybos gairės Canada’s Food Guide („Kanados maisto gidas“):

  • vegetarizmas (atskirai nėra išskiriamas veganizmas) įvardinamas kaip sveika mityba;
  • pateikiamos galimos mėsos ir pieno alternatyvos bei pavyzdinis dienos meniu.

Australija

National Health and Medical Research Council („Valstybinė sveikatos ir medicinos tyrimų taryba“) leidinio Dietary Guidelines for all Australians („Mitybos gairės visiems australams“) naujausioje 2003 m. versijoje:

    • teigia, kad subalansuota vegetariška (įskaitant ir veganišką) mityba gali užtikrinti reikiamų maistinių medžiagų gavimą;
    • patvirtinam, kad nemažai tyrimų yra parodę teigiamą vegetariškos mitybos poveikį sveikatai;
    • pateikia teisingos vegetariškos mitybos patarimus, perspėja atkreipti didesnį dėmesį į pakankamą vitamino B12, cinko, geležies gavimą.

Slovakija

Úrad verejného zdravotníctva Slovenskej republiky („Slovakijos respublikos visuomenės sveikatos biuras“) savo interneto svenatinėje teigia:

  • kruopščiai suplanuota vegetariška mityba (įtraukiant kiaušinius ir pieno produktus) gali būti sveika tiek suaugusiems, tiek vaikams;
  • veganiška mityba negali užtikrinti pakankamo maistinių medžiagų gavimo;
  • vegetariška mityba padeda sumažinti širdies, kraujagyslių ligų, vėžio ir diabeto riziką.

***

Šis sąrašas bus reguliariai atnaujinamas bei atrandamas štai čia.

Jeigu rasite pasikeitimų valstybių pozicijose arba žinote apie poziciją valstybės, kurios šiuo metu nėra sąraše, parašykite komentarą. Ačiū!

cc Vėliavėlės iš Free Country Flags

8 responses

  1. šaunu! :)

  2. didelę dalį vegetarų, veganų raciono dalį sudaro įvairios grūdinės kultūros. Tačiau ar jie žino apie fito rūgštį, ir jos poveikį??

    http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/mityba/Augalai__gamtos_dovana_mums

  3. 1. Kas per daug, tas nesveika.
    2. Tai, ką spausdina Homosanitus, yra labai šališka, ir jų šaltinius reikia vertinti atsargiai. Vien ko vertas jų straipsnis http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/mityba/Tai_mesytes_ar_zolytes kur vos ne kiekvienas teiginys yra vertas akivaizdžios kritikos dėl nelogiškumo bei įrodymų stokos (pvz., “Jeigu mityba mėsa būtų žalinga mūsų organizmui, evoliucijoje mes būtume nesugebėję išlikti, tačiau mes ne tik išlikome, mūsų kiekis katastrofiškai daugėja.“ ???)
    3. Nurodytas straipsnis (http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/mityba/Augalai__gamtos_dovana_mums) kalba apie augalų toksinus, tačiau remiasi rezultatais platformos, kuri analizuoja tik GMO produktus. Apskritai nesuvokiamas dalykas.

  4. Gerai, tebūnie ne Homosanitus. Ir GMO čia ne prie ko…
    http://www.westonaprice.org/food-features/living-with-phytic-acid
    apie tą pat.

  5. Weston Price Foundation, kaip jau rašyta kažkur anksčiau šitame tinklaraštyje, NĖRA patikimas šaltinis – jo pateikiama informacija yra kontraversiška bei ignoruoja kitų meta-tyrimų duomenis. Perskaitykite kad ir Vikipedijoje apie ją: The foundation has been criticised by medical and health experts for “purveying misleading information“ and “failing to update their recommendations in light of contradictory evidence“.

  6. na taip, peržiūrėjau, ir ką? Mokslininkų tyrimai, išvardyti po tuo Weston Price Foundation straipsniu, dėl to neteko savo vertės? O Wiki straipsnis paremtas tokiu autoritetu“ kaip Stephen Barrett, vertingas ?
    http://www.quackpotwatch.org/quackpots/quackpots/barrett.htm

  7. Aš nelabai suprantu, kam reikalinga šita diskusija. Weston Price Foundation nėra geras šaltinis jau vien dėl to, kad jie dar prieš darant „tyrimus“ jau yra anti-vegetariškai nusistatę. Ir tai sako ne tik Barrett’as.

    Kas liečia konkrečiai fitino (fito) rūgštį, tiesa kaip visada yra kažkur vidury. Paprastas maisto ruošimas gali sumažinti fitino rūgšties kiekį: virimas, fermentavimas, daiginimas, t.t. Be to, mineralų anemija, susieta su pernelyg dideliu fitino rūgšties vartojimu, yra būdinga tik vienai rizikos grupei: o būtent tiems, kurie neužtikrina mineralų pasisavinimą, nepriklausomai nuo to, ar jie vegetarai, ar ne. Ir galiausiai, askorbo rūgštis (vitaminas C) gali sumažinti fitino rūgšties poveikį geležies įsisavinimui – o vitaminą C vegeterai gauna turbūt daugiau, nei mėsėdžiai, nes valgo daugiau vaisių ir daržovių.

    Negana to, fitino rūgštis turi ir pozityvius efektus, apie kuriuos kažkodėl nei jūs, nei WPF neužsimina daug. Visų pirma, tai yra antioksidantas. Antra, rūgšties vartojimas siejamas su mažesne gaubtinės žarnos vėžio ir galimai kitų vėžio atmainų susirgimo rizika. Trečia, kaip nebūtų keista, fitino rūgštis siejama net ir su sumažinta osteoporozės susirgimo rizika.

    Jei jau atėjote į šį tinklapį nusistatę prieš vegetarizmą, tai bent jau skaitykite rimtus mokslinius šaltinius prieš parenkant argumentus bei komentuojant straipsnius, ačiū.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: