Author Archive: linasd

Ką teigia valstybinės institucijos apie vegetarizmą?

JAV

Department of Health and Human Services („Sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų departamento“) kas penkerius metus leidžiamas leidinys „Dietary Guidelines for Americans“ („Mitybos gairės amerikiečiams“, naujausia 2010 m. versija):

  • pateikiami pilnavertę mityba užtikrinantys patarimai vegetarams ir veganams;
  • vegetariško tipo mityba įvertinta kaip sveikesnė nei tipiška visavalgiška;
  • teigiama, kad vegetariško tipo mityba yra sveika, tačiau siekiant jos pilnavertiškumo gali būti reikalingas papildų naudojimas (kaip kad vitamino B12 veganams).

Anglija (Jungtinė Karalystė)

National Health Service („Valstybinės sveikatos tarnyba“) priklausantis visuomenės sveikatos švietimo puslapis NHS Choices:

Vokietija

Bundesministerium für Gesundheit („Federalinė sveikatos ministerija“) oficialiame puslapyje informacijos apie vegetarizmą ir Continue reading →

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #8

Prieš porą savaičių dėka Facebook į paviršių buvo iš naujo iškeltas dar 2010 m. gegužę pasirodęs delfi.lt straipsnis „Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama“. Jo esmė tokia, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, gavusi paklausimą, ar vaiko maitinimas vegetarišku maistu nėra jo teisių pažeidimas, kreipėsi į Sveikatos ministeriją. Joje dirbantis Maisto ir mitybos mokslo komiteto pirmininkas, mitybos specialistas Almantas Kranauskas pateikė atsakymą, kurį galima sutraukti į vieną sakinį: „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“, todėl nėra tinkamas vaikams. Tuo remdamasi, Žiobienė priėjo išvados, kad nepaisant tėvų pasirinkimo maitintis vegetariškai, jie to neturėtų primesti vaikams ir pasirūpinti, kad „vaiko maisto racionas būtų visavertis.“

Norėdamas sužinoti, kuo paremta tokia mitybos specialisto Almanto Kranausko pozicija, parašiau jam laišką. Susirašinėjimas truko kelias dienas, tačiau į mano klausimą taip ir nebuvo atsakyta. Šis įrašas ir susidės iš apsikeitimo laiškais. Kadangi iš Kranausko negavau aiškaus sutikimo, kad jo atsakymus galiu viešinti (nors rašiau ne į jo asmeninį, bet į ministerijos darbinį adresą), pateiksiu tik apibendrinimus ir atskiras citatas. Pradėkime…

Mano pirmasis laiškas skambėjo taip:

neseniai puslapyje Delfi radau prieš daugiau nei pusantrų metų paskelbtą straipsnį apie jūsų parengtą pranešimą dėl vegetariškos mitybos – http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/article.php?id=32169533
Norėjau paklausti, kur galėčiau gauti pilną pranešimo tekstą su faktų, kurie jame minimi, šaltiniais?

Atsakymas atkeliavo greitai. Jame buvo vienas sakinys, jog Continue reading →

Gruodžio 10 d.

Sveikinimai su gruodžio 10-tąja – tarptautine žmogaus ir gyvūnų teisių diena. Tegul ji būna paskatinimas palaikyti ir praktikoje įgyvendinti visas iniciatyvas, kuriomis siekiama, kad nei žmonės, nei gyvūnai nebūtų vertinami kaip daiktai ar kažkieno nuosavybė, nepatirtų išnaudojimo, kankinimo, niekinamo, nepagrįstos diskriminacijos, prievartos, nebūtų žudomi. Tai mažiausia ko žmogaus ir gyvūnų teisės reikalauja iš mūsų, bet kartu tai turi ypatingai didelę reikšmę tiems, kuriuos šios teisės gina.

***

foto: cc M1keez

Iš kurios pusės pažvelgti į delfinų medžioklę?

Kiekvienais metais galima išgirsti nepasitenkinimo balsus dėl to, jog viename ar kitame planetos kampelyje žmonės žudo delfinus. Tuo yra pagarsėję Islandai, Norvegai, bet tikriausiai nesuklysiu pasakęs, kad didžiausio dėmesio lig šiol yra sulaukę Danijai priklausančios Farerų salos ir žymiai toliau nuo mūsų esanti Japonija. Tad kas gi ten vyksta?

Farerų salose, esančiose į šiaurę nuo Didžiosios Britanijos, daugelis žmonių verčiasi žvejyba, nes dėl didelės paklausos Europoje ir kitur, tai yra pelningas verslas. Kasmet ten vyksta ir pastaruoju metu daug dėmesio sulaukianti nekomercinė delfinų medžioklė, vietine kalba vadinama “grindadráp”. Jos metu į pakrantę atvyti gyvūnai ištempiami į seklesnę vietą, kur jiems perpjaunamas stuburas, o tuo pačiu ir pagrindinės arterijos. Vėliau delfinų mėsa yra išdalinama visiems norintiems ir sunaudojama kaip maistas.
Continue reading →

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #7

Vakar Delfi ir Lietuvos Ryto svetainėse pasirodė straipsniai, pavadinti “Kontrolierė sukritikavo vegetariškai vaikus maitinančius tėvus” ir “Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama”. Šiandien juos papildė Kauno Diena, saviškį pavadinusi “Vaikų vegetarų nebūna”. Visi trys paremti Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės keliamu susirūpinimu, jog tėvai, maitindami vaikus augaliniu maistu, elgiasi neatsakingai ir neatlieka jiems priklausančios pareigos užtikrinti sveika savo atžalų augimą ir vystymąsi. Kaip pagrindinis argumentas cituojamas Maisto ir mitybos mokslo komiteto pirmininko Almanto Kranausko pranešimas, kuriame teigiama:

„Vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis – baltymais, nepakeičiamomis amino rūgštimis, geležimi, kitais mineralais ir vitaminais, dėl to vaiko organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis yra nepakankamas. Paprastai vegetarai, siekdami bent dalinai kompensuoti baltymų stygių, vartoja sojų produktus, tačiau naujausiais duomenimis, sojų produktai slopina virškinimo fermentus, baltymų, kalcio, geležies, vario ir cinko pasisavinimą, tuo dar labiau padidindami maisto medžiagų trūkumą“

Continue reading →

Gyvūnai ir mes (II)

… (pirma dalis)

Kokia galėtų būti išeitis iš čia aprašytos moralinės šizofrenijos? Pasirinkimai yra du. Arba mes nekeičiame savo elgesio su gyvūnais ir sutinkame, jog visos pastangos išvengti „bereikalingo“ skausmo sukėlimo yra farsas, arba pripažįstame, kad gyvūnai turi moraliai reikšmingus poreikius, į kuriuos mes turime atsižvelgti ir pakeisti savo elgesį. Pastarasis žingsnis reikalautų, jog mes vienodus gyvūnų ir žmonių interesus vertintume vienodai. Nors akivaizdu, jog šių dviejų grupių atstovai yra skirtingi daugeliu savybių (tarkime, mes turime aukštesnį intelektą nei žuvys, o šios gali plaukioti geriau nei žmonės), tačiau mes visi esame vienodi savo sąmoningumu, gebėjimu jausti skausmą ar malonumą. Šios bendros žmonių ir gyvūnų savybės turėtų būti vertinamos kaip lygiavertės, t.y. mes turime neiškelti savų antraeilių interesų (patirti malonumą, pramogą ir pan.) dėl gyvūnų pirmaeilių (negyventi skausme, likti gyviems ir pan.) ir jų kankinimo nepateisinti lygiai kaip nepateisiname žmonių kankinimo.

Užrašas: Ar tu tuo pasipiktinęs? Ar tu tuo vis dar pasipiktinęs? Vertink vienodai. Continue reading →

Gyvūnai ir mes (I)

Įsivaizduokime, kad yra toks žmogus vardu Simas, kuris mėgsta deginti šunis. Skausmo sukėlimas kitiems jam yra malonus ir linksmas laiko praleidimo būdas, o gyvūnai tėra patogūs to taikinys. Jeigu Simas kalbėtų nuoširdžiai, jis pripažintų, kad mėgaujasi kiekviena tokio savo elgesio minute. Paprasčiau tariant, šis žmogus yra sadistas.

Sakykime, kad istorija apie Simą susidomi žiniasklaida ir jo elgesys tampa žinomas visos šalies mastu. Tai nesunku įsivaizduoti, nes yra buvę daugybė atvejų, kuomet siaubingai kankinamus gyvūnus sužinojo visa Lietuva. Labai tikėtina, kad Simo atvejis taip pat visiems sukeltų šoką ir jį pasmerktų dauguma žmonių, nepaisant jų gyvenamosios vietos, politinių pažiūrų ar socialinės padėties. Išskyrus tikrus sociopatus, niekas nesakytų, jog Simo elgesys yra pagirtinas.

Didelė dalis žmonių apie Simą tikriausiai išgirstų vakarienės metu žiūrėdami televizijos žinias. Valgydami kepsnį su bulvėmis jie dalintųsi nustebimu, jog vis dar esama tokių nesveikų žmonių. Kitas žiūrovas, kramtydamas vištieną, pasakytų, jog baisu, kad kažkas gali būti toks beširdis. Kažkur kitur, mergina jau ruoštųsi valgyti picą su sūriu, tačiau išgirdusi baisią naujieną nuliūstų ir apkabintų šalia esantį savo šunį. Kaip ir dauguma žmonių, ji nesuvoktų, kad kažkas gali kankinti tokią pačią būtybę, kokią ji tik ką buvo apkabinus. Continue reading →

Demokratija – žodžio laisvė = ?

Tikriausiai tai bus dar vienas iš kelių šimtų (tūkstančių?) įrašų, kurio parašymą paskatino tiek daug diskusijų sukėlusios gegužės pradžioje vyksiančios eitynės. Tačiau nenoriu kartotis nagrinėdamas su pačiu homoseksualumu susijusius klausimus ar gilindamasis ko LGBT bendruomenė siekia kaip socialinis ar politinis judėjimas. Palikime tai kitiems blogams ar kitiems kartams. Šįkart siūlyčiau į tai pažvelgti kiek iš kito kampo ir pagalvoti apie kai kurias itin dažnai vartojamas savokas – “demokratija”, “žmogaus teisės”, “žodžio laisvė”. O tiksliau – ką jos mums reiškia, ko jos vertos Lietuvoje ir kaip tai siejasi su siekiu drausti žmonių grupei rengti taikų susirinkimą.

Continue reading →

Vietoje atogrąžų miškų – palmių plantacijos

Aliejinių palmių plantacija Indonezijai priklausančioje Sumatros saloje.

Per paskutinius 25 metus Indonezija prarado apie pusę anksčiau turėtų atogrąžų miškų, kasmet netekdama apie 1,2 mln hektarų. Kaimyninėje Malaizijoje padėtis geresnė – per metus iškertama apie 80 000 ha miškų, tačiau jų plotai taip pat mažėja, nes natūralaus atsistatymo arba atsodinimo tempai žymiai mažesni. Pagrindinė viso to priežastis – augantis medienos, kaučiuko ir, svarbiausia, palmių aliejaus eksportas. Apie pastarąjį dalyką ir norėtųsi parašyti šiek tiek plačiau.

Palmių aliejus yra gaunamas iš aliejinės palmės, augančios tropinio klimato šalyse, sėklų. Šiuo metu tai yra vienas iš plačiausiai naudojamų augalinių aliejų pasaulyje ir jo populiarumas dėl pigumo ir kai kurių techninių savybių sparčiai auga. Paskaitę etiketes, palmių aliejų galite rasti maisto produktuose (įvairūs kepiniai, saldumynai, bulvių traškučiai, margarinas), kosmetikoje (muilas, kremai) ar buitinės chemijos gaminiuose. Be to, šis aliejus vis plačiau naudojamas biokuro gamyboje arba Continue reading →

Žiaurus elgesys su gyvūnais

Nuo tilto numestas šunelis Lietuvoje sukėlė netikėtą reakciją (plačiau apie įvykį). Daugybė žmonių pasipiktinę tokiu siaubingu elgesiu su gyvūnu. Gyvūnais besirūpinančios organizacijos (1, 2, 3 ir kitos) sulaukė daugybės laiškų tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos, kuriuose reikalaujama „nedelsiant imtis veiksmų“. Veiksmų ėmėsi atitinkamos institucijos ir šią bylą lyg ir būtų galima užmiršti. Žiaurių, psichiškai nestabilių žmonių buvo ir bus. Antra vertus, vienoks ar kitoks susidorojimas su gyvūnu mūsų kraštuose nėra jokia naujiena. Nušaunant, nuskandinant, užmigdant… Ir nieko, gal tik koks vaikas ašarą nubraukia, kad „katukų gaila“, bet tik tiek. Ir nemojuoja vėliavomis žurnalistai, nesispjaudo tūkstančiai interneto komentatorių. Continue reading →