Category Archives: Autorė: Laura Gintalaitė

Branduolinės atliekos – kalėdinė dovana Aplinkos ministerijai

Šiandien aplinkosaugos aktyvistai prie Aplinkos ministerijos (AM) atnešė „radioaktyvių“ dovanų, tačiau niekas iš ministerijos darbuotojų nepanoro jų pasiimti.

Prie AM vidurdienį susirinkę aktyvistai surengė teatralizuotą antiatominę akciją „Branduolinės atliekos – ne sprendimas“. Susivienijimo ŽALI (žali.lt) atstovai, aktyvistas bei tyrėjas iš Vokietijos Falk Beyer bei kiti aktyvistai atsinešė radioaktyvumo simboliais bei kaukolėmis padabintas kartonines dėžes ir tvirtino, kad tai radioaktyvios atliekos. Aktyvistai iš „radioaktyvių atliekų“ statė įvairaus dydžio bokštus, kurie vis griūdavo, juos nešdavo vėjas. „Tai simbolis, kokie nepatikimi yra radioaktyvių atliekų saugojimo ir laidojimo būdai, kaip lengvai radiacija gali pasklisti į aplinką,“ – sakė viena akcijos organizatorių Laura Gintalaitė.

ŽALI teigė, kad vienintelis būdas sumažinti šią problemą yra  atsisakyti naujų atominių elektrinių statybos ir uždaryti jau veikiančias.

„Gal Aplinkos ministerija nori atliekų, jei nuolat pritaria Visagino atominės elektrinės statybai?“ – klausė aktyvistai. Jie priminė, kad Continue reading →

Antiatomin​ė akcija ir diskusijos apie COP17

Atominė energetika šiomis dienomis JT Klimato kaitos konferencijoje (COP17) Durbane (Pietų Afrikos Respublika) pristatoma kaip sprendimas klimato kaitos problemai spręsti, nors tai viena taršiausių energijos išgavimo rūšių. Lietuvos Vyriausybė, kaip žinia, ruošiasi statyti naują atominę elektrinę. Aplinkos ministerija (AM), kuri atsakinga už tai, kad gyventume saugioje ir švarioje aplinkoje, atominiams Lietuvos planams ne tik nesipriešino, bet ir pritarė. Pvz., patvirtino Visagino atominės elektrinės Poveikio Aplinkai Vertinimo (PAV) ataskaitą, kurioje nėra jokio realaus plano, kaip tvarkyti radioaktyvias atliekas.

Penktadienį, kai bus galimai priimti patys svarbiausi sprendimai JT konferencijoje, kur dalyvauja ir Aplinkos viceministras A.Spruogis su delegacija, kviečiame į antiatominę akciją prie Aplinkos ministerijos. Norime pareikšti, kad branduolinių atliekų kūrimas nėra tinkamas sprendimas kovai su klimato kaita.

Akcijoje pažadėjo dalyvauti Vokietijos žurnalistas, aktyvistas Falk Beyer, daug žinantis apie nenusisekusius Vokietijos bandymus spręsti radioaktyvių atliekų problemą.

Akcijai nėra išimtas leidimas. Tai reiškia, kad stovėti prie Aplinkos ministerijos gali tik 9 žmonės. Kiti gali vaikščioti netoliese ir dalinti skrajutes, vaikščioti pvz., po tris kažkur toliau su antiatominiais ženklais ir pan.

Akcijos laikas: 2011 m. gruodžio 9 d., penktadienis, 12 val. 

Vieta: prie LR Aplinkos ministerijos, Jakšto 4/9, Vilnius

ŠEŠTADIENĮ Continue reading →

Tarptautinė konferencija apie atominius iššūkius

Ateinančią savaitę galima skelbti antiatomine savaite.

Gruodžio 6-8 dd., t.y. antradienį-ketvirtadienį Vilniuje vyks pirmoji tokio pobūdžio tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Atominė energetika – iššūkiai aplinkai, sveikatai, ekonomikai, ir teisei“. Konferencijos metu aplinkosaugininkai, biologai, medikai, ekonomistai, teisininkai ir kiti ekspertai, visuomenės veikėjai diskutuos dėl šiuolaikinės atominės energetikos daromo poveikio ir problemų. Praktinis dėmesys bus skiriamas Visagino, Astravo ir Baltijos (Kaliningrado) atominių elektrinių plėtros planams. Konferencijos rėmuose bus pristatyti visuomenei skirti nauji tyrimai ir leidiniai apie atominę energetiką.

Konferencija nemokama ir atvira visiems norintiems. Siūlau pasinaudoti unikalia proga pasiklausyti, ką apie atominę energetiką turi pasakyti, pavyzdžiui, patarėjas „Greenpeace“ ES branduolinės politikos klausimais Jan Haverkamp arba britų mokslininkas Chris Busby bei Continue reading →

Atliekų deginimas = šiukšlių gaminimas

Šiandien, t.y. spalio 21 d., ketvirtadienį 12 val. prie Prezidentūros prasidės piketas prieš atliekų deginimo gamyklą Vilniuje. Gamyklą pasinaudodama ES lėšomis nori statyti „Rubicon group”, turbūt skandalams nuplauti persivadinusi ICOR. Degindama atliekas žada gaminti šilumą gyventojams. Atrodytų, gražūs siekiai. O ir visoj Europoj tokių gamyklų pilna. Kas čia gali būti ne taip?

Pagrindinė priežastis, kodėl reikėtų priešintis tokios gamyklos atsiradimui, mano galva, yra ta, kad ji pažeistų atliekų tvarkymo eiliškumą:
1. mažinti atliekų kiekį
2. panaudoti iš naujo
3. rūšiuoti ir perdirbti (tame tarpe ir kompostuoti – tai įmanoma ir
daugiabučiuose)
… ir tik tada deginti ar vežti į sąvartynus.

Atliekų deginimas pirmąsias tris iniciatyvas, kurios Lietuvoj dar nė sudygti nespėjo, nubraukia. Taip pat ir su tuo susijusius verslus. Atliekų deginimo gamyklai naudingiausia, kad atliekų būtų kuo daugiau, nes tada bus pakankamai žaliavos. Bus ką deginti. Koks dar mažinimas? Tai nuostolinga ir absoliučiai neleistina! Kai savų atliekų neužtenka, gamyklos jų atsiveža iš kitų šalių. Užsienyje tai dažnas atvejis.

Jeigu šiukšlėmis dažnai virstančius daiktus prikeltume naujam gyvenimui, atliekų deginimo gamykla vėlgi netektų dalies „žaliavos”. Pavyzdžiui, vietoj to, kad Continue reading →

Fotoparoda „Už pasaulį be atominių monstrų“

Spalio 18 d., pirmadienį, 15:00 val. „Fluxus ministerijos“ vestibiulyje bus atidaryta bendra Baltarusijos fotografo Dmitrijaus Bruško ir Lietuvos fotografo Alio Balbieriaus ekologinių fotodarbų paroda. Abu fotografai eksponuos po 10 ekologinės ir antibranduolinės tematikos fotografijų. Paroda veiks iki lapkričio 8 d.

Parodos atidaryme dalyvaus Baltarusijos ekologė Marina Bogdanovič, fotografas Alis Balbierius, bardas Domantas Razauskas ir „slam“ poezijos atlikėjas Mesijus Kudirka. Viešnia iš Baltarusijos papasakos apie Astravo AE statybos eigą ir jos keliamas grėsmes Lietuvos žmonėms. A. Balbierius paskaitys savo kūrybos ir prisimins fotografijas, kuriose užfiksuotos 1988-1998 m. Lietuvoje vykusios ekologinės akcijos. Bardas D. Razauskas ir „slemeris“ M. Kudirka atliks keletą dainuojamosios ir „slam“ poezijos kompozicijų. Bus rodomi dokumentinė vaizdo medžiaga iš „Černobylio kelio“ („Чарнобыльскі шлях”) akcijų ir antibranduolinių piketų Lietuvoje.

Tą pačią spalio 18-ąją, 17:00 val., „Fluxus ministerijos“ vestibiulyje rengiama Rusijos ekologinės organizacijos „Ekogynyba“ („Экозащита“) pirmininko Vladimiro Sliviako paskaita „5 didžiausi branduolinės energetikos mitai“. Lektorius apžvelgs mūsų visuomenėje labiausiai paplitusius mitus, kuriuos įskiepija galinga atominės pramonės propagandos mašina: ar atominė energija tikrai pati pigiausia, kiek reikia laiko nukenksminti radioaktyvias atliekas, ar branduoliniai reaktoriai iš tiesų saugūs?

Spalis – antibranduolinis mėnuo. Rugsėjo 29 d. Vilniuje, Odminių skvere uždegtomis žvakutėmis buvo paminėtas avarijų atominėse elektrinėse aukų atminimas. Spalio 6 d. Užupio gatvė pasidabino spalvingu ekologiniu transparantu „Už pasaulį be atominių monstrų“. Spalio 11 d. Užupio kavinėje buvo surengtas Continue reading →

Ekoaktyvistams: protestas prieš 3 naujas AE

Š.m. balandžio 26 d. (pirmadienį) Lietuvos ekologinės organizacijos, žaliųjų judėjimai bei visuomeniškai aktyvūs piliečiai ketina pagerbti nukentėjusius nuo 1986 m. balandžio 26 d. Černobylio AE katastrofos ir pareikšti protestą prieš Lietuvos teritorijoje bei netoli jos planuojamas statyti 3 atomines elektrines – Visagine (Lietuvoje), Astrave (Baltarusijoje, 40km iki Vilniaus) ir Kaliningrado srityje (Rusijoje, 10-15km iki Lietuvos sienos).
Balandžio 26 d. planuojama surengti šias akcijas:
1. 14:00-15:00 val. – piketą prie Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvoje, Mindaugo g. 13, Vilniuje;
2. 14:00-15:00 val. – piketą prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, Latvių g. 53-54, Vilniuje;
3. 14:00-15:00 val. – piketą prie Lietuvos vyriausybės pastato, V. Kudirkos aikštėje, Vilniuje;
4. 19:00-20:00 val. – eitynes Gedimino prospektu nuo Odminių skvero (prieš Katedros aikštę, šalia Klaipėdos viešbučio) iki V. Kudirkos aikštės.
Nuo Černobylio AE katastrofos labiausiai nukentėjusiose šalyse (Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje) kiekvienų metų balandžio 26 d. rengiamos eitynės, vadinamos „Černobylio keliu“. Prie šios gražios tradicijos šiais metais prisidės ir Lietuvos gyventojai.
Pageidautina ateiti apsirengus kokiu nors „monstrišku“ kostiumu (veido dengti negalima) ir atsinešti savo gamybos plakatą.
Prieš 3 atominius monstrus!
Už saugią, taikią ir nebranduolinę Lietuvą!

protesto puslapis | judėjimo grupė

Aktyvistės užrašai iš (S)hopenhagos (2): Danijai toli iki demokratinės valstybės

Antroji dalis. Pirmoji yra štai čia.

Danijos policija pažeidinėja žmogaus teises

Žygiuojant Žemės Draugų akcijoje „Potvynis” (angl. “The Flood”), kurioje dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių, vienas Stokholme gyvenantis lietuvis prasitarė apie svajonę pasiekti, kad Lietuvos įstatymai gerbtų žmonių teisę laisvai rinktis, išsakyti savo idėjas: „Viešųjų susirinkimų įstatymas vietoje to, kad patogiai reguliuoti tvarką demonstracijose ir kitose akcijose, iš tiesų apriboja jas, pažeidžiant konstitucinę žmogaus teisę laisvai rinktis ir skelbti savo nuomonę. Įstatymas, pvz., neleidžia spontaniškų akcijų, jei į jas susirenka daugiau nei 9 žmonės – o gauti leidimą užtrunka savaitę. Jau pats leidimo iš savivaldybės prašymas yra minusas Lietuvos demokratijai – kodėl kažkokia taryba iš kelių subjekyvias nuomones turinčių narių turi spręsti, kada ir kaip Lietuvos liaudis turi išreikšti savo nuomonę?.. Švedijoje su įvairiomis NGO ir iniciatyvinėms grupėmis darome įvairias akcijas, susirenkame ir daugiau nei 10 žmonių, ir niekada jokių leidimų neprireikia – užtenka, kad patys akcijos organizatoriai prižiūri tvarką ir bendradarbiauja su policija.”

Tačiau atrodo, kad ne tik Lietuvai, bet ir Continue reading →

Aktyvistės užrašai iš (S)hopenhagos (1): apie žaliąjį smegenų plovimą

Apie tai, kaip JT konferencijoje, COP15, buvo stumiami verslui naudingi „sprendimai“ – pasakojimas iš Kopenhagos.


Į Kopenhagą protestuoti važiavau su mintimi, kad nesvarbu, kiek procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų politikai nuspręs sumažinti, tai nieko nepakeis, jei ir toliau emisijų mažinimo mechanizmai bus tokie patys ar panašūs kaip iki šiol. Tarkim, prekyba taršos leidimais. Korporacijos atstovai atvyksta į trečiąją šalį, išvaro vietines (angl. indigenous) bendruomenes iš jų šimtus metų gyventų vietų, iškerta senus miškus ir pasodina savus, už tai gaudama leidimą ir toliau išgavinėti naftą. Tai neva vienas miškų išsaugojimo būdų. Prekyba taršos leidimais taip pat susijusi su „Švaraus vystymosi mechanizmu” (angl. Clean Development Mechanism), kai vietinius žmones išvarius iš jų žemių pastatoma vėjo jėgainių, o jas pastačiusi įmonė gauna leidimą toliau teršti „namie”.

Tik atvykus į Kopenhagą nusprendžiau Continue reading →