Už referendumą

Kadangi politikai Lietuvoje mėgsta už viską nuspręsti neatsiklausus liaudies, ir kadangi naujos atominės elektrinės statymas yra gan didelis ir kontraversiškas dalykas, šalyje atsirado nemažai iniciatyvių piliečių, raginančių lietuvius priversti valdžią pasakyti TAIP referendumui dėl naujos atominės jėgainės.

Visi-visi-visi kviečiami pasirašyti už referendumą. Surinkus parašus ir įvykus referendumui, piliečių valia įstatymų leidėjams būtų privaloma. Kur ir kaip pasirašyti, žr. www.uzreferenduma.lt.

Ką teigia valstybinės institucijos apie vegetarizmą?

JAV

Department of Health and Human Services („Sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų departamento“) kas penkerius metus leidžiamas leidinys „Dietary Guidelines for Americans“ („Mitybos gairės amerikiečiams“, naujausia 2010 m. versija):

  • pateikiami pilnavertę mityba užtikrinantys patarimai vegetarams ir veganams;
  • vegetariško tipo mityba įvertinta kaip sveikesnė nei tipiška visavalgiška;
  • teigiama, kad vegetariško tipo mityba yra sveika, tačiau siekiant jos pilnavertiškumo gali būti reikalingas papildų naudojimas (kaip kad vitamino B12 veganams).

Anglija (Jungtinė Karalystė)

National Health Service („Valstybinės sveikatos tarnyba“) priklausantis visuomenės sveikatos švietimo puslapis NHS Choices:

Vokietija

Bundesministerium für Gesundheit („Federalinė sveikatos ministerija“) oficialiame puslapyje informacijos apie vegetarizmą ir Continue reading →

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #8

Prieš porą savaičių dėka Facebook į paviršių buvo iš naujo iškeltas dar 2010 m. gegužę pasirodęs delfi.lt straipsnis „Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama“. Jo esmė tokia, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, gavusi paklausimą, ar vaiko maitinimas vegetarišku maistu nėra jo teisių pažeidimas, kreipėsi į Sveikatos ministeriją. Joje dirbantis Maisto ir mitybos mokslo komiteto pirmininkas, mitybos specialistas Almantas Kranauskas pateikė atsakymą, kurį galima sutraukti į vieną sakinį: „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“, todėl nėra tinkamas vaikams. Tuo remdamasi, Žiobienė priėjo išvados, kad nepaisant tėvų pasirinkimo maitintis vegetariškai, jie to neturėtų primesti vaikams ir pasirūpinti, kad „vaiko maisto racionas būtų visavertis.“

Norėdamas sužinoti, kuo paremta tokia mitybos specialisto Almanto Kranausko pozicija, parašiau jam laišką. Susirašinėjimas truko kelias dienas, tačiau į mano klausimą taip ir nebuvo atsakyta. Šis įrašas ir susidės iš apsikeitimo laiškais. Kadangi iš Kranausko negavau aiškaus sutikimo, kad jo atsakymus galiu viešinti (nors rašiau ne į jo asmeninį, bet į ministerijos darbinį adresą), pateiksiu tik apibendrinimus ir atskiras citatas. Pradėkime…

Mano pirmasis laiškas skambėjo taip:

neseniai puslapyje Delfi radau prieš daugiau nei pusantrų metų paskelbtą straipsnį apie jūsų parengtą pranešimą dėl vegetariškos mitybos – http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/article.php?id=32169533
Norėjau paklausti, kur galėčiau gauti pilną pranešimo tekstą su faktų, kurie jame minimi, šaltiniais?

Atsakymas atkeliavo greitai. Jame buvo vienas sakinys, jog Continue reading →

„Pasakyk, kokios tautybės esi, ir aš pasakysiu, kur tau gyventi“

Vasario 16 d. bei kovo 11 d. kasmet vis mažiau primena valstybines šventes, ir vis labiau panašėja į nacių klounadą. Ji kol kas, pasirodo, yra neperkandamas riešutėlis Lietuvos politikams, arba bejėgiškai stebintiems radikalių nacionalistinių nuotaikų visuomenėje žydėjimą, arba išvis viską tiesiog ignoruojantiems, nes alga bus sumokėta nepriklausomai nuo to, ar kuris nors politikas įsitrauks išspręsti konfliktą, ar ne.

Tačiau faktas, kad konfliktas yra. Iš vienos pusės, mes matome gražiai tautiniais drabužiais apsirengusius žmones, kurie nori paminėti tam tikras datas, svarbias Lietuvos istorijoje. Na, gerai. Iš kitos pusės, už šių tautininkų nugarų alsuoja žymiai radikalesnis judėjimas (t.y. neonaciai), kuris pasisako už „gryną tautą“, nešioja nacių svastiką ir šiaip negražiai kalba apie visus, kuriems Continue reading →

Kodėl žlugs dabartinė globalinė ekonominė sistema

Neseniai pasirodė incubatepictures.com išleistas 34 minučių dokumentinis animacinis filmukas „There’s no tomorrow“ (bendradarbiaujant su Post Carbon Institute) apie išteklių išeikvojimą ir neįmanoma misiją vytis begalinio augimo ribotų resursų planetos sistemoje.

Įkvėptas pro-kapitalistinių 1940-ųjų metų filmukų stiliaus, šis filmas yra įvadas į energijos dilemas, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis. Be to, išryškinama nedarni dabartinės ekonomikos plėtra, kuri jau lėmė padidėjusius anglies dioksido, azoto oksido ir metano kiekius atmosferoje, ozono sluoksnio ardymą, didžiųjų potvynių gausą, vandenynų ekosistemų  žalą, azoto nuotėkius, nuostolius atogrąžų miškams, spartų gėlo vandens mažėjimą, biologinės įvairovės mažėjimą, ir t.t. Aiškiai parodoma, kaip gali neužilgo iškilti grėsmė maisto gamybai, kuri labai priklauso nuo iškastinio kuro.

„There’s no tomorrow“ filmukas lengvai ir suprantamai pristato plačiai paplitusias pastaruoju metu niūrias perspektyvas į mūsų vartotojišką visuomenę, ir supaprastinant turinį filmuko mintis skamba taip: begalinis ir pastovus ekonominis augimas baigtinėje mūsų planetos sistemoje yra neįmanomas. Tai nėra labai sudėtinga mintis, nes sąvoka „Limits to growth“ (ribos augimui) jau 1972 metais atsirado ekonominės politikos arenoje. Tačiau tam, kad sustabdyti idealiu (tradicinių ekonomistų atžvilgiu) 3% kasmetiniu augimu paremtą kapitalizmo paleistą ekonominį ratą reikia ryžto ekonomikos pertvarkyme bei teisingų prioritetų išdėstyme. Tokioje naujojoje ekonomikoje prioritetais taptų stabilių ir kiek įmanomai labiau nepriklausomų vietinių ekonomikų kūrimas,  su akcentu į vietinius resursus bei prioritetais laikant aplinkos faktorius, o ne kuo didesnį ekonominį pelną. T.y., kitaip tariant, dabartinis eksponentinis ekonomikos augimas negali tęstis amžinai, ir kad išvengtume staigaus ekonomikos kolapso, kuris nematomas iki paskutinio momento (žr. žemiau eksponentinio vandens lelijos augimo tvenkinyje istorijos vertimą), turime jau dabar galvoti, kaip pamažu pereiti prie paprastesnio, ne naftos ir tradicinių bankų paremto gyvenimo būdo.

Filmą galite peržiūrėti čia:

***

Vandens lelija

Ši istorija yra taip vadinamoji Prancūzų Mįslė, dažnai naudojama eksponentinio augimo ir „staigios mirties“ iliustravimui kiek ekonominių, tiek aplinkosaugos ir klimato kaitos dilemų problematikoje. Įsivaizduokite tvenkinį su paviršiuje plūduriuojančia vandens lelija. Lelijos populiacija padvigubėja kasdien, ir jei nieko nedaryti, ji užimtų visą tvenkinį per 30 dienų, užmušant visus kitus augalus. Pirmosiomis dienomis lelijos nėra labai daug, ir todėl tvenkinio šeimininkas nusprendžia nieko nedaryti – tol, kol lelija pagaliau neapima pusės tvenkinio. Kaip manote, kokią dieną lelijos bus per pusę tvenkinio? Ogi 29-tą dieną, tai yra liks tik 1 diena imtis gelbėti tvenkinį. 

Branduolinės atliekos – kalėdinė dovana Aplinkos ministerijai

Šiandien aplinkosaugos aktyvistai prie Aplinkos ministerijos (AM) atnešė „radioaktyvių“ dovanų, tačiau niekas iš ministerijos darbuotojų nepanoro jų pasiimti.

Prie AM vidurdienį susirinkę aktyvistai surengė teatralizuotą antiatominę akciją „Branduolinės atliekos – ne sprendimas“. Susivienijimo ŽALI (žali.lt) atstovai, aktyvistas bei tyrėjas iš Vokietijos Falk Beyer bei kiti aktyvistai atsinešė radioaktyvumo simboliais bei kaukolėmis padabintas kartonines dėžes ir tvirtino, kad tai radioaktyvios atliekos. Aktyvistai iš „radioaktyvių atliekų“ statė įvairaus dydžio bokštus, kurie vis griūdavo, juos nešdavo vėjas. „Tai simbolis, kokie nepatikimi yra radioaktyvių atliekų saugojimo ir laidojimo būdai, kaip lengvai radiacija gali pasklisti į aplinką,“ – sakė viena akcijos organizatorių Laura Gintalaitė.

ŽALI teigė, kad vienintelis būdas sumažinti šią problemą yra  atsisakyti naujų atominių elektrinių statybos ir uždaryti jau veikiančias.

„Gal Aplinkos ministerija nori atliekų, jei nuolat pritaria Visagino atominės elektrinės statybai?“ – klausė aktyvistai. Jie priminė, kad Continue reading →

Antiatomin​ė akcija ir diskusijos apie COP17

Atominė energetika šiomis dienomis JT Klimato kaitos konferencijoje (COP17) Durbane (Pietų Afrikos Respublika) pristatoma kaip sprendimas klimato kaitos problemai spręsti, nors tai viena taršiausių energijos išgavimo rūšių. Lietuvos Vyriausybė, kaip žinia, ruošiasi statyti naują atominę elektrinę. Aplinkos ministerija (AM), kuri atsakinga už tai, kad gyventume saugioje ir švarioje aplinkoje, atominiams Lietuvos planams ne tik nesipriešino, bet ir pritarė. Pvz., patvirtino Visagino atominės elektrinės Poveikio Aplinkai Vertinimo (PAV) ataskaitą, kurioje nėra jokio realaus plano, kaip tvarkyti radioaktyvias atliekas.

Penktadienį, kai bus galimai priimti patys svarbiausi sprendimai JT konferencijoje, kur dalyvauja ir Aplinkos viceministras A.Spruogis su delegacija, kviečiame į antiatominę akciją prie Aplinkos ministerijos. Norime pareikšti, kad branduolinių atliekų kūrimas nėra tinkamas sprendimas kovai su klimato kaita.

Akcijoje pažadėjo dalyvauti Vokietijos žurnalistas, aktyvistas Falk Beyer, daug žinantis apie nenusisekusius Vokietijos bandymus spręsti radioaktyvių atliekų problemą.

Akcijai nėra išimtas leidimas. Tai reiškia, kad stovėti prie Aplinkos ministerijos gali tik 9 žmonės. Kiti gali vaikščioti netoliese ir dalinti skrajutes, vaikščioti pvz., po tris kažkur toliau su antiatominiais ženklais ir pan.

Akcijos laikas: 2011 m. gruodžio 9 d., penktadienis, 12 val. 

Vieta: prie LR Aplinkos ministerijos, Jakšto 4/9, Vilnius

ŠEŠTADIENĮ Continue reading →

Tarptautinė konferencija apie atominius iššūkius

Ateinančią savaitę galima skelbti antiatomine savaite.

Gruodžio 6-8 dd., t.y. antradienį-ketvirtadienį Vilniuje vyks pirmoji tokio pobūdžio tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Atominė energetika – iššūkiai aplinkai, sveikatai, ekonomikai, ir teisei“. Konferencijos metu aplinkosaugininkai, biologai, medikai, ekonomistai, teisininkai ir kiti ekspertai, visuomenės veikėjai diskutuos dėl šiuolaikinės atominės energetikos daromo poveikio ir problemų. Praktinis dėmesys bus skiriamas Visagino, Astravo ir Baltijos (Kaliningrado) atominių elektrinių plėtros planams. Konferencijos rėmuose bus pristatyti visuomenei skirti nauji tyrimai ir leidiniai apie atominę energetiką.

Konferencija nemokama ir atvira visiems norintiems. Siūlau pasinaudoti unikalia proga pasiklausyti, ką apie atominę energetiką turi pasakyti, pavyzdžiui, patarėjas „Greenpeace“ ES branduolinės politikos klausimais Jan Haverkamp arba britų mokslininkas Chris Busby bei Continue reading →

Moralė ir jos evoliucija per veganizmo-ateizmo požiūrių koreliaciją

Žmogaus žinios, moralė ir sąmonėIlgą laiką maniau, jog moralė yra natūraliai duota kiekvienam ir tą suteikia Dievas kiekvienam savo tvariniui. Niekad neabejojau, kad esu neteisi ar nežinau, nebent tai būdavo akivaizdu ir man.

Vėliau suabejojau Dievo buvimu. Todėl pradėjau manyti, kad nesuprantu moralės, nes ji atrodė lyg diktatas, neatitinkantis vidinių mano nuostatų. Jau neminint Sodomos ir Gomoros, gyvūnų laikymas žemesnėmis būtybėmis, pagarba bet kuriai žmogaus sakomai nuomonei, net, jei ji iš smės yra pavojinga kažkieno sveikatai bei gyvybei. Noras savo gyvenime tapti vis geresniu, toleruoti net netoleranciją man visad atrodė šiek tiek „dieviška“, nes neįgyvendinama ir labai painu… tarsi savo valia bandytum mažiau vertinti save, nes kažkas mano, jog esi blogas, daug labiau blogesnis už tokį, kuris nusipelnytų ne tik pagarbos, bet ir supratimo ir pan. Nes tokia nuomonė yra kito žmogaus, kurią reikia gerbti ir bandyti suprasti, nes kiekvieną gyvenimo dieną rekia stengits tapti geresniu… Visa tai atrodydavo tiek absurdiška ir tiek painu, kad manydavau, jog esu amorali, t.y. nesuprantanti moralės ir kam ji tokia egzistuoja.

Nuo kovo pabaigos maždaug vis paskaitydavau Richard Dawkins knygą „Dievo iliuzija“ leistą Lietuvoje įkurtos VegaLine leidyklos (vienas iniciatorių – mano bičiulis Julius Mikalajūnas). Knyga parašyta tokiame puikiame ir tirštame faktų, teorijų, filosofijos bei humoro stiliuje, jog ilgainiui „prilipau“ prie šio veikalo. Supratau, jog esu morali ir, pasirodo, netgi kiek pralenkusi savo moraliniais įsitikinimais daugumą žmonių, kaip ir dažnas mano artimesnis bičiulis ar bendramintis, kuriuos palaikau, kaip ir jie mane. Gegužės gale „teko“ kiek pasirgti, todėl mintis, kurią noriu užrašyti subrendo dar labiau.

Įžangai dar noriu pasakyti, jog visuomet iki šios knygos autoriaus mokslinės patirties sužinojimo maniau, jog Continue reading →

Vegan tatuiruotė?

Galbūt kam nors tai bus naujiena, tačiau toli gražu ne visi tatuiruočių meistrų naudojami rašalai yra be gyvūninių ingredientų. Tai greičiausiai nėra labai aktuali problema daugeliui mūsų, nes veganų, o to labiau nuoseklių, Lietuvoje nėra ypatingai daug. Tačiau tų retų „užkietėjusių“ veganų rate tokie klausimai yra savotiška  rutina – ir jie reikalauja atsakymų.

Nemaža dalis žmonių, ypač pasižyminčių socialiniu aktyvumu (veganus priskaitysim prie tokių), turi tatuiruotes. Didžioji dalis spalvotų rašalų, naudojamų tatuiruotėms, veganams yra tinkami, nes jų pagrindinės sudėtinės dalys dažniausiai yra geležis ir varis – tačiau juodasis pigmentas dažnai yra anglis, gaunama deginant gyvūnų kaulus, t.y. nėra veganiškas, ir net ne vegetariškas. Žinoma, kartais pasitaiko meistrų, kurie naudoja tik vegan rašalus, bet tai nėra norma. Todėl prieš darant vegan tatuiruotę, būtina įsitikinti, kad meistras žino, kokį rašalą naudoja. Jei jis to nežino, rašalas tikriausiai nėra vegan.

Štai čia yra vegan rašalų kompanijų pavadinimai. Jūs galite Continue reading →